2009-01-31vistiek MYLIU..
Buvo paskutinė vasaros diena,žiūrėjau į žvaigždėtą dangų ir riedėjo ašaros,kodėl?todėl kas baigėsi vasara ar todėl kad visą vasarą Tavęs nemačiau?hm..nežinau..prieš 10dienų buvo svarbiausia mano šventė..sukako 18metų,o Tu manęs nesugebėjai pasveikinti..visa tą dieną tik ir laukiau Tavo žinutės arba skambučio..deja taip ir nesulaukiau..Visa vakarą verkiau..niekada negalvojau kad gali pamiršti..Labai Tavimi nusivyliau..atrodo visai nesenai buvo viskas gerai mūsų santykiuose,ir taip staigiai viskas...
Atsiuntė:
Ingrida
....ir visą gyvenimą save kaltinsiu-kodėl aš taip padariau..
Mano širdis vis plaka greičiau vien apie jį pagalvojus.
Pagalvojus ne kartais..
O visada..
Sapnuose regiu tik jį...
Mintyse girdžiu tik jo balsą...
Regiu jo miela šypseną...
Ir taip sunku žinoti,
Kad mes jau niekada nebebusim kartu..
Ištariau jam - Sudie..
Bet kodėl?
Kas aptemdė mano protą?
Kodėl mes žmonės tokie -
Visada suprantame tik praradus...
Mes nustojom bendrauti...
Po jam mano ištartų...
Atsiuntė:
Viktorija
2009-01-31Laiškas Tau,
Laiškas Tau,
Maža saulytė šviečia ryškiai kaip kad ir kasryt...
Atrodo, širdžiai miela, bet tik ne šįsyk..
Skaudu..
Kai graužia iš vidaus ir kirminas baisus,
It vilkė noriu staugt,
It liūtė draskytis po miškus...
Nebegaliu...
Man per sunku...
Žinau, kad vis dar myliu ir todėl kenčiu...
Ta meilė - ji akla,
Ta meilė - be atsako, todėl žvarbi it žiemos gūdi pūga...
Sunkus tai jausmas, kai paguodos net nėra,
Kai tavo širdyje dar gruodas,
O visus įėjimus užpustė ledinė žiema...
Pamilau...
Atsiuntė:
Vaida
Ar kada nors pagalvojai, kas yra skaudžiausia? Pasakyti kažką ir po to gailėtis? Arba nieko nepasakyti ir gailėtis? Sunkiausia yra pasakyti tuos dalykus, kurie yra svarbiausi, kurie vis dar jaudina širdį, o jiems pasipriešinti nebegali - gal todėl ir rašau šį atsakymą...
Kai mes buvom pora bijojau tavęs netekti, mano širdis pati nusprendė ko jai reikia, o ko ne. Savo širdžiai neįsakysi ką jai daryti, nes ji daro tai pati savaime, kai to mažiausiai tikiesi arba netgi kai to...
Atsiuntė:
Tomas
O as vis dar ji myliu...nors praejo beveik metai kai mes nesam kartu...Per juos ivyko daug ir visko...buvo i kitu simpatiju, lyg ir labai stipriu, bet prireike tik vieno musu susitikimo po tiek laiko, kad tai ka jauciau jam vel isiliepsnojo manyje...meile kaip ugnis, kuria pakurscius ji suliepsnoja dar stipriau, kaip ir man... o maniau taip nebus... pati zaidziu su likimu, juk as ta vakara pasiuliau jam susitikti, nors gerai zinojau, kad jis turi dar dvi kitas, ja ir ... ir...
Atsiuntė:
Tina
2009-01-31Pabaiga....
Pabaiga
Aš noriu verkti, kai tavęs nėra šalia. Aš noriu rėkti, kad buvau tokia kvaila.. Žaidei tu su manim, davei kažką, kad po to galėtumei atimti. Taip neteisinga ir negražu. Kodėl taip man įvyko? Kodėl po visko aš galbūt tavim dar tikiu? Ne, nebetikiu senai, ištirpo tavo pažadai. Sugriovei pilį jų, prasmego tai kas buvo, tarp smėlio nuolaužų. Girdi, to nebebus! Net jei dangus nugrius, jei žemė versis tris kartus - to niekad nebebus. Turėjai, bet nereikėjo. Norėsi - nebebus. Praėjo tavo laikas....
Atsiuntė:
Vaida
.kiekvieną minutę širdy spurda mintis - ar jis galvoja apie mane, kodėl jis galvoja apie mane? Kuo gi aš skiriuosi nuo kitų? Kaip jis sugebėjo manyje pažadinti niekada nepatirtus jausmus? Bijau pati savęs, bijau to, ką jaučiu, bijau, kad, jei nenumalšinsiu šito troškulio - išprotėsiu. Jaučiuosi keistai ir kvailai, kad šitaip stipriai įsimylėjau. Bet - tai tiesa, nuo kurios niekur nepabėgsiu, kurią turiu pripažinti, kurią turėsiu išgyventi. Išgyventi viena, nes beveik nėra galimybės...
Atsiuntė:
Vitalija
Prieš metus buvau kitokia, gal ir šypsojausi aš daug daugiau, tačiau... dabar jau viskas yra kitaip ir yra taip kaip jau yra.
Taip aš pirmą kartą pamilau žmogų be kurio man taip liūdna dabar. Tada viskas atrodė idealu. Susidraugavome gan greitai, jau po pirmo susitikimo atrodė, kad mes esame, dievaži, kiek laiko pažįstami. Buvo gera turėti draugą su kuriuo laikas prabėgdavo nejučia. Su juo jausdavausi pati laimingiausia. Aš jam patikau, jis man taip pat. Jis man kalbėjo daug, o aš...
Atsiuntė:
Vaida
2009-01-24Aš nepasiduosiu
Meilė... man tas žodis tapo kasdienybė, lyg plaučiau indus, ar šluočiau kambarį.
Tas žodis tiesiog prarado savo galią, tyrumą. Svaiginančios akimirkos - nusėtos
dulkėmis it senos knygos lentynoje senolių kambary- tokios užmirštos ir niekam
nebeįdomios. Ateites krikštole matyti tik tamsi bekraštė erdvė. Iš to kas liko -
tik nežmoniškas galvos skausmas. Viskas baigta. Tarytum bučiau iš anksto tam pasiruošusi,
nes nei viena ašara nenuriedėjo skruostu...
Atsimenu laikus, kai kentėjau ir karčias...
Atsiuntė:
Lina
Norėčiau jums kaip knygą nuo pradžios atskleisti.
Save ir visa perskaityti ištisai
Bet mano knygos puslapiai taip išsisklaidę:
Jos galo ir pradžios neberandu patsai.
Negaila jos. Ji nuobodi kaip visos knygos,
Gyvenimo rašytos žmogiškon širdin,
Ir ką paaiškis tie periodai nelygūs,
Ta jų gaida, kaskart vis krintanti žemyn.
Bet kas gi aš esu?... Jūs norite žinoti.
- Turbūt kažkas keistų troškimų lydinys, -
Ne vienas, į mane pažvelgęs, pasakys.
Taip! Trokštu - nes esu gyvenimo besotis...
Atsiuntė:
Evaldas
2008-06-14Išėjo...
Pamacius tavo akis,pasijutau kaip danguje.Jos buvo tokios rudos,ir su tokia didele meile ziurejo i mane,man jos pasirode tokios kupinos silumos,kad norejau jog i mane ziuretum visa amzinybe.Isimylejom,,,taip buvo gera kas vekara buti salia taves,buti prsiglaudusiai prie tavo tvirtu peciu,buvom laimyngi,,,taciau atejo ta diena,kai turejome issiskirti,nezinojau kada vel tave pamatysiu,ir isvis,ar pamatysiu...Sis klausimas mane kamavo dar ilgai.Issiskyrem,,,ir paskutinis bucinys buvo toks...jog galejau...
Atsiuntė:
Irena Bardauskaitė
2008-06-14...o buvo taip....
Likimo dovana...
... O tai buvo likimo dovana... jis man dovanojo tavo akis, tavo šypseną ir tavo jausmus tavo meile... meile, meilę kuri atrodė tokia kilni, tokia švelni, tokia...kuri nieko nereikalauja, tik duoda... Aš buvau laiminga, aš buvau beprotiškai laiminga, kai galėjau mylėti ir jaustis mylima... atrodė tas jausmas lydės visą gyvenimą ir visas liūdesys, visi neramumai liko praeityje, juk šalia manęs buvo tik nuostabūs žmonės: tu ir geriausia draugė, draugė iš didžiosios raidės...
Dienos...
Atsiuntė:
Daiva K.
2008-06-14.....Viskas.....
....Viskas prasideda taip,kaip dera prasidėti.
Viskas baigiasi taip, kaip ir turi pasibaigti.....
Prisimenu dienas, kai tave aš pažinau.
Kai pirmąkart nedrąsiai apkabinau.
Juokeisi nuoširdžiai kaip vaikas,
Nepastebėjau kaip prabėgo mūsų laikas.
Tavo artumas, alsavimas ir bučiniai,
Lyg gyvatė širdin kando taip giliai.
Už ką? Savęs aš klausiu, o atsakymo neatrandu.
Bet ar kentėdama vis lauksiu? ir nežinau ar lauksi tu.
Šiandien šeštadienis. . Dar prieš gerą pusmetį laikdavau savaitgalių. Nes juose būdavai tu. Rašau ir akyse kaupiasi ašaros (kur ten kaupiasi, jau verkiu..). Jau ne kartą prisiekiau sau, kad neverksiu, bet nieko negaliu sau padaryt. Ilgiuosi tavęs belekaip.. Žinau, kad beprasmiška, bet širdis nesugeba tavęs pamiršt. Buvai geriausias mano draugas. Bet kaip pats sakei, gyvenimas nestovi vietoj, viskas keičiasi. Pasikeitėm ir mes. Kaip aš bijojau šito laiko,...
Atsiuntė:
Kris
2008-06-14Nebėra mūsų
Kodėl turėčiau kurti eilėraštį tau, jei vis tiek jo neskaitysi. Kodėl turėčiau jame išlieti savo širdį, jei tau nerūpėjo, kaip ją įskaudinai. Kodėl eilėraštis turėtų būti tau, jei net nepaskambinai. Kodėl turėčiau rašyti, kad man skaudu, jei neatsakei nei į vieną mano žinutę. Ir kodėl išvis aš rašau tau eilėraštį, kodėl prisimenu tave? Todėl, kad buvai mano gyvenimo dalis. Teisingai - BUVAI. Bet nebesi. Taip, kaip leidai man išeiti, taip aš išstumiu tave iš savo širdies.
Galvojai, kad man skaudu?...
Atsiuntė:
Laima
Naktis...Tyla...Siela įsiklauso...gyvenu dėl Tavęs...mano širdis tik Tau priklauso...kasdien matyt Tave, to užtektų man...dėl Tavęs iškeisčiau rojų...ir keliaučiau pragaran...Naktis...Tyla...Siela įsiklauso...gyvenu dėl Tavęs...mano širdis tik Tau priklauso...kasdien matyt Tave, to užtektų man...dėl Tavęs iškeisčiau rojų...ir keliaučiau pragaran...mano mitys sustojo vos tave aš pamačiau...neiškarto bet išlėto...visvien aš supratau, kad Tu tas žmogus...kuris sušildys mano širdį...kuris supras mane...
Atsiuntė:
Agnutė
2008-04-19Sudaužyta širdis
si istori turetu buti skiriama konkreciam zmogui kurio vardas yra saulius.tikuosi sauliau tu girdi siuos zodzius ir gal jau dabar sugebesi suprasti mano jausmus bei kancias.
SUDAUZYTA SIRDIS
Daznai visi mes svajojame buti mylimi isgirsti suprasti.Ir kai atrodo viskas pildos ta laime visai sale apciuopema rankomis...tik staiga viskas suduzta svajones virsta skaudzia realybe tikejimu viltimi.....
Aklai ir vel aklai tavim patikejau bet kaip ir visda buvau tik iskaudinta pazeminta...
Atsiuntė:
Agnė
Buvau jaunutė pirmo kurso studentė, o jis subrendęs vedęs vyras. Netikėtai mūsų keliai susitiko ir jau ilgai neišsiskyrė.
Tiesiog pamiršom visą pasaulį, nematėm, kas dedas aplinkui. Buvom tik mes abu. Vogiau svetimą meilę, bet jos gavau su kaupu... Negaliu pasakyti, kad man to užteko, tačiau aš buvau laiminga.
Kaip paukščiai skraidėme danguje - niekada nepavargstantys, visada išsiilgę. Meilės buvo tiek daug, kad nieko kito, rodos, nereikėjo. Sunkiausios buvo tos laukimo...
Atsiuntė:
Vaidulė
2008-04-19Jos meilė Jam
Prasidėjo viskas nuo vienos paprastos trumposios sms žinutės.. Jis jai rašė klausinėdamas ką ji veikia, kaip sekasi, ka mėgsta ir pan..
Žinučių daugėjo, o jis vis nenorėjo jai prisipažinti kas esąs, jiedu mokėsi toje pačioje mokykloje, tad ji numanė kas jis ir pradėjo spėlioti.. Jai bespeliojant jis pasakė kurioje klasėje mokosi, o vėliau aišku ir savo vardą, tačiau visa kita jai taip ir liko paslaptyje.. Sms žinutės ji gaudavo vis rečiau, bet vieną dieną ji nutarė išsiaiškinti kiek tik galima...
Atsiuntė:
Laimė
Nežinau, ar įmanoma rasti tokius žodžius, kurie galėtu tiksliai išreikšti žmogaus jausmus, tiksliai apibudinti jo būsena. Abejoju... Nes dažnai kalbant apie tai, viskas atrodo per blanku, ne taip tikslu. Protu, atrodo, visiškai suvokiama, o širdis nenori to suprasti, nenori susitaikyti ir priprasti prie tavęs nebuvimo šalia. Sakai, kad prie visko yra priprantama. Taip, beabėjo, žmogus juk prie visko pripranta, prie skausmo ir prie liūdesio taip pat, bet kokia tai kaina... Iš...
Atsiuntė:
Jelena