Meilės istorijos

2010-07-24

Aš to taip ilgai ieškojau...

Prisimenu, kada pirmą kartą Tave pamačiau, negalėjau  pamiršti Tavo žvilgsnio. Mane išmušė karštis ir apsvaigo galva. Maniau, kad taip būna tik filmuose. Dar ilgai po to sėdėjau namuose ir žiūrėjau į tavo akis. Aš susiejau jas su palaima ir, kai sutikdavau Tave, negalėdavau ilgai žiūrėti, nes man Tai buvo per daug. Aš buvau mažas susigūžęs žmogutis, ieškantis išėjimo iš skausmo ir kančios. O tavo akys bylojo apie drąsą, tiesą ir dar apie kažką, ko nesuvokiau.  Jos perverdavo mane kiaurai ir man rodės, kad Tu žinai apie mane viską. O aš nieko apie tave neprisiminiau. Vieną vakarą prieš užmiegant, pagalvojau - kas aš Tau esu? Šone sušmėžavo Tavo vaizdas užrišta burna. Tuomet aš nežinojau, ką tai galėtų reikšti. Ir dabar nelabai žinau. Gal tai, kad tu negali man atsakyti, o gal tai, kad aš esu Tu užrišta burna. Nežinau.
       Jau praėjo daug laiko nuo tada. Dabar vos sutikus Tavo akis, norisi žiūrėti į Jas be galo ir krašto. Galiu žiūrėti kaip Tu kalbi, eini, juokiesi, pyksti, tyli, išeini, ateini, kaip šalia Tavęs skleidžiasi, palaima nesvarbu ką darytum. Rodos jau prisimenu tavo rankas, tavo juoką, tavo gerumą, šilumą. Pažinimo ilgesys skleidžia mane atsiverti ir eiti tolyn į Tave kol galėsiu paliesti, kol galėsiu ramiai apsikabinti Tave ir žiūrint į akis pasakyti - Myliu. Tada Tu man atsakysi tuo pačiu. Dieve, negi taip gali būti? Aš To labai trokštu. Aš galiu laukti To amžinybę. Aš galiu iškęsti atstumą, laiką, kasdienybę, praeitį, klaidas, artumo nebuvimą, kad galėčiau  naujai atgimti šviesai, ir palaimai su Tavimi. Aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau radau Tai, kas man Tikra. Pagaliau ! Aš To taip ilgai ieškojau:)

Atsiuntė:  Vilija P.