Meilės istorijos

2010-07-24

Radau savyje jėgų

hm kodel zmones tokie keisti.Del savo suduzusios zirdeis saukiasi dievulio ir jy kaltina del nelaimingos meiles,kaltina jy tuom kad nesugebejo savo laimes,meiles puoselet ir saugot.Kaltint galime dazniausisi tik save ir savo sirdy kuri y vidu ysileido meile.Ir leidosi buti sudauzoma y tukstacius mazyciu sukiu.I tukstancius nesuklijuojamu veidrodzio gabaliuku kuriuose matai savo nelaiminga veida ir isverktas akis.Keoista bet del to dievulio as nekaltinu,nekaltinu nei taves mano saulyte.Kalta turbut tik as,nes tavo zodzias myliu as tikejau, ir dariau viska kad tik tutum laimingas.Net kenciau tavo patycias,uzgauliojimus,pasaipas.Tikejau netgi zodzias myli kurios tu man rei.Tikejau,kad gal dar pasikeisi,kad viskas bus kaip buve,ir tu vel busi toks pat mylimtis, demesingas nuosirdus zmogutis kury pamilau.Tikejau kad tavyje nebeliks to monstro,kuris tik skaudinti rodods bemoka.Tikejau tavo meiles zodziais kurie buvo tik muilo burbulai ,o as y juos ysikibusi ilgai padagemis kraidziau,kaip alkanas paukstis meiles zodziais pamaitinta.tiekau tavim ir mylejau.Bet pagaliau suradau as savyje jedu tau sudie istarti,suradau ,kad maza laseli orumo ir pagarbos sau,Pagaliau isdrysau tau pasakyti stop gana.Juk as tiktai zmogus, kuris tau visa save atidave, viska del tave dare ir nemate saves.gana pagaliau turiu jau istarti gars iseinu,nors myliu.iseinu sudie,
Atsiuntė:  Laima