Meilės istorijos

2010-07-24

Žinai, ...

Zinai, kai dabar nera taves namuose tapo taip tuscia ir liudna. Rodos, tie patys daiktai, kurie visai nesenai dziugino, dabar nenustoja manes erzinti. Viskas ka kureme kartu dabar neturi gyvybes. Tik laikas nesustoja beges, taciau net ir laikrodzio tiksejimas privercia mane ant jo supykti... Kur beprisiliesciau, ka bematyciau, visur tu...Kartais noreciau viska aplinkui pakeisti kad tik neprimintu taves, bet po akimirkos pagalvoju gal nereikia, juk gera buvo kartu... Juk vistiek salia neatsiras nieko kas galetu tave pakeisti, kas priverstu mane nors akimirkai pamirsti tave...Ir visgi keista musu istorija. Tu kasdien parodai kad man vietos tavo gyvenime nera, taciau vis dar reikalauji demesio, vis dar uzstoji kelia mano naujiems laimes ieskojimams...Na o as kankinuosi, bet vistiek svajoju apie buvima su tavimi...Ir kiek daug zodziu skaudziu as tau pasakiau, bet net ir tada nepamirsau pasakyti kad pasiilgau...Kad ir kokiu salciu  kvepuotum man i veida as vistiek noreciau tave paliesti... Zinau, kad mano jausmu neuzgesins skaudus zodziai is tavo lupu, kad niekas neisstums taves is mano sirdies. Nereikia tau nieko sakyti as zinau, kad niekada su manim jau nebusi, bet nereikia ir gesinti mano naiviu svajoniu, nes tik jomis as dabar gyvenu...Nereikia prasyti kad tave pamirsciau, nes tu zinai kad nepamirsiu...Tu niekada nebusi salia, bet gyvensi mano namuose...

Atsiuntė:  Ernesta