2009-02-21Tik jie ir ruduo.
Saulė pasislėpė už debesų. Žibintai apšvietė visą parko taką, nubarstytą auksiniais, dar tebekvėpuojančiais lapais. O Ji bėgo. Bėgo taip, kad po jos legvų žingsių sušnarėdavo visi žemė palietę lapai. Nesirinkdama, Ji čiupdavo bent kurį ir prisekdavo prie lapų puokštės. Su šypsena ir lengvomis mintimis, kas žingsnį Jos laukdavo Jis. Žavėdamasis, jos mėlynų akių šviesa, spindinčia ugnies paletėje. O Ji dainavo, dainavo sukdamasi tarp lapų gausybės ir neaiškios tylos. Surinkusi visą glėbį lapų, Ji...
Atsiuntė:
Justina
2009-02-21Pati brangiausia
Pamilau tave is pirmo karto ir supratau tada: tu viena diena busi mano meile.. stengausi labai ir tai pasiekiau, tapai tu mano meile, ta meile kuri buna tik viena karta gyvenime..Pamilai ir tu mane, mylejom vienas kita taip stiprei kad nereikejo nieko mums daugiau.. Bet laikuj began atitolau nuo taves, o tau reikejo: silumos, svelnumo ,meiles.. Daug kartu man saakei kad prarandu tave, nesupratau buvau kvailys.. Ir viena diena nutiko tai ko niekada nesitikejau..Palikai MANE..Nedaug dar laiko tepraejo,...
Atsiuntė:
Donatas
2009-02-14Tik aš ir žuvėdros
Dar atrodo visai nesenai ėjau jūros krantu... Girdėjau kaip šaltos jūros bangos plauna mano pėdsakus... Ėjau, o tolumoje taip tikėjausi išvysti tave ar bent jau tavo siluetą einantį tolyn...Bet čia nebuvo tavęs, o tik aš ir žuvėdros skraidančios tolumoje ... Jos visai kaip ir aš keliavo ten kur kelio galo niekaip negalėjau išvysti, kada jis baigsis? Kada ateis tokia diena kai vėl stipriai priglausi tu mane?
Jaučiuosi taip beviltiškai lyg nieko neturėčiau šiam gyvenime... O dar kažkada turėjau...
Atsiuntė:
Julija
2009-02-14Rudeninės mintys
Einu gatve, ir vos slenku...
tiek daug minciu aplinkui sukas:
Laisves aleja, miesto sodas,
muzikinis teatras, mazas sodelis, kalantos paminklas
ir kaip niekad tiek daug zmoniu,
ir kur jie eina, juk sekmadienis?!
pazvelk i kaire, visi zingsniuoja,
pazvelk i desne, ir vel ten marsiruoja...
po kojom lapai susnarejo,
mintis viena.
ir vel ruduo atejo...
atejo nelauktai visai, atsalo oras
ak, kaip negerai...
dairaus aplinkui, kiek daug poru laimingu,
merginos isikibe i paranke,
kitur...
Atsiuntė:
Lina
2009-02-14Myliukui
Kartais savo širdyje tikrai jaučiu ledą, ir akyse stovi ledkalnis panasus į tą, kuris pribaigė galingąjį Titaniką. Ir ta šalta situacija tikrai nera malonesnė nei tos, kai drebu iš meilės be atsako... Dabar aš drebu iš meilės tau, Tomai, tu man paslaptis, o gal uždraus tas vaisius. Nežinau, kas man tave uždraudė: draugė- ne, ne ji sprendžia mano širdies reikalus, atstumas, irgi ne juk jis ne kliūtis, jis menkas trukdis, kurį galima aplenkti. Tai, kas man tave uždraudė, kogero tai, kad aš nepajėgiau...
Atsiuntė:
Modesta
2009-02-14Šarūnui
Kodėl meilė tokia kančia. Atrodo, kad meilė- tai laimė, bet kas būna kai vienas myli, o kitas nieko nejaučia? Taip atsitiko ir man. Aš tave myliu, o tu nieko nejauti. Aš nebegaliu, nebenoriu gyventi, nes nors kaip bebandyčiau tave pamiršti, tu vis grįžti sapnuose, aš kenčiu, o tu net negali paguost, kad galėčiau, bent kartais tave pamiršti, taip aš žinau, jaučiu kaip vis labiau nebenoriu gyventi, taip aš taip ir jaučiuosi kaip ant bedugnės krašto... O kaip norėčiau būti tavo glėbyje, jausti tavo...
Atsiuntė:
Viktorija
2009-02-14Romui
Sie meiles zodziai skirti Romui :))Tam zmoguciui , kuris nesenai atsirado mano gyvenime:))
Nes anksciau tikejau, kad gal taip ir reikia,lemta ,kad laukiant nieks neateitu,iktai laikrodis tiksetu sekundes, minutes, valandas....ir nuo vejo virpetu langu stiklai....ir liudet, kad tave visada palieka viena...su skilusia sirdim i dvi dalis...
Bet dabar mano gyvenimas tapo grazesnis, ryskesnem spalvom nusidabino...
Man gera kai jis mane liecia savo rankom, buciuoja.....kunu nubega drebuliukas ...Taip...
Atsiuntė:
Jolanta
2009-02-14Dar ne viską pasakiau
As dar ne viska pasakiau
Dar noriu pasakyt kad myliu.
Pasauli visa sumaisiau.
Ir audros del taves vel tyli.
Man nakti pakeite diena
Ir saules sviesa dovanojo
Tada kai tu buvai salia.
Sirdis dainavo ir svajojo.
Tau nese siluma delnai
Tau meile lupos suzydejo.
Sypsojos musu angelai
Ir laime nese, negailejo.
Tau silta zodi surinkau
Ir kristolo rasa apliejau.
Tau sirdi savo palikau
Kurioj mums pasaka sudejau.
Svytejo meile akyse
Kai as saves tau negailejau.
Jauciau tave as savyje
Ir...
Atsiuntė:
Ernesta
SUKLYDAU
Kaip ir dauguma siuolaikinio jaunimo mes susipazinom internetu. Pazinciu svetaineje ONE.LT pamaciau jos nuotrauka,ji iskart patrauke mano demesi.Pamaciau,kad ji yra pas viena mano drauga "drauguose".Iskart griebiau telefona ir skambinau jam,klausti kas ji tokia is kur ja pazysti ir t.t. Na jis pasake,kad ji daznai buna sokiuose.... Labai ja susidomejau,ji nebuvo tiesiog eiline grazi mergina,nes internete ten daug ju galima pamatyti,bet tiesiog pajauciau jau...
Atsiuntė:
Andrius
Tai ka visu pirma pasakysiu,kad ir kas nebutu,zinotum jog MYLIU TAVE ir man TAVES reikia ir tikrai laukiu TAVES visada, bet kuria minute, bet kuria sekunde...As ir nei vieno zmogaus taip nemylejau nesiilgejau ir nelaukiau, kaip taves...Isvis as manau nei karto nemylejau ir nezinojau, kas tai per jausmas... Kitus jausmus tokius kaip susizavejima, potrauki vadinau meile... Bet po kazkurio laiko, man jie atsibosdavo ir nebereiksdavo nieko...Na kas buvo tas prazuvo. Svarbiausia...
Atsiuntė:
Justutė
2009-02-14Atleisk...
Atleisk...
Atleisk,kad negaliu Taves pamirst.Atleisk,kad istisai apie tave galvoju,kad buciuodama kita as vis dar jauciu tavo lupas...Atleisk,kad uzmiegu ir prabundu kartodama Tavo varda...Kad kas nakt sapnuose as vis dar tebeieskau taves...Atleisk,kad uzmerkus akis as matau tavo sypsena,kad tyloje girdziu tavo juoka...Atleisk,kad vis dar jauciu,kaip svelniai mane glamoneji,lieti mano lupas...Kad vis dar uzuodziu tavo kvapa...Atleisk uz tai,kad viskas prie ko Tu prisilieti man tampa be galo brangu,kad...
Atsiuntė:
Ineta
2009-02-07Kęstui
Kęstai,
Jei Dievas sekundei pamirštu tai, kad esu skudurinė lėlė ir padovanotu man daugiau
malonių akimirku ir gyvenimo su Tavimi-greičiausiai nepasakyčiau tau visko ką
galvoju.Daugiau galvočiau apie tai ką kalbu ir darau.Vertinčiau viską ne pagal tai
kokia daigtų vertė,o pagal tai,ką jie reiškia.Mažiau miegočiau.Daugiau svajočiau
suvokdama,kad kiekviena minute be Tavęs,tai šešiasdešimties laimės sekundžių
praradimas.Aš vaikščiočiau,kai Tu nuo to susilaikytum,aš atsibusčiau dar tada,kai...
Atsiuntė:
Ieva
2009-02-07Tu vertas...
Mes kuriam savo laime uzdraustoj visatoj, mes statom savo pili ant svetimu pamatu, bet vistiek statom zinodami kad teks ja nugriauti, zinodami kad musu laime bus trumpa ir labai skausminga. Vistiek stumiame save i praraja, pasmerkdami vienas kita kancioms. Ir kam as tada i tave taip ziurejau, kam norejau prisiminti tavo veida visada. Juk zinojau kad man esi uzdraustas vaisius bet tu toks grazus ir kaip taves nepaliesti, kaip nemyleti... Tada bijojau tave pamilti, dabar bijau tave pamirsti. Taves...
Atsiuntė:
Ernesta
2009-02-07...tai buvo trapu ir laikina
Klausiausi daug Jusu meiles istoriju ir daugelis ju buvo su liudna pabaiga...Atrodo salia meiles keliauja zodis liudesys, asaros, sielvartas...Kodel zmones budami laimingi nepasakoja apie savo meile...gal bijo prabilti, kad ji nesibaigtu...??? Bet taip sunku juk tyleti kai myli ir esi laiminga, bent jau man...kai as myliu, as džiaugiuosi ir noriu visam pasauliui susukti "As myliu ji"...kodel taip yra, nori zmogus nuosirdziai myleti ir buti mylimas, taciau ta laime ir meile, kuria atrodo laikai jau...
Atsiuntė:
Gintarė
Tu vėl viena, o aplink tyla. Tik jo atodūsį tu dar girdi...
Nusvyra rankos, daužosi širdis ir supranti, kad jo jau nebeturi...
Apglėbus tylą - garsiai sušunki, kad be jo gyvent nebegali...
Bėgi tu į tolimą nežinią, kažką surasti, pamatyti...
Tačiau ir vėl tu suklumpi, nes jo tu jau nebeturi...
Ir ji pasakė : " Neatleisiu Tau..." Visi prisimena šiuos žodžius dar ir šiandien, nes ji visada tai kartoja.
O viskas prasidėjo viena šaltą, bet gražų sausio devintosios rytą. Atrodo, dar tik neseniai...
Atsiuntė:
Vitalija
2009-01-31Mylimajai
Mano Meile ar žinai, kaip tave myliu? Nejuda nė vienas lapas, jokio vėjo. Ar apsirikau? Netekau pusiausvyros, suklupau, aptemo protas, susitrenkiau kelį, užgavau sau širdį...
Įsimylėjau akimirksniu... ir tą jausmą iki šiol branginu. Apie tave galvoju nuolat: kai lupu apelsiną, varstausi batus, kai vėjas neša lapus, vairuoju mašiną, kai saulė priverčia prisimerkti. Tu drebini žemę man po kojom. Vėl kuriu, vėl mano fantazija gyva. Apie tave galvojant, keistai užima kvapą, nusmelkia širdį, užlieja...
Atsiuntė:
Audrius
2009-01-31TU vienintelis
tada nustojau gyventi...nebetykejau net pirma snaige ant mano blakstienos ir vis klausiau-kodel? Tamsiomis naktimis krisdavau kiap nutrukes liftas.As nezinau. Smarkei rekiau, tik kad niekas negirdetu.Bandziau tai slepti nuo taves, saves ir dar tukstancio kitu... kurie tiesiog skaite is mano akiu nevilty.As nustojau laukti dienos,ryto, nakties ir vakaro, nes kiekviena karta atsimerkus budavo nebepakeliama.....nematyti...taves...
Tuomet tik egzistavau...istirpusiuose sniego duobutese aplink medzius...
Atsiuntė:
Deimantė
2009-01-31Nauja pradžia
Dabar guliu ir žiūriu į vieną tašką...Prisipažinsiu senai buvau tokia liūdna ir išsiblaškiusi.Ir netikiu,kad dėl to kaltas artėjantis niūrus ir šaltas ruduo.Mintyse vis kartoju jo vardą, o gal taip tik save bandau įtikinti,kad tai tik baisus košmaras.Bet niekada neužmiršiu jo ištartų žodžių "TU MELAGĖ"...Bet žinau,kad tai netiesa.Nes aš jį myliu kaip nieką kitą šiame beprasmiškame pasaulyje....Naktys,dienos rytai ir vakarai tai lyg amžinybė be jo....Ir toks paprastas paprasčiausias dalykas sėdėti...
Atsiuntė:
Aušra
Ta netikėta naktis suvedė mus ir pakeitė mūsų likimus Nuo to laiko mes kartu, nuo tos nakties kai ištarėm "labas", nors visko būta ir skaudžių išsiskyrimų, ašarų, pykčio, pavydo, ambicijų, tačiau iki šiol išliko skardus juokas, šiluma, rūpestis,ir svarbiausia jausmai. Su kiekviena diena jie stiprėja ir auga. Galiu drąsiai pasakyti - myliu tave, mėnuli,mano. Nesu aš angelas, tačiau ir ne blogiausias velnias, prisipažinsiu nevisada moku ir sugebu suprasti tave, pasakyti būtent tai...
Atsiuntė:
Odeta
2009-01-31Juodos tylos šviesa
Čia meilės istorija. Meilės Gyvenimui. Puikiai suprantu, kad ji visiškai kitokia nei visos kitos, kurias Jūs gaunate, tačiau būčiau labai laiminga ir dėkinga, jei ji būtų perskaityta... Ir kartoju: čia istorija apie Meilę Gyvenimui... Ačiū iš anksto ;)
Juodos tylos šviesa
Pilki medžiai, pilka žolė, pilkas kambarys. Pilkas mano pasaulis. Viskas pilka! Tik tyla neaiškios spalvos. Tikriausiai ji juoda.
Mano lūpos vėpčioja, bet negirdžiu savęs. Kalbu, juokiuosi, bet negirdžiu...
Atsiuntė:
Rosita