Meilės istorijos

2012-06-25

Nereikalinga

Laikas.Tas laikas,kuris nei auga,nei mazeja,tik tiksi,tiksi,kaip mano sirdis sakydavo myliu,mylejau,mylesiu...Kai kaip dabar viska matau kai uzsimerkiu.Dar jaucia mano lupos tavasias,dar girdziu juoka,ir silta prisiglaudima...Taip laikas,jis toks pat,tik mes jau ne tie,tik mums viskas,viskas...Susitikimo lyg vaikai vaiku darzelyje,tik tas darzelis jau buvo studentu suolas,kai pirma karta musu zvilgsniai susitiko,ir sypsenos pasisveikino...Tada nieko negalvojau,nieko tik tada sirdele suplake kitaip kitaip,bet ta jausma gniauziau,kiek galejau gniauziau.Nes bijojau myleti,kenteti,auginti,ir kovoti.Bet viena vakara sulaukiu tavo skambucio gal pasivaikstome vakaras grazus,stojo tyla,sutikau po tylos.Mes vaiksciojom po parka kuris primine pasakos kelia,lapai spalvoti,po kojom,vejas zvarbiai siltas,ir apsunke debesys nuo saves...Tu man pasakiai pakelk akis i dangu,as kaip mergaite pakeliau,tu manes paklausiai kokios mintys ateina,man nukrito asara,tu ja pastebejai,paklausiai as yra,as tyliai pasakiau jos ryskiai saltos mano zvaigzdes mano skausmo israiska.Tada mane apkabinai,as ne drebejau,as nebijojau,as buvau trapi...Su laiku mes augome,kartu juokememes,verkeme,kentejome,taip tu aejai i sirdi ir joje likai.taip viskas ejosi kaip metu kaita,stai jau 9 metai kartu.Ir as myledama turiu tave palikti,nesakydama priezasties,tu manes klausia,kas ne taip?kas?as negalejau pasakyti,nors sirdy skausmas uz skausma skaudesnis buvo,asaros raize veida kurios,ne karta riedes,taip as pasakiau sudie,buk laimingas ir mylek kita taip kaip mane mylejai...Daznai praeinu pro parka ir ne tu mane jau apkabini,o saltas vejas valo asaras,ir primena tave,tas kuris buvo ir esi manoj sirdy,bet ne salia...paleidau,nes myliu ir man butu sunku,per sunku matyti,kai tu matai mano kancias ir padeti negali,as gestu,o tu bejegis,kai uzmerksiu akis,matysiu tave,nes myliu tave.
Atsiuntė:  Jurgita