Meilės istorijos | ||
2012-07-17
Myliu TaveKiekvieną kart mes bėgame į nežinomybę, kad išmoktume iš naujo juoktis, atleisti ir mylėti. O kas ta nežinomybė ? Kai neturi atminties, neturi prisiminimų, neturi patirties ? Taip visai nesunku mylėti vėl naujai ir rodos džiugiai...Rodos...Ir man atrodė, kad aš myliu ir mylėsiu visą gyvenimą, kaip mylėjau. Ir atrodė graži buvo ta meilė, nors ir nesėkminga. O pasirodo ta meilė buvo tik atpildas už praeitį, pasirodo bloga atmintis dengia kitą, dar kitą ir dar. Aš dabar bėgu į žinojimą, bėgu kiek jėgos leidžia, nors ir atrodo, kad stoviu vietoje. Žmonėms atrodo, kad aš nieko nebenoriu, kad nesistengiu, o aš bėgu, tu sakai, kad trukdau, mano impulsyvus judesys kvailai išduoda, aš viską paleidžiu, paleidžiu be ašarų, be prisirišimo, su meile.Jau daug prisimenu, jau myliu kitaip, man atrodo, kad labiau, kad giliau, bet žinau, kad vis vien mažai. Atsiprašau... Myliu Tave paleidžiu lengvai mylinčia širdele, skrisk paukščiu ten aukštai virš debesų, kur šypsosi vaivorykštė ir šviečia saulė :) Milda B. Atsiuntė: Milda B. | ||