2009-10-24Visada tavo Bri
Laiškas, kuri norėčiau kad pamatytum Tu...
Nors šio laiško tu niekada nepamatysi, bet juo noriu pasakyti žodžius skirtus vien tik Tau. Mano jausmai Tau, kurie niekada nesulauks atsako...neišsipildys.
Norėčiau kad tu žinotum, kaip tave myliu, koks esi man brangus...
Mes susipažinome stovykloje "Vaikystės šilelis". Akimirkos praleistos su tavimi buvo pačios gražiausios mano gyvenime.Buvau tokia laiminga, jaučiausi lyg turėdama sparnus. Tik gaila, kad likimas leido su tavimi būti vos kelias dienas....
Atsiuntė:
Brigita
2009-10-24dėl Tavęs
Kiekviena meilės istorija yra kažkuo unikali ir nepakrtojama.
Dažniausei žmonės savo meilės istorijas pasakoja tada kai jos
baigiasi, aš neesu iššimtis. Noriu parodyti kokia tyra ir graži gali
būti meilė. Ir kad mylintis žmogus gali padaryti viską. Nepasakosiu
nei kaip viskas prasidėjo, nei kaip viskas pasibaigė. Tiesiog noriu
parodyti kokias mintis man sukelė mano tikroji meilė. Meilė kurią
branginsiu visą gyvenimą. Nes kai ji buvo su manimi aš galėjau sakyti:
- Myliu ir esu mylima...
***
Gyvenimo...
Atsiuntė:
Lina
2009-10-24Tobula meilė
Rodos imsi ir parasysi viska, kas sirdyje, mintyse dedasi. Rasai rasai ir vistiek ne viska pastebi, ne viska prisimeni ir ne viska supranti. Taip norisi suprasti kiekviena savo ar kitu poelgi, jausmus, svajones, sapnus. Kam suprasti? Tam, kad neliktu neatsakytu klausimu, kad neliktu neissakytu graziu zodziu, neliktu izeistu jausmu. Kad sirdyje liktu tik teigiami jausmai, kad neliktu ne vienos nelaimingos meiles, kad viskam rastum priezasti ir pateisinima. Kad viskas ka jautei ir sigyvenai sugultu...
Atsiuntė:
Ernesta
2009-10-24Gera
Esu be galo jam dėkinga, kad tą vakarą kai viskas prasidėjo, ką dabar vadiname meile, tada jis sulaikė mane šalia savęs, kad nepaleido iš šilto ir rūpestingo savo glėbio, kad neleido išeiti, nors tada buvau tik pakeleivis jo gyvenime. Nuo tada viskas ir prasidėjo, atėjo lauktasis savaitgalis, kuriam buvau prižadėjusi jam masaža, gal tai ir menkniekis. Bet kai kas rytą pasveikindavo su nauja diena, o einant miegoti palinkėdavo saldžių sapnų, tapo mano minčių savininku, pamažu pavergė ir širdele....
Atsiuntė:
Liucija
2009-10-24Romanas, kurio tu neperskaitysi
labas puskuti :)
neizivaidzuoju ar si laiska tu perskaitysi, daug tau ju rasiau , o cia bus vienas is tu ....net keista rasyti , kai nieko nzn ar ji perskaitysi ar nea, bet zinai manau , kad dar karta parasiusi nieko neprarsiu. atrodau , kaip didziausia kvaile , taip tave persekiodama, bet savo jausmu negaliu suvaldyti, net negaliu suvaldyti saves tau nerasyti.... mintyse sukasi milijonai minciu , ka noriu pasakyti, bet neuztektu visa to nei lapu nei piestuku gyvenimo, nei sio laisko rasyti, kad...
Atsiuntė:
Ernesta
.... kai buvau pikta ant tavęs ir galbūt net ant viso pasaulio, suskambo telefonas ir visas pasaulis atrodytų nušvito... J išgirdus tavo balsą kitame ragelio gale išnyko visas pyktis ir nepasitikėjimas... paklausei ką žadu šiandien veikti ir pasiūlei susitikti... Laiku paskambinai, dar valandėlė ir vėl būtume negalėję susitikti...Savajam trupučiuką pamelavau ir ištrūkau iš namų, lėkiau greitai... atrodė kad tiesiog skrieju... Lėkiau į kolonėlę ir visa virpėjau, jaudinausi......
Atsiuntė:
Edita
2009-09-26Dieviška istorija
Manau, kad tokia istorija, kaip mano, yra vienintelė, nes ji yra ypatinga. Tokios istorijos aš pati niekaip nebūčiau sugalvojusi. Man atrodo, kad ją manimi papasakojo Dievas. Todėl ji yra dieviška...Ir tyčia aš jos nepasakosiu, nes manau, kad kiekvienas nusipelno savo nepakartojamos istorijos, kuri jam yra vienintelė ir pati švenčiausia.
Man atrodo, kad mano meilė tęsiasi amžinybę. Daug ką aš jau pamiršau. Taip apmaudu - man ji tokia brangi, kad norėčiau prisiminti viską, norėčiau nupiešti...
Atsiuntė:
Vilija
Dar viena liūdna ir beprasmė diena. Gabrielė atsikvėpė. "Taip pasiilgau gyvenimo... Nors ką aš čia kalbu - aš jį turiu. Visas mano gyvenimas - Kamilė". Nuo tada, kai gimė dukrelė, merginai teko daug ištverti. Šeimos, draugų - visų aplinkinių reakciją į vienišą motiną. O kodėl ji vieniša? Gyvenimas taip norėjo. Dukrelės tėtis išėjo taip ir nesužinojęs, kad sukūrė stebuklą. Tos dienos buvo baisiausios Gabrielės gyvenime. Vieną dieną ji tiesiog išgirdo, kad jo nebėra ir nepatikėjo tuo. Nepatikėjo,...
Atsiuntė:
Paslaptis
2009-09-22Donatui
Kaip noriu pabusti ant juros kranto ir nieko
neprisiminti,matyti tave salia,nusisypsoti,jausti tave,
buciuoti ir dziaugtis kazkuo nelabai suvokiamu ir
paaiskinamu.Atsidurti ten,kur niekas neegzistuoja,tik Tu
ir As...viskas pamirsta,nieko nera.As ir Tu - Mes.Musu
Meile.Laime,buvimas,egzistavimas vienas kito
gyvenimuose. Stoveti prie bedugnes krasto ir dziaugtis,
kad i ja sugebejom neikristi,dziaugtis gyvenimu,kuris nuo
siol grazus.Pagaliau vikas gerai,ramu...mes ne vieni,
nesiblaskome,mes...
Atsiuntė:
Dovilė
2009-08-15Zuikučiui
Ta vasara, kai mes susipažinom, man buvo pati nuostabiausia...Norėjau, kad ji niekada nesibaigtų...Apie TAVE jau žinojau viską, ir tai, kad niekada nebūsi tik mano. Žinojau , kad jau priklausai kitam žmogui.. Bet manęs tada niekas nesulaikė, man neegzistavo jokios moralės normos.. Kažkokia nežmoniška aistra mane paveikė, niekas neberūpėjo būnant su TAVIM. Negalvojau apie ateitį, nes žinojau, kad jos neturėsiu su TAVIM. Džiaugiaus ir gyvenau tik šia diena..
Maniau, tada ir TU buvai su manimi...
Atsiuntė:
Nėra
2009-08-15Eilinė istorija arba lietus nekaltas
Eilinė istorija arba lietus nekaltas
Tokių istorijų yra tūkstančiai ir ji niekuo neypatinga. Bet gal kas nors išgirdęs ar perskaitęs mano istoriją, kam dabar labai sunku ir kas mano, kad toliau jau nėra kur dėtis, pasijus geriau. Žinau, kad mokomės iš savų klaidų, bet prisiminkite vieną dalyką: jeigu jūs kažką mylite, o jis jūsų ne, tai ateis toks laikas, kai pažvelgę į tą žmogų nebematysite nieko dieviško, tereikia palaukti...
Kai ėjau spalvingais lapais nubarstytu prospektu į susitikimą su...
Atsiuntė:
Evelina
2009-08-15Istorija
Sunkiausias būdas ko nors pasiilgti, tai sėdėti šalia mylimo žmogaus ir suprasti, kad niekada jo nebeturėsi..."
Visada tikėjau, kad neverta gyventi praeitimi. Juk tai ,kas buvo- jau nebegrįš... o kartais taip norėčiau, kad tie žodžiai būtų netiesa...
Be galo ilgiuosi, to kas buvo... pasiilgstu tavo juoko, tavo šypsenos, bučinių, ilgų vakarų kartu... kai apkabindavai laikas tarsi sustodavo...buvau tokia laiminga!..
Viskas atrodė idealu- naktys ir dienos kartu...buvo nuostabu rytą nubudus...
Atsiuntė:
Jovita
2009-08-08Rimvydui
Nepyk...Ir vel tau rasau...tegyvuoja visagalis intenetas...
Mano sirdyje liudesys ir skausmas, kad negaliu buti viena su savo mintimis, turiu rasyti, issilieti, bendrauti su tavimi, negaliu daugiau laikyti sio skausmo ir liudesio savyje, tai tiesiog nepakeliama. Zinau, kad labai skaudinu tave taip rasydama, kad tu kenti ne maziau uz mane, taciau nesugebu suvaldyti savo emociju. Keikiu save uz tai, kad nesugebu nusustoti rasyti tau, stengtis neskaudinti taves, nejaukti tavo gyvenimo ir ateities....
Atsiuntė:
Laura
Atsimenu kai ėjau su tavimi ilgais parko takeliais... O nuo medžių krito auksu papuošti lapai... Paėmiau tavo šaltą ranką į savo delnus... Smarkiai ją suspaudžiau ,kad bent kiek sušiltum... Tu nusišypsojai savo žavinga šypsena... Ir vien ji privertė mane parausti, tas tavo kiaurai matantis žvilgsnis padeda tau suprasti mane net ir be žodžių...
Kai būdavo sunku kalbėti mes sėdėdavome vienas šale kito susiglaudę... Mums nereikėjo kalbėti vienas kita supratome ir tyloje... Svajojau tave vesti......
Atsiuntė:
Ugnius
2009-08-08Tiesiog myliu
Tiesiog noriu pasakyt, kad myliu. Tokią pilką, kasdienę dieną norisi pasakyt, kad myliu, ir diena dėl to - visai ne pilka. Myliu ir švelnus širdies alsavimas plevendamas mintimis pas Tave nuspalvina kasdienį vaizdą iš vidaus tyliai švytinčiomis spalvomis. Ir kaip aš seniau nematydavau to švytėjimo. Ir kaip galėjau matyti, kai nepažinau Tavęs. Žiūriu į sušąlusią žolę, o ji tyliai šypsosi ir laukia, kaip ir medžiai, numetę lapus, kaip ir dangus, lyg apsiniaukęs, bet laukia ir sakytum žino ko. Jie...
Atsiuntė:
Laurynas
2009-08-08Iš širdies gelmių
Rašau šituos žodžius... Galvoje pilna įvairiausių minčių.. Tačiau žodžiai liejasi ne iš galvos, o iš širdies gelmių.. Mąstau apie meilę.. Kas ji yra ir kokia jos prasmė. Galvoju ar ji yra iš vis.. ir ar kada nors ta tikroji meilė ateis į mano širdy ir patrauks joje esančią tuštumą į šalį.. Nuo pat mažens sakydavau artimiesiems kad turėsiu labai didelę ir gražią šeima, mylintį vaikiną, vyrą.. Tačiau juk tai tik vaiko, nekalto ir gyvenimo nesuprantančio vaiko žodžiai. Vaikystėje buvau tarsi pilka nematoma...
Atsiuntė:
Justė
Dingai... Neparašai viena dieną, dvi, savaitę. Ta tyla žudo.. neatrašai nekeli.. Savęs klausiu kas? Kas galėjo nutikt?. Suskamba..perskaitau.."Labas palieku tave, atleisk, noriu būt su kitu žmogumi, nebemyliu". Ir tada laikas sustojo, ilgai sėdejau su telefonu rankose vėl ir vėl perskaitydama tą pačią žinutę, ašaros riedėjo ir negalėjau patikėti, kad jo širdyje TYLU. TYLU po tiek praleisto laiko, po ant mano piršto užmauto žiedo,po žodžių MYLIU TAVE. Jau praėjo nemažai laiko, bet...
Atsiuntė:
Neringa
2009-08-08Tave visuomet prisiminsiu...
Juk prasidejo viskas taip lengvai
Lengvai mylejom ir tikejom
Kad viskas greitai nesibaigs
Kad laime mums atnes dar vejai.
Dar laukem saules spinduliu
Tamsiam gyvenimo kampely
Sakiau as tau- tavim tikiu
Ir leidau rodyt musu kelia.
Tu nuvedei mane keliu
Kur laimes buvo tik laselis
Kur truko meiles, buciniu
Ir mates ateities seselis.
Nelaukem mes tos ateities
Kurioj reikes istart- lik sveikas.
Mes laukem nuostabios vilties
Kad visgi dar ateis toks laikas.
Kai viskas kas blogai isnyks
Kad...
Atsiuntė:
Ernesta
2009-08-08Visada Tavo
... Tikriausiai didžiausi stebuklai įvyksta per paprastus dalykus... Ramybė, kuri aplanko nesitikint ir vien tik todėl, kad skaitant knygą žinau, jo šalia yra brangus žmogutis... Ir diena darbe kažkaip neįprastai paprastai praeina, nes lauki vakaro... kad vėl pajusti tą ramybę... Kiekvienam savaip žinoma, bet tai, ką gaunu būdama su tavimi, kai tu leidi man būti savimi, man yra neįkainojama.. Gal todėl širdis nesugeba ilgai pykti ir visus mūsų gyvenime įvykusius nesusipratimus paverčia smulkmenomis....echhh,...
Atsiuntė:
Toma
Atvirai pasakius, nežinau nuo ko pradėti... Iš tikro, tokių laiškų nemoku rašyti, o į akis tau to tikriausiai nepasakyčiau...nes dažniausiai viskas baigiasi, bučiniais, kaip tu sakai draugiškais, o jie man anaiptol į draugiškus nepanašūs...
Džiaugiuosi, kad susipažinau su tavimi, su tavo namiškiais, draugais, kolegomis... Tu pats sakei, kad mes pažįstami dar neseniai, bet toks jausmas, kad visa amžinybę bendrautume. Man gera su tavimi... Saugu... Jauku... Jaučiuosi taip, kaip seniai...
Atsiuntė:
Viktorija