Meilės istorijos

2012-07-11

Aš bijau

Kiekvieną rytą atsikeliu su mintimi kad gal kada nors mes būsim kartu, kad vėl pamatysiu tavo šypsena, pažvelgsiu į tavo mėlynas akis ir apkabinsiu tave, tada pajusiu tavo šiltas rankas ant savo pečių ir vėl jausiuosi laiminga, kaip buvo seniau.
Kiekvieną rytą atsikeliu su viltimi kad ir vėl tave pamatysiu ir visai dienai pasipuošiu šypsena, nors ir kaip viduje skaudėtu. Nenoriu su tavimi kalbėtis, nes bijau. Bijau. Bijau kad ir vėl patikėsiu kad mes galime būti kartu, o tada tu ir vėl išeisi. Man būtų per daug skaudu. Nors kartais norėčiau pasakyti tau viska ką jaučiu jau 7 mėnesius. Norėčiau pasakyti kiekvieną ašarą išlieta žiūrint pro langą ir mąstant apie tave, klausantis senų dainų ir prisiminus mūsų linksmus pokalbius nuo kurių viskas ir prasidėjo... Tie prisiminimai kada nors kels tik šypsena, bet ta diena dar neatėjo.

Norėčiau pasakyti kaip skaudu matyti laiminga ir suprasti kad aš tavęs tokiu laimingu nemokėjau padaryti.

Norėčiau pasakyti tau kad labai tavęs pasiilgau, bet bijau. Bijau būti atstumta ir tau nereikalinga, nors ir dabar tokia jaučiuosi. Bijau kad iš manęs pasijuoksi. Tiesiog bijau.

Gal ir tu ta pati man jauti, bet gal ir tu bijai...











Irma.

Atsiuntė:  Irma