2010-02-20Gal...Tada
Trumpam pasirodė, kad mane palikai. Tada atrodė, kad nebėra dėl ko gyventi. Argi gali kas nors užpildyti tą tuštumą, kuri tuomet atsiveria? Be to, taip jau buvo ir aš žinau, kaip yra - gyventi be Tavęs: sunku, nepakeliama, tuščia, šalta, liūdna, neprasminga, pilka, be spalvų, be grožio, be polėkio, be sveikatos, be nieko. Širdis protestavo ir nebegalėjo to daugiau pakelti. Ji pakilo aukštai, ten virš debesų ir išsiskleidė, kaip kokia rojaus gėlė ir pasakė - žydėsiu ir kas man uždraus. Kas gali atimti...
Atsiuntė:
Vilija
2010-02-20Išeinu
Myliu tave, be galo myliu. Dėl tavęs galėčiau viską padaryti, jei tik leistum man. Žinau, kad mes nebūsim kartu. Niekada, niekada... Mes tik pasiklydę žmonės, ieškantys paguodos vienas kito glėbyje. Mūsų meilė tai pavoktos akimirkos iš gyvenimo. Dažnai pagalvoju, kad tu tik klaida, nors ar įmanoma meilę vadinti klaida? Aš nežinau. Žinau tik viena - aš beprotiškai trokštu būti su tavimi. Jei tik leistum man nors pamėginti...
Mes tarsi laivai pasiklydę beribiame, audringame vandenyne. Turim būti kartu,...
Atsiuntė:
Jurgita
2010-02-20Apie meilę
Rodos, tai tik eilinis vasaros vakaras...vakars, kuris lyg ir turetu niekuo nesiskirti nuo kitu, bet ,deja, skiriasi... Šįvakar jaučiuosi kaip niekad vieniša. ne todėl, kad sėdžiu namuose viena, bet todėl ,kad jaučiu kažkokią tuštumą viduje.
sėdžiu balkone ir žiūriu pro langą, tik vaizdą matau kiek kitokį nė visada. Ką matau? Beribe tolumą, tolumą į kurią žiūrint užplūsta įvairiausios mintys. Mintys, kurios dar labaiu suspaudžia širdį, sujaukia jausmus ir priverčia labiau susimąstyti....
Atsiuntė:
Ingrida
2010-02-20Vingai
Ar kadanors susimąstei, ką pasakytum žmogui, kai žinotum, kad tai bus paskutiniai tavo žodžiai jam...Ar kadanors susimąstei, kaip stipriai apkabintum jį, jeigu žinotum, kad tavo rankos niekada nebepalies jo kūno...Ar kadanors susimąstei, kaip žvilgėtų tavo akys, jei palydėtų jo žingsnius, vis tolstančius, vis labiau prarandamus į kelią...vienkryptį kelią...beprasmį kelią....
Vienas nežinomas autorius sakė: neik pirma manęs, aš galiu nesekti paskui. Neik paskui mane, aš galiu niekur nevesti. Eik...
Atsiuntė:
Nerijus
2010-02-20Dviejų žmonių likimai
Ar pameni tą pirmąjį mūsų susitikimą už mokyklos ribų? Aš manau, kad taip! Klystu? Išdrįsk tai paneigt..Žinau, tada mums buvo neapsakomai gera. Nors pirmieji žingsniai visada būna patys sunkiausi, tačiau mes juos žengėm. Susitikome šiltą gegužės vakarą, saulei besileidžiant už septinių Žemaitijos kalvų. Tu ir aš kalbėjome apie mokslus, orą ir abstraktų gyvenimą, bet temos apie meilę nelietėm. Mums to daryti ir nereikėjo. Tavo spindinčios akys šnibždėjo neapsakomus žodžius, kurie skriejo tiesiai...
Atsiuntė:
Vaida
2010-01-30Tavo Mažoji
Viskas prasidėjo taip netikėtai...
Tave mylėjo visos. Juk buvai toks išvaizdus.
Bet tik ne aš.
Tu galėjai turėti visas, aš galėjau turėti visus. Ir mes abu tuo naudodavomės.
Į tavo pusę net nežiūrėdavau. Žinojau, kad yra toks, Benas, bet nieko daugiau. Man tu tiesiog nerūpėjai. Juk aplink mane sukosi šitiek vaikinų, kad man pavydėjo beveik visos. Bet iš tiesų nei vienas iš jų man nerūpėjo. Juk buvau išdidi mergaitė. Bet mano išdidumas dingo, kai viena dieną mūsų akys susitiko. Ir tu buvai...
Atsiuntė:
Saulė
Mielasis, apkabink mane...atleisk man...priglausk prie savęs ir nepaleisk...Sėdėtume nejudėdami ir klausytume skambios savo sielų tylos...galėčiau valandų valandas sėdėti tave apkabinus, padėjusi galvą tau ant krūtinės...klausyčiau tavo širdies plakimo...glausčiausi skruostu prie tavo švelnaus, man mielo veido...seniai glosčiau tavo plaukus, seniai žvelgiau į jūros gilumo akis...niekada nebežvelgsim vienas į kitą tuo pačiu žvilgsniu...skaudu eiti ir apsimesti,kad tavęs nematau...nors širdis veržiasi...
Atsiuntė:
Rita
2010-01-30Visada šalia
Įstrigau tarp žodžių, pasiklydau mintyse. Pasidaviau jausmų audrai, tegu neša ji mane. Tegu trykšta džiaugsmo fontanai, te aistros bangos daužosi į aštrias krantų uolas. Tegu ieško Tavo ramaus užutekio, tegu susigersiu į Tave, kaip vanduo į šiltą pajūrio smėlį, tegu dėkosiu už tai saulei ir šypsosiuos kartu su raibuliuojančiais vandens akmenukais. Ačiū Tau už Meilę, ačiū Tau už skausmą, ačiū Tau už tai, kad Esi ...Myliu Tave labai, labai ir nesuvokiu savo meilės ribų. Galiu tyliai sėdėti, laukti...
Atsiuntė:
Vilija
2010-01-30Ramūnui
Eilinis sekmadienio vakaras...vasara,saulė,lengvas vėjelis..o širdyje toks apmaudas,tuštuma...Vėl neapsakomas skausmas,prisiminimai...Aš kaip niekas kitas žinau,ką reiškia laukti ir nesulaukti,sėdėti prie žmogaus ir suprasti kad jis niekada nebūs mano...
Ech tas jausmas meile,užklumpa taip netikėtai ir nelauktai.Kartais taip norisi širdžiai įsakyt,ką mylėt...Deja...Negalima..manoji širdis pamilo,geriausią draugą.Kuris visada mane suprato,apkabindavo kai to reikdavo,laikė už rankos,JIS suprasdavo...
Atsiuntė:
Karolinai
2010-01-30Nes ji negali nemylėti
Ar gryzta meile is ten, kur mes ja issiunciam kad nekankintu? Ar ji gali vel isiverzti su naujais jausmais ir uzdegti sirdi is naujo? Ar gali zmogus, palikes tave laukti imti ir sugryzti? Ar gali jis atemes paskutine vilti priversti tave vel tiketi? Jis gali... Jis gali grysti ir negalvodamas priminti tau apie save...tam, kad tu vel lietum asaras nezinodama ar lai laime ar liudesys tave pravirkde...Ir jam nereikia teisintis kodel jis taip daro... nes jis tiesiog pasiilgo...O tu, ta kuri praverke...
Atsiuntė:
Ernesta
2010-01-30Paukšteliui
Viskas turi pradžią ir pabaigą.Šis romanas taip pat turėjo pradžią ir pabaigą. Mintimis vis grįžtu į tas dienas, kai skendau tavo glėbyje. Mėgavausi bučinių aistra..
Tavo šypsena nušviesdavo lyg saulė, o žvilgsnis sušildydavo lyg vėjas šėlstantis vėsią pavasario dieną. O juk matei mane visokia ir pikta ir linksma ir verkiančią ir su beatodairiška šypsena veide..
Kodėl, kas gali pasakyti, kai vos grįžtu į tuos prisiminimus 9kurių nevartau taip dažnai, kaip norėčiau ) man darosi taip sunku širdelę...
Atsiuntė:
Živilė
Tai tu... Tai tu mane prikėlei iš mirusiųjų... Nebežinojau ką reiškia mylėti, jausti, užjausti... Tu sugebėjai per trumpą laiko tarpą manyje pažadinti - tai, ko maniau seniai netekau... Privertei mane pamilti... Pamilti iš tikro...
Įsimylėjau tave, pasitikėjau ir tikėjau tavim ir tik tavim... Maniau, kad mano gyvenimas ir vėl nušvito ryškiom spalvom... Ėmiau ir vėl tikėti pasakomis, princais ir ilgu laimingu gyvenimu... Bet... Kaip visada ir visur atsiranda nelemtas žodis BET......
Atsiuntė:
Viktorija
2010-01-16Dieve, kokios gražios Tavo akys...
Rodos kad nebegaliu sukurti savo naujos meilės istorijos. Šviečia saulė, ramiai ošia vėjo kedenamos medžių šakos, gatvėje šypsosi praeinantys žmonės, katinas mėgaujasi šilta šviesos žaisme, tylūs prisiminimai sunkiasi pro užuolaidų raštus, o aš neįsileidžiu gražios idilės į savo širdį. Užgrūdau ją akmenimis, - taip man ir reikia. Atrodo, kad tik bausmė mane gali išgelbėti. Minčių kalėjimas, kaltės nelaisvė, jausmų bejėgiškumas skandina valią liūdesy. Nežinau kada tai baigsis . Atrodo, kad mano...
Atsiuntė:
Vilija
2010-01-16Leisk
Atleisk... manau derėtų pradėti nuo šito žodžio. Buvo tokia graži meilės istorija... Prasidėjus šalta žiema, įtvirtinta karšta vasara... pasibaigus niurų pavasarį.. Žinai, nekaltinu tavęs, o galbūt derėtų? bet kam to reikia... juk žinau, kad tau tik dar labiau skaudės. Bet aš tave mylejau... Visais savo širdies kampeliais. Žinai, kad tave mylėjau. Vos tu priklaupei prie manęs tą dieną.. jūrą tarsi ošti nustojo, o aš pro ašaras tesugebėjau ištarti taip.. Vestuvės... pagaliau mes būsim sujungti tos...
Atsiuntė:
Vilma
2010-01-16Tik keli žodžiai
Tik keli žodžiai yra mano širdyje: Tavo vardas ir jausmas, kurį tau jaučiu. Aš jo paaiškint negaliu, nes net pati nesuprantu, tačiau žinau, kad šis jausmas skirtas vien tik tau. Bandysiu parašyti, tačiau nežinau, kaip pavyks, nes šitą jausmą sunku net apsakyt: lyg vasarai atėjus prašvinta mana širdis vos išgirdus tavo balsą, tuomet ir šypsena papuošia mano veidą, o žalios akys siunčia tau žvilgsnį nuo širdies. Lūpos nori tik tavųjų, bet jos toli, todėl siunčiu oro bučinuką per linguojančius medžius,...
Atsiuntė:
Liveta
Aš visada tikėjau tuo, kad pasaulyje kiekvienas žmogus turi savo antrąją puselę. Kai ta antroji mano puselė atsirado, aš jos neatpažinau. Tik dabar žinau, kad tas žmogus visada bus mano širdyje ir tik jo akys švies mano kelyje.
Tada buvo vasara. Išaušo nuostabus rytas, kuris man buvo kitoks nei kiti. Diena buvo ypatinga, nes manęs laukė daug naujų įspūdžių, jaudulio.
Esu iš tų žmonių, kurie negali ramiai nusėdėti vienoje vietoje, tad lengvai sutikau draugės pasiūlytai avantiūrai...
Atsiuntė:
Justina
2009-12-26Gal, kada...
Meile jam uzvalde mano siela
Kas vakarą užmiegu tik mintimis apie jį, ryte, dar nepramerkus akių
svajoju tik apie jį, vartausi nuo vieno šono ant kito ir svajoju...nenoriu
keltis, nes įsisukusi į kasdienybę negalėsiu visų savo minčių skirti
jam...Maniau taip būna tik filmuose, kad negali nustoti mąstyti, svajoti
apie žmogų, kiekviename žingsnyje. Kartais atrodo, kad tai paranojiška,
galvoju apie jį, sapnuoju, trokštu sutikti, nors keliom sekundėm
prasilenkti gatvėje, pamatyti, pažiūrėti į...
Atsiuntė:
Monika
2009-12-26Mylėsiu
Mano meile,
Pameni tas dienas, kai šėliojome iki ryto? Kai dalinome vienas kitam bučinius ir buvome tokie laimingi? Kai nestigo švelnumo, dėmesio, apkabinimų? Kai nebuvo jokių rūpesčių ir visą laisvą laiką norėjome praleisti kartu... Atsimenu tai ir akyse pasirodo ašaros... Kaip taip gali žmogus pasikeisti, atrodo, per tokį trumpą laiko tarpą.. O aš maniau, kad visa tai tęsis visą gyvenimą, net nepagalvojau, kad gali būti kitaip. Juk aš tau atidaviau gražiausius savo gyvenimo metus, pagimdžiau pačią...
Atsiuntė:
Justė
2009-12-26...
Takart zodziai is tavo lupu skambejo visiskai kitaip nei dabar...o ir akys ziurejo tiesiai i manasias...taciau dabar viskas atvirksciai...vos tik musu zvilgsniai susitinka,sukames i atskiras puses ir nenoredami atsisukam dar...deja jau ne tam,kad pamatytumem vienas kita...daugiau niekada nebus taip kaip buvo anksciau...o buvo laiminga vasaros pradzios istorija...daugiau musu zvilgsniai net ir noredami nebesusitiks...bet vis del to,net ir dabar kai pamatau tave sirdis dauzosi tarytum uzdaryta tarp...
Atsiuntė:
Vita