Meilės istorijos

2012-08-09

Prisiminimai

PRISIMINIMAI


Kai pirmas pumpuras baltos alyvos žiedo
Atskleidęs savo grožį kvapnų
Palies kertelę mūsų sielos
Širdelę neregėta ramuma užlies..


Aš negaliu pamiršt visų svajonių
Tuomet tikėjom-nieks nesutrukdys
Aš nepamiršiu Tavo tyro juoko
Tarsi, švelnių varpelių skambesys


Dabar žinau.Gana-kvailų svajonių...
Mirtis taip tyliai užtrenkė duris
Tikėjau,kad Tavoji siela
Sugrįš kada paliesdama akis...


Bet metai bėga, kaip sraunus upelis
Ir žmonės randa tikrąjį takelį,
Kuriuo keliauja, kai naktis ateina...
Sėdėjau aš kas vakarą prie lango
Stebėjau pilką dangų
Ir mėnesienos apšviestus kampus,
Tačiau užmiršti vis dar negalėjau
Gyvenimo Tau suteiktus vargus...


O buvo visko:dvejonių,pykčio
Kartaus pavydo skiaučių,
Tačiau tai puse kelio,
Kuriuo galėjom eit drauge.
Lemtis ne angelas,
Kuris visus mus saugo
Ją turim kurti patys
Kiekvienas savo laimę gaudo...


Kai šimtas vėjų
Rugius siūbuodamas blaškys-
Prisiminimai mano širdį vėlei sudrąskys....

Atsiuntė:  Ugnė

Atgal į sąrašą