2010-08-21Tiesiog istorija
Rodos dar niekad nesijaučiau taip prastai, kaip dabar. Nebegaliu pasakyti, kad suprantu Tave iš Tavo tylos. Kažkur aukštai, rodos, meilei nėra ribų, o žemai jautiesi tokiu žmogumi, kuris atleidimo nevertas. Tas plėšo mane į gabalus ir aš nejaučiu vientisumo, širdis tai pražysta, tai vėl pumpurai krinta žemyn pakąsti netikėtos šalnos.
Atsiuntė:
Vilija P.
2010-08-21Meilė draugui
Ar pameni kaip mes susipažinome? kai pirma karta vienas kita pamatėme ? .Tai buvo rugsėjo pirmoji diena . Abu pradėjome eiti į nauja mokykla . Vieta kurioje pirma karta vienas kita sutikome buvo mokyklos kiemas kuriame prasilenkėme . Tuomet tu žiūrėjai į mane, o aš į tave . Tačiau mano viduje buvo savotiška sumaištis ,jaučiau didžiuli nerimą ir jaudulį, tuomet nesupratau kodėl man taip nutiko . Tada kažką malonaus pajutau tau, mano mielas drauge . Dabar suprantu kas tai buvo , tai jausmas kitaip dar sakant pirmoji gimstanti simpatija tau . Bet nuo to laiko jau praėjo keli meteliai , ir per ta laika , mano jausmai tau laibiau subrendo ir išsivystę į dar stipresnius jausmus . Tapome tikrai gan gerais draugais . Malonu su tavimi bendrauti , turime apie ką pakalbėti . Vertinu tavo draugyste ir nenorėčiau jos prarasti .
Atsiuntė:
Aistė G.
2010-08-21Visas laikas mano
Dabar visas laikas mano. Tiek planų, tiek privalomų darbų, kad laimė ateitų turi padaryti. O aš sau sėdžiu, žiūriu pro langą. Pravažiuoja prabangus nesibaigiantis savo ilgumu limuzinas. Įdomu ar jie ten viduje laimingi? O aš sėdžiu čia prie girgždančio praviro lango skersvėjy ir vėjas kedena mano mintis. Mintys plaukia pavėjui nešdamos ilgesį, kuris rodos, kaip gėlės kvapas skleidžiasi ir nesibaigia. Na ir iš tikrųjų, ko gi noriu aš ? - galvoju, ko čia man paprašyti auksinės žuvelės.
Atsiuntė:
Vilija P.
2010-08-21Taip
Taip, šiandien aš ties išprotėjimo slenksčiu, įsikabinusi perdegusią laukimo virvę... - rodos niekuo kitu nesisuka mano gyvenimas.. Tik troškimai ir norai, supinti vienu dideliu siekiamybės kaspinu...
- Ir visa tai vadinasi: Meilė...
Žvelgiu, kaip liūdi tavo dovanotos gėlės ant mano palangės, tyliai žvelgdamos į tuščią ir vėju siaučiančią gatvę, protarpiais akimis palydint vieną ar kitą pravažiuojančią mašiną... Su jomis žvelgiu ir aš, pamąstydama, kad galbūt jos jaučia mano jausmus ir kartu pergyvena.. Pamenu, jau rytoj šios trys gerberos, nulenkusios galvas, pavargusiai žvelgė į kambario grindis... Stabtelėjau sekundę ir pamąsčiau, kad jos liūdi kartu su manimi...- išlydėjau tave namo...
-Nekenčiu sekmadienių...
Atsiuntė:
Toma
2010-08-21Irma B.
Nepasakosiu nuo ko viskas prasidėjo.
Tai kolkas nesvarbu..:)
Svarbiausia tai, kas vyksta dabar..O dabar..Chaosas.
Nežinau ką jam jaučiu.
Simpatija? Ne..Daugiau.
Prisirišimas? Ne..Nors..Gal.
Meilė?
Hm.. Nežinau.
Gal tai meilė. O gal ne..
Atsiuntė:
Chaosas
2010-08-21Laiškas Tau
Prisimeni,kai pirmą kartą mane pabučiavai išvažiuojant, viskas buvo taip nekalta;] bet vakare tiu vėl atvažiavai, paklausti ar man jis patiko;]]]... kaskart susitikus su tavimi prašydavau, kad mane vėl taippabučiuotum,nes tai buvo pasakiška dar niekas manęs taip nėra bučiavęs...
Atsiuntė:
Gretutė
2010-08-21Kaip man Tave mylėti ?
ak,dangau pasakyk man ka daryt,kaip tave mylet rasa,tavo akys melynos tarsi dangaus zvaigzdeles,pamilau jas ir be ju gyvent nebegaliu,tos svelnios rankos kurios liete pora naktu ir lupos svelniai buciavo mano veida.
dingsta viskas blesta tai greitai,kad atrodo pasaulis sukasi trigubai greiciau,vis laukiu tavo zinutes,skambucio ir svelnaus balso kuris it juros osimas ramina mane......
Atsiuntė:
Paulius
2010-08-14Nebežinau, ką reiškia mylėti...
Tu nusvitai man lyg saule gyvenime..tu mane isgelbejai is nevilties, tu mane ištraukei is vienatves, is traukei is namuose vykusio pragaro, as tikėjau tavimi, as ziurejau i tave kaip i savo brangiausia zmogu, del kurio atsisakiau tevu, atsisakiau viso savo praeito gyvenimo, nes tikėjau tavimi, pasiklioviau sirdimi...
Eidavome kartu i mokykla, pareidavome is jos taip pat kartu, kartais pasiulydavai nueiti pas tave...Mes gulėdavome, ziuredami TV svajodavome apie savo namus, kuriuose niekas netrukdys, kuriuose butu meile, musu meile...taip prabėgo 5menesiai...
Diena, tu grizai i savo namus po darbo, skambini man, as atsiliepiu ir tu išgirsti riksmus, mano mama mane puola su peiliu, tu staigiai atvaziuoji, siaip ne taip pabegu išlipdama per langa, tu mane laikai savo gleby, veziesi pas save, nors as nenoriu, pasakai viskas taip toliau testis nebegali, as neleisiu kad tave šitaip draskytu, siule pasilikti pas save, bet as nesutikau(tuo tarpu galvodama) galu gale turiu ir teva, kuris galvojau myli ir užstos, neskaitant to, kad yra motinai „po padu“.
Atsiuntė:
Aurelija
2010-08-14Šaltas rudens vakaras
Sėdžiu namuose viena, žiūriu pro langą ir matau kaip gatvės žibintų šviesoje paskęsta lietaus keliami purslai, kaip krenta ant žemės negailestingai vėjo blaškomi lapai... Žiūriu į juos ir jaučiuosi taip, tarsi aš būčiau medis ir nuo manęs plėštų lapus. Nors ir nekenčiu lietaus, bet į jį žiūrėti man patinka.Tada aplanko įvairūs prisiminimai ir užplūsta šilti jausmai. Rodos, dar taip neseniai į lietų žiūrėdavome kartu...Tie lietaus lašiukai ir burbuliukai ant balų kėlė tiek džiaugsmo ir atrodė taip žaismingai. Kaskart stebėdama tą vaizdą pasijusdavau tokia maža ir menka būtybė...Tada sėdėdavome susiglaudę ir net nejausdavome, kas vyksta aplinkui, juk buvome susikūrę atskirą savo pasaulį. Pasaulį, kuriame tik tu ir aš.
Atsiuntė:
Ingrida
2010-08-14Tikiuosi, jog surasiu savyje jėgų
Gyvenau tikėdama, kad esu mylima, bet klydau. Jis man šaltais vakarais kuždėjo, kaip myli, kaip gera jam mano glėby.
Atsiuntė:
Sima
2010-08-14Kai gyvenimas vėl gražus...
Tada man nerūpėjo...Nei ką kiti galvoja, nei ką aš galvoju, nei kaip kas atrodo... Elgiausi taip, kaip norejau. Negalvodama. Tiesiog į viską nusispjovusi... Jau buvo praėję keturi mėnesiai po to, kai išsiskyrėme. Išsiskyrėme po penkių metų draugstės. Buvo sunku...Čia net žodis SUNKU atrodo per daug paprastas. Buvo taip, kaip dar niekad nebuvo... Tuščia. Ne tik gyvenime, bet ir širdy.
Suvokusi, kad niekas nebesugrįš, leidausi į gyvenimišką intrigą. Išvykau į kelionę su žmogumi, kurį žinau daugiau nei metus, bet niekada nesu mačiusi. Kodėl su juo? Jo istorija tokia pati. Tik dar sunkesnė patirtis. Jis ją turėjo ketverius metus, ir jis ją užtiko su kitu, už kurio po mėnesio ištekėjo.
Atsiuntė:
Ieva
2010-08-14Liūdesio skonis
Vakarui atėjus iš puodelių lėtais judesiais, mažais gurkšneliais gerdavome liūdesį. Žvelgdavome pro langą į tamsias gatves ir laukdavome, kol pradės byrėti snaigės. Retai kada sulaukdavome, nes susitikdavome dažniausiai pavasarį, kai naktys šiltėdavo, o liūdesys puodeliuose kartėdavo. Žiūrėdavai į mane, o aš į save lango stikle.
Aš žinodavau, kad tik mano puodelyje plaukioja liūdesys. Tavajame buvo laimė sumaišyta su daug cukraus nes aš niekada nepamiršau, kad Tu mėgai saldintis gyvenimą.
Atsiuntė:
Irma
2010-08-14Mano mylimam Minijui
Norėčiau pasakyti vieną nuostabų, gražų, mielą, nepakartojamą žodį - MYLIU...
Bet tau jis nieko nereiškia... Kaip ir nieko nereiškia nei mano jausmai tau, nei skausmas nesvarbus, kurį dėl tavęs kenčiu...
Tau išvis aš nerūpiu, tau nusispjauti ant manęs.
Man vis sakai,kad kažką jauti, tu niekad nepasakai, kad mane myli... NIEKADA!!!
Atsiuntė:
Virginija
2010-08-14Vakar vakare
Vakar vakare dangus nusidažė tokia oranžine spalva ir Dievas kūrėjas ištapė dangaus skliautą nesuskaičiuojamą daugybe ženklų, kuriuos bandžiau įskaityti. Pamačiau ten besileidžiančias minkštas, kažkokias išdykusias pėdas - rodos kas sulėtintam laike leistųsi iš dangaus . O gal tai tik mano senas vaikystės prisiminimas taip ilgai švietė ir šildėsi mieluose vakaro saulės spinduliuose.
Atsiuntė:
Vilija P.
2010-07-31Myliu Tave ne dėl to, koks Tu esi, o dėl to kokia esu aš būdama su Tavimi.
O taip..
Pirmoji tikra meilė. Pirmieji tikri, nuoširdūs jausmai. Pirmieji, kupini meilės bučiniai.
Nekalbu apie vaikystės meilę. Ne.. Jos jau pamirštos. Kalbu apie tikrą, nuoširdžią meilę. Apie žmogų, su kuriuo siejau savo ateitį.
Vos jį pamačiusi supratau - taip, tai jis. Tai tas žmogus, kurio man reikia. Jo ir niekieno kito.
Atsiuntė:
Irma
2010-07-31Savo busimam vyrui
Sia meiles istorija .,tiksliau jausmus ,kuriuos noreciau patirt , skiriu savo busimam vyrui :)
Atsiuntė:
Jolanta
2010-07-31Mintys apie Jį
Nezinau net nuo ko pradeti... su Juo bendraujam 6 metus...bet kaip sielos draugai...jis vienintelis mane supranta, zino kaip pagydyt mano siela, kaip kalbeti su manim kad man pasidarytu vel gera...buvo periodas kai buvau pametusi del jo galva, tada jis lyg ir kazka jaute bet vis stume mane nuo saves...tada tvyrojo tyla tarp musu gal metus gal daugiau...tai buvo labiausiai kankinanti tyla...
Atsiuntė:
Gintarė
2010-07-31O kas toliau
Kodel man reikejo tave pamatyt su kita moterim ?..Geriau i ta rengini nebuciau vaziavusi,buciau megavusis saules spinduliais...bet ne,gal reikejo pajusti,pamatyti ir kitokias gyvenimo spalvas...Karti tiesa geriau uz saldu mela....Mano brangiausias,nuostabiausias...Gal mane akys apgauna...
Atsiuntė:
Irena
2010-07-31Aš myliu Tave
Sako, kad nei viena snaigė nesikartoja. Bet, Dieve, kiek jų iškrenta iš dangaus, ar įmanoma suskaičiuoti...Kokia nesibaigianti Dievo kūryba - man sunku tai sutalpinti į savo proto dėžutę. Aš net nepradedu varginti proto iš kur tai, kodėl tai, kiek daug tai ..Aš tiesiog grožiuosi Dievo kūryba, maudausi Jo grožio baltame gausume ir vaivorykštiniame spindinčių snaigių spindesy. Panašiai man yra ir su laiškais.
Atsiuntė:
Vilija P.