Meilės istorijos | ||
2010-07-24
IstorijaŽinai, nors, rodos, daug jau, kai galėjau, pasakiau Tau, ir parašiau... tačiau aš tiek daug Tau turiu pasakyti, rodos, viską laikau ten širdutėje uždariusi, ir dėl to man be proto sunku... o kad taip Dievas leistų man pabūti su Tavim... Bet tada vėl bėda – aš norėčiau viso gyvenimo... Ir visgi, jei nėra tokios galimybės, aš kalbuosi su Tavimi, nors mintimis, sapnais nenoromis, eilėmis...Tik jos mane palaiko, kai man liūdna, negera, sunku vasarą, ir, nežinia, gal dar ilgai taip bus...Tu atėjai, Kada man taip reikėjo... Kai vieną koją vasara buvo padėjus... Man buvo šalta... Prie Tavęs aš priėjau Ir nenumaldomą troškimą pasilikti Pajutau... Gražiausius žodžius man sakei. Tik tau patikėjau visas savo viltis, Norėjau būt šalia, Ir man sakei, jog – tu – su manimi, Kol pasakiau... Nepatikėjai manimi, Tiktai paklausei, - „Kodėl manipuliuoji žmonėmis“? Tu atėjai, Kada man taip reikėjo... Ir išėjai... O aš tik tai tave mylėjau... ...ir tebemyliu, nors kartais norėčiau, kad būtų kitaip... Bet nieko negaliu sau padaryti...Tyliu nebyliai, tyliai... Nes gal tik tylūs ir nebylūs gali būti medžiai... lietūs, ašaros... ir aš, mylėdama Tave, žmogų iš kito, visai skirtingo pasaulio... Atsiuntė: Edita | ||