Meilės istorijos

2010-07-28

Myliu

   Žiūriu į obels šaką, į bręstančią obuolių kekę ir man ji atrodo tobula. Aš tarsi užuodžiu subrendusios vasaros kvapą, kuris skleidžiasi nuo sirpstančių obuolių ir siunčiu šį aromatą Tau. Tau, nes visa man primena Tave, viskas telpa Tavo akių begalybėje. Sunku suvokti, kodėl tiek gyventa be Tavęs, kodėl taip reikėjo  man, o gal Tau. Į Tave man susiveda visa, viskas kas geriausia, gražiausia, nuostabiausia, kas veda į tikslą, kas vilioja ir traukia savo šviesa, tyrumu ir palaima. Tu tęsi mano norą gyventi ir tikėti, dėl Tavęs galiu padaryti viską, o be tavęs neprisimenu, kas tai yra meilė, ryžtas, pasiaukojimas, pamirštu, kas yra visuma ir džiaugsmas.Turbūt gerai, kad Dievas mus mokina džiaugtis ir gerbti tai, ką turime, tam, kad galėtume turėti dar daugiau. Tegu mano šis gyvenimas išskalauja tai kas buvo neįvertinta, nemylėta, negerbta, tegu išryškėja tyros meilės spalvos, tegu ryškai šviečia jos iš toli amžinybėje primindamos apie neturėjimo skonį. Kaip bebūtų gerai man kartu su Tavimi, man visada truks Tavo artumos, tavo švelnaus rūbo vėjyje prisilietimo,  tavo glėbio šilumos, tavo veido nuotaikų kaitos, tavo širdies gilumos ... Myliu Tave taip, kaip banguoja jūra, myliu taip, kaip šviečia Saulė, myliu smėlyje, byranrčiame tarp pirštų, mylių žvilgsnyje slystančiame į toli....Myliu tyloje ir žodyje, myliu čia ir ten, dabar ir visados :)

Atsiuntė:  Vilija P.