Meilės istorijos

2010-07-24

Ilgėsingas laukimas

Ilgesingas laukimas
Širdžiai reikia meilės. Ne trupinėlio, o daug daug. Pilno ežero. Nei žiemuos šalčiuose neužalančio, nei vasaros kaitrioj neišsenkančioj.
Sutemo anksti. Už lango blaškėsi vėjas, lijo. Girdėjosi tolimas varpų gaudesys. Vaikinas stovėjo apšviestas gatvįs žibintų, laukė savo merginos. Vėjas blaškė šlapius lapus, piktai gainiojo juos šlapiomis gatvėmis. Jis laukė. Laukė ir žiūrėjo į mėnulį, pro kurį plaukė greiti, niūrūs debesys. Jos vis dar nebuvo. Pro šalį skubėjo žmonės į priekį atkišę didžiulius lietsargius. Lietus negailestingai juos talžė. Jis laukė ir tikėjo savo mergina. Staiga jo petį kažkas palietė.
-Tai tu?- paklausė atsisukdumas ir ištiesdamas į ją rankas.
Bet deja ant jo peties gulėjo tik didelis, geltonas klevo lapas...

Atsiuntė:  Loreta