2010-07-28Myliu
Žiūriu į obels šaką, į bręstančią obuolių kekę ir man ji atrodo tobula. Aš tarsi užuodžiu subrendusios vasaros kvapą, kuris skleidžiasi nuo sirpstančių obuolių ir siunčiu šį aromatą Tau. Tau, nes visa man primena Tave, viskas telpa Tavo akių begalybėje. Sunku suvokti, kodėl tiek gyventa be Tavęs, kodėl taip reikėjo man, o gal Tau.
Atsiuntė:
Vilija P.
2010-07-24Radau savyje jėgų
hm kodel zmones tokie keisti.Del savo suduzusios zirdeis saukiasi dievulio ir jy kaltina del nelaimingos meiles,kaltina jy tuom kad nesugebejo savo laimes,meiles puoselet ir saugot.Kaltint galime dazniausisi tik save ir savo sirdy kuri y vidu ysileido meile.Ir leidosi buti sudauzoma y tukstacius mazyciu sukiu.I tukstancius nesuklijuojamu veidrodzio gabaliuku kuriuose matai savo nelaiminga veida ir isverktas akis.
Atsiuntė:
Laima
2010-07-24Aš to taip ilgai ieškojau...
Prisimenu, kada pirmą kartą Tave pamačiau, negalėjau pamiršti Tavo žvilgsnio. Mane išmušė karštis ir apsvaigo galva. Maniau, kad taip būna tik filmuose. Dar ilgai po to sėdėjau namuose ir žiūrėjau į tavo akis. Aš susiejau jas su palaima ir, kai sutikdavau Tave, negalėdavau ilgai žiūrėti, nes man Tai buvo per daug. Aš buvau mažas susigūžęs žmogutis, ieškantis išėjimo iš skausmo ir kančios. O tavo akys bylojo apie drąsą, tiesą ir dar apie kažką, ko nesuvokiau. Jos perverdavo mane kiaurai ir man rodės, kad Tu žinai apie mane viską. O aš nieko apie tave neprisiminiau. Vieną vakarą prieš užmiegant, pagalvojau - kas aš Tau esu? Šone sušmėžavo Tavo vaizdas užrišta burna. Tuomet aš nežinojau, ką tai galėtų reikšti. Ir dabar nelabai žinau. Gal tai, kad tu negali man atsakyti, o gal tai, kad aš esu Tu užrišta burna. Nežinau.
Atsiuntė:
Vilija P.
Tu atėjai,
Kada man taip reikėjo...
Kai vieną koją vasara buvo padėjus...
Man buvo šalta...
Prie Tavęs aš priėjau
Ir nenumaldomą troškimą pasilikti
Pajutau...
Atsiuntė:
Edita
2010-07-24Žinai, ...
Zinai, kai dabar nera taves namuose tapo taip tuscia ir liudna. Rodos, tie patys daiktai, kurie visai nesenai dziugino, dabar nenustoja manes erzinti. Viskas ka kureme kartu dabar neturi gyvybes. Tik laikas nesustoja beges, taciau net ir laikrodzio tiksejimas privercia mane ant jo supykti... Kur beprisiliesciau, ka bematyciau, visur tu...
Atsiuntė:
Ernesta
2010-07-24Ilgėsingas laukimas
Širdžiai reikia meilės. Ne trupinėlio, o daug daug. Pilno ežero. Nei žiemuos šalčiuose neužalančio, nei vasaros kaitrioj neišsenkančioj.
Sutemo anksti. Už lango blaškėsi vėjas, lijo. Girdėjosi tolimas varpų gaudesys.
Atsiuntė:
Loreta
Buki laimingas, buki aistringas, lieski kita , buciuoki kita
dar karsciau ir stipriau, myleki ja labiau...
tik ar tai tau pavyks padaryti? nemanau. . .
kas buvo graziau uz musu meile, kas begali buti graziau uz ja, kuri BUVO
tiu nieko nebemylesi taip kaip mane mylejai, nieko nebuciuosi taip- kaip mane buciavai
nebijok - man skausmas uzima tik maza sirdutes dalele...
Atsiuntė:
Aurelija
2010-07-10Mano jausmai
Kiekvieną vakarą klausau meilės istorjas ir nusprendžiau parašyti savąją, nors žinau kad manęs nesuprasit nes esu dar jauna ir jūsų suaugusiųjų manymu mes nesuprantame kad ta meilė bet deje tai netiesa mes kartais net labiau kenčiamia negu jūs.
Atsiuntė:
Irena
2010-07-10Tikiu...
Tikiu. Tikiu, kad viskas pasibaige.. Leidziu sau daryti tokias
isvadas. 0 galvoje tiek minciu.. Ir vienintelis klausimas: kodel?
Atsiuntė:
Aistė
2010-07-10Tau į ausį
Aš gyvenu, gyvenu ir bandau suvokti, kas tai yra laimė. Laimė, kai atsikeli iš ryto ir pamatai mylimo žmogaus akis.
Atsiuntė:
Vilija P.
2010-07-10Kodėl?
Kodel?uz ka?kodel?Nejaugi as buvau tau tokia bloga,kad sitaip su manim
elgeisi?Nejau ne trupucio nejautei man meiles, pagarbos???Ka as tau tokio
blogo padariau, kad sitaip mane apgaudinejai?
Atsiuntė:
Vilija
2010-07-10Vienuma
Aš viena... Vienui viena... Mano meilė egzistuoja tikrai ne man... Ir ne dėl manęs... Aš kasdien Tave matau ir jaučiu savo esybe, bet mano meilė ne man... Ar dar galiu savo širdį vadinti gyva?... Juk ji jau senai nebeplaka... Viskas... Nuo šiol ji akmuo, o ne širdis... Aš tai jaučiu... Akmuo, kuris pasiryžo visą likusį gyvenimą tūnoti manyje... Suteikdamas tik didelį skausmą ir nykias dienas...
Pripažįstu, esu per daug įkyri ir elgiuosi per daug kvailai, kad atkreiptum į mane dėmesį... Net žodis atsiprašau nepadės... Kvaila, kvaila, kvaila...Tokia tik dėl to , kad be galo myliu... Tave... Tik Tave... Stengiuosi kažką pakeisti, bet esu bejėgė prieš jausmus... To anksčiau niekada nežinojau... Dabar žinau...
Atsiuntė:
Jurgita
2010-06-26Meilės istorija
Rodos dar niekad nesijaučiau taip prastai, kaip dabar. Nebegaliu pasakyti, kad suprantu Tave iš Tavo tylos. Kažkur aukštai, rodos, meilei nėra ribų, o žemai jautiesi tokiu žmogumi, kuris atleidimo nevertas. Tas plėšo mane į gabalus ir aš nejaučiu vientisumo, širdis tai pražysta, tai vėl pumpurai krinta žemyn pakąsti netikėtos šalnos.
Tu sakai, kad Tau reikia jausmų, o ne žodžių.
Atsiuntė:
Vilija
2010-06-19Ar žinai ?
Ar žinai, Marsietuk, kaip sunku yra mylėti? Buvau pasiryžus tau atiduoti visą savo gyvenimą. Turėjau vilties, jog kažkada dalinsimės visu džiaugsmu, liūdesiu, pabusim ir užmigsim vienas kito glėbyje. Tu buvai žmogus, kuris nuspalvino mano gyvenimą ryškiausiomis spalvomis... tas, kuris privertė mane patikėti meile, kuris rodės toks mielas, žavus, nepakartojamas.
Vakaro, kai susipažinom, niekada nepamiršiu
Atsiuntė:
Siga
2010-06-19Myliu tave - Arvydai
As dar pamenu tas zvaigzdetas naktis,kurias leisdavau viena... Skruostais be paliovos riediedavo asaros... Pamenu,kaip kartojau sau,jog taves mano gyvenime nebera... Jog tu niekad negrisi! Taip liudnai slinko mazdaug 3- ji metai.. Niekaip negalejau pamirsti tavo akiu,zvilgsnio,sypsenos... Tu visada buvai su manim. Lydedavai mane i darba,paskaitas,sapnus... Nemeluosiu,retkarciais vis parasydavai sms zinute... Kodel- nezinau!
Atsiuntė:
Dija
2010-06-19Tu išeik
Tu iseik kol as sypsausi, kol dar galiu tau palinketi laimes, kol nejaucia tau jokio pykcio. Kol akys dar dziaugiasi matydamos tave. Kol as dar nesuprata, kad matau tave paskutini karta. Tik leisk dar karta apkabinti be nuoskaudu ir vilciu. As neversiu, neverk ir tu, tegu viskas lieka svelnu ir tyra. Vos tik tave palietus daugiau paleisti negalejau. Tu neisejai ir leidai man pravirki.
Atsiuntė:
Ernesta
2010-06-19BEATODAIRIŠKA MEILĖ, GYVENIMAS IR JO KLAIDOS
Dar viena liūdna ir beprasmė diena. Gabrielė atsikvėpė. „Taip pasiilgau gyvenimo... Nors ką aš čia kalbu – aš jį turiu. Visas mano gyvenimas – Kamilė“. Nuo tada, kai gimė dukrelė, merginai teko daug ištverti. Šeimos, draugų – visų aplinkinių reakciją į vienišą motiną. O kodėl ji vieniša? Gyvenimas taip norėjo. Dukrelės tėtis išėjo taip ir nesužinojęs, kad sukūrė stebuklą. Tos dienos buvo baisiausios Gabrielės gyvenime. Vieną dieną ji tiesiog išgirdo, kad jo nebėra ir nepatikėjo tuo. Nepatikėjo, kad likimas gali iš jos taip pasišaipyti, kad gali taip kankinti... O ji beveik tikėjosi, kad pagaliau bus laiminga...
Atsiuntė:
Ina
2010-06-19Mano istorija
Net nežinau kaip pradėti, nes tai prasidėjo taip netiketai, taip staiga.kaip perkunas is giedro dangaus tiesiog priėjai, pasisveikinai, prisistatei lyg tavęs nepažinočiau. aš nebuvau tokia pat maloni su tavim, kreivai pažiūrėjau ir nuejau, pamaniau gal juokauji. kai panašios situacijos pradėjo kartotis vis dažniau suglumau, nejaugi toks vaikinas kaip tu galėjo į mane atkreipti dėmesį. ko ko, o jau tikrai ne tavo dėmesio galėjau tikėtis. neleidau sau svajoti apie tave, bet vis dažniau save užklupdavau apie tave galvojant. tu nenuleidai rankų, o aš pamažu vis artėjau prie tavęs, po truputį pradėjome bendrauti. tu buvai mielas, linksmas, "fainas", na visai kitoks nei apie tave buvo kalbama.
Atsiuntė:
Loreta
2010-06-19Neišsiųstas laiškas
Mano – Mieloji-, kad tu žinotum, kaip gera Tau rašyti.
Tik tie žodžiai, kuriais kalbinu Tave, atrodo tokie
neiškalbingi, banalus ir nepasiekiantys Tavęs, ir man
man neramu, ar mane suprasi. Man rodos, kad netinkamiausia
laiškuose rašyti apie save, savo išgyvenimus ir džiaugsmus.
Laiškai yra žodžiai kitam, paguoda ir vilties suteikimas.
Ar mano laiškai tokie? Ne. O kodėl rašau tau?
Atsiuntė:
Vilė
2010-06-19Su meile Justinui
Sudie visam, mano Meile... Nesugebėjau Tavęs išsaugoti... Vienai tai padaryti buvo per daug sunku... O Tu niekada net nepasisiūlei man padėti... Ar Tau dabar ne gėda?... Būsi beširdis, jei atsakysi, kad ne...
Atsiuntė:
Jurgita