Meilės istorijos

2010-07-31

Mintys apie Jį

Nezinau net nuo ko pradeti... su Juo bendraujam 6 metus...bet kaip sielos draugai...jis vienintelis mane supranta, zino kaip pagydyt mano siela, kaip kalbeti su manim kad man pasidarytu vel gera...buvo periodas kai buvau pametusi del jo galva, tada jis lyg ir kazka jaute bet vis stume mane nuo saves...tada tvyrojo tyla tarp musu gal metus gal daugiau...tai buvo labiausiai kankinanti tyla... po to jis vel mane susirado kai as jau turejau vaikina...pradejom bendrauti graziai, jis uz viska iki menkiausios smulkmenos manes atsiprase...Grizo viena karta is uzsienio aisku susimatem, grizo antra karta tada papuole i ligonine...slaugiau ji po operacijos...nejau i paskaitas eidau laika igoninej prie jo lovos net ir tada kai jis miegojo nes jis prase kad pasilikciau saia...laikemes uz ranku, zvelgem vienas kitam i akis ir nieko daugiau mums nereikejo, buvom tik mudu...bande jis amne pabuciuot bet as negalejau, juk iskaudinciau ta kuris man savo sirdi atidave... galu gale jis prabilo apie savo jausmus... tokia neteisybe, negi jam reikejo tiek laukti kai as esu su kitu kad suprastu jog mane myli? nejau jam nerupi kaip man sirdi drasko visa sita padetis? Ir kas is to kAd jis mane myli...Jis svedijoj, as cia lietuvoje... ir negalim buti drauge...man dar metai liko studiju...jei per tuos metus nesukursim seimu tada pasinersim i amzinybe kartu...juk tiek daug gali nutikti per tuos metus...ir taip kiekviena diena kankina ilgesys ir mintys apie JI...
Atsiuntė:  Gintarė