Meilės istorijos

2012-09-11 Myliu Tave
     Pilnavidurė gėlė atrodo gali skleistis tūkstančiais žiedų. Ir aš taip pabandžiau. Kai labai myli, kitą kart atrodo, kad jau visi žiedai padovanoti, bet staiga atrandi dar vieną, tokį susigūžusį iš baimės... ? Prisijaukinu savo baimės žiedą, padainuoju jam svajonių dainą ir jis kartu su švelnios sapnų fėjos apsauga atveria man savo širdį...papasakoja savo istoriją, romantišką ir žiaurią, papasakoja kodėl jis toks užsiskleidęs, tas žiedas, ir kodėl taip saugosi meilės. Atsiuntė:  Ramunė

2012-09-07 Mano stebūklas
...treji nepamirštamos kelionės į tave metai...kelionės per daugybę klystkelių, ašarų vandenynų...kelionės patamsėjusia, lietaus pritvinkusia padange...
Tiek praėjo laiko nuo tos
akimirkos kai tave išvydau, Arūnai... Atsiuntė:  Dalia

2012-09-06 Gera tave mylėti
Atsiuntė:  Virgis

2012-09-03 Ačiū Tau
Atsiuntė:  Įskaudinta širdis

2012-08-30 Su meile...
Myliu Tave ir per meilę Tau žvelgiu į pasaulį ir jis tada tampa švelnus ir tyras, jis tampa stebuklingas. O aš maniau, kad stebuklų nebūna. Ačiū Tau. Tu man esi iš didžiosios raidės, man kitaip nesirašo. Tie laiškai trumpi ir jų gal nieks neskaito, bet aš nenustoju juos rašyti net mintyse, nebyliai, rašau dangumi, rašau akimis, rašau širdimi, paukščio trele, rašau saulės spinduliu, rašau vaivorykšte, rašau šypsena, kuri vis dažniau mane aplanko...
Atsiuntė:  Kristina

2012-08-29 Mano meile, .....
Ir vel asaros rieda mano veidu.Ir vel mintyse isnyra tavo veidas.Galvojau,kad viskas bus kitaip...Svajojau apie musu bendra gyvenima.Juk tavo pazadai,tie pazadai man teike vilti gyventi.Bet kai tu isejai viskas dingo.Dingo ne tik tavo meile,dingo ir noras gyventi.As nebesu ta maza mergaite kuri kazkada buvau.As nebesu ta naivi mergina,kuri ikejo tavo zodziais.As suaugau,dabar viska matau kitaip,viska suprantu kitaip... Atsiuntė:  Evelina

2012-08-24 Meilės istorija
Atsiuntė:  Marija

2012-08-23 Beprotiškai myliu Tave !
Atsiuntė:  Gintarė

2012-08-22 Man nieko nereikia...Tik būti šalia Tavęs
Jau treti metai tesiasi mano blaskymasis tarp dvieju sirdziu... Vakar vakare ir siandien ir vel sirdis plysta... sirdis nebeklauso proto... Uzteko tave pamatyt tik akimirka, ir tai, tik viena akimi prabegant pro sali, o dabar jau trecia diena einu is proto... Atsiuntė:  Rūta

2012-08-17 Nepalik
Atsiuntė:  Karina

2012-08-16 Tu išėjai...
Tu išėjai taip greitai iš mani gyvenimo, kad aš negalėjau suprast kodėl?  Ką padariau ne taip?
Lygtai būtų nutikę šiandien prisimenu tą ankstyvą birželio rytą, kai važiodama į darbą. Gavau nuo Tavęs žinutė „Nenusimink, kiekvienas praradimas paskatina kito atradimą“. Tuo metu man atrodė, kad iš skausmo plyš širdys, niekad dar taip neverkiau kaip tada, niekad nejaučiau tokio sielos skausmo. Ta akimirką taip norėjau pasislėpti nuo visu, pasislėpti ten kur manęs niekas nematys ir aš nieko negirdinsiu. Nenorėjau nieko, tik vyliausi sulaukti Tavo žinutės, bet tu man neparašei, deja nesulaukiau. Atsiuntė:  Rozalina

2012-08-14 Tik nepalik !
Kartais pagalvoju....Kodel leidau sau is saves pasisaipyt? Bet, juk mintimis nieko nebepakeisi...Reikejo galvoti anksciau. Suprantu tik tiek, kad mylejau Tave....Mylejau besalygiskai - su visom tavo blogom ir gerom savybem...Akivaizdu, kad myliu ir dabar !
As tikejau, kad ir tu mane pamilsi, kad busi amzinai salia, bet likimas, suprates koks tu man brangus esi, pasieme tave .... Atsiuntė:  Santa

2012-08-09 Prisiminimai
Kai pirmas pumpuras baltos alyvos žiedo
Atskleidęs savo grožį kvapnų
Palies kertelę mūsų sielos
Širdelę neregėta ramuma užlies..


Aš negaliu pamiršt visų svajonių
Tuomet tikėjom-nieks nesutrukdys
Aš nepamiršiu Tavo tyro juoko
Tarsi, švelnių varpelių skambesys Atsiuntė:  Ugnė

2012-08-08 Aš- Moteris
Atsiuntė:  Agnė

2012-08-07 Atsiprašau
Atsiuntė:  Rasa

2012-08-06 Laiškas
Viena vakara grizusi namo is darbo radau Tavo laiska...:

Brangioji, galbut as ir pridariau daug klaidu savo gyvenime , bet as
jau nieko nebegaliu pakeisti . Belieka su viskuom susitaikyti ir
pakeisti tai ka as galiu pakeisti . Bet..... nepaisant visko, nesvarbu
kas buvo o ko nebuvo, as dabar apie tai negalvoju .. as Tave myliu.
Tai dalykas kuriuo esu isitikines 10000000000000...% savo gyvenime ir
as tuom dziaugiuosi , nes as zinau kas yra meile . Tavo zodziai apie
mus mane zudo... Man buna labai liudna, kad tu net nenori susitikti ir
tiesiog draugiskai pabendrauti... Atsiuntė:  Emilija

2012-08-02 Saulę išlydint...
Šiandien mums duota pasidžiaugti Saule, kurią taip senai matėme bešviečiant danguje. Po ilgų atostogų ji sugrįžo pas mus suteikdama džiugesį ir harmoniją širdyje.

Koks nuostabus vakaras. Saulė skęsta miško tankmėje, palikdama spindulius upei. Daug žmonių, kurie šalimais vaikšto, šnekasi, dalinasi dienos įspūdžiais- visi išlydi saulę nakties miegui, su viltimi, kad rytoj ji vėl nušvies dangų. Tėvai  savo mažosioms atžaloms atveria gamtos grožį ir leidžia jiems džiaugtis savo mažu dar menkai suvokiamu pasauliu. Staiga pasigirsta skardus vaiko verksmas ir jis jau švelniai globojamas tėvo rankų. Sustabarėjusį mano žvilgsnį atitraukia staigus ir šaltas vėjas, kurį atginė nerimastingas Nėries vanduo, primindamas mums, kad dar neseniai pasitraukė įšalas nuo žemės, kuria mes kasdien miname staigiais, skubiais žingsniais, užsikrovę savo galvas kartais bereikšmėmis, kitiems sunkiai suvokiamomis mintimis, kurios neretai mus gena i kasdienybės rutiną, priverčiančios pamiršti trapų ir jausmingą, pilna paukščių giesmės, lapų šnarėjimo, upės tekmes, dangaus žydrumo pasaulėlį. Atsiuntė:  Indrė

2012-07-30 Visada Tavo....
Atsiuntė:  Evelina

2012-07-27 Baigta meilė
Atsiuntė:  Robertas iš Londono

2012-07-26 Tas matinis vakaro nerimas
  Tas matinis vakaro nerimas, kapučino spalvos atodūsiais... It cinamono lazdelėmis paskanintas Tavo tylėjimu jaukiai įsitaiso mėgstamiausiame mano krėsle. Nekviestas, neprašytas, pilkomis tarsi vakarykštė migla akimis, pedantiškai nuglosto kiekvieną kambario kertę. Ne visai meiliai nužvelgia saulės išblukintas užuolaidas, kuriose, tartum močiutės krapmleno suknelėje, ramunių akimis šelmiškai mirksi vasara. Kiek ilgėliau stabteli pamatęs senučiukę surudijusią ant sienos kabančio laikrodžio rodyklę. Tik tak, tik tak, tik tak - kapsi sekundės į nebūties rėškutes, jas užpildydamos dienomis, mėnesiais, metais. Mudviejų esatim...
       Temsta. Lietaus nupraustos susiliepsnoja vienišo žibinto akys. Nepiktai per miegus suamsi šuo. Nežinia, ant ko. Ar ant ne visai blaivutėlio šeimininko, o gal delčios ragelio, netikėtai iš po debesies išlindusio ir apšvietusio jo būdą. Girdėt, kaip kur  ne kur žalieji smuikininkai derina savo stygas. Mėlynam dangaus švarko atlape  virpčioja įsegta Aušrinė. Tylu. Tyloje - tik aš. Ir vienintelis bičiulis – matinis vakaro nerimas. Išnarpliojęs kiekvieną kaktos raukšlę, įlinkį, perbėga į tylinčių lūpų kampučius. Nušluostęs nuo minčių dulkes, lėkštelėn surankiojęs nepasakytų žodžių trupinius, susigūžia ir tarsi priekaištaudamas murma kartu su drauge – surudijusia rodykle:
- Tik tak, tik tak, tik tak... Atsiuntė:  Renata

2012-07-17 Myliu Tave
Atsiuntė:  Milda B.

2012-07-13 Trumpa meilės istorija Evelinai
Atsiuntė:  Mindaugas

2012-07-12 Tamsa...ir, lietus....
Atsiuntė:  Vitalija

2012-07-11 Gera....
Atsiuntė:  Monika

2012-07-11 Aš bijau
Atsiuntė:  Irma

2012-07-09 Taip norėčiau, kad mane apkabintum...
Mieliausias Tu mano,
man atrodė, jog Tu manęs nebemyli. Tada, kai nusprendei išeiti, viskas tarsi griuvo, griuvo. Aš nežinojau, ar ką nors padariau negerai, kad taip lengvai pasitraukei iš mano gyvenimo ir palikai didelę tuštumą. Rodos, buvome lyg upeliai, susiliedami vienas su kitu sudarydavę upę... Nežinodama Tavo minčių aš jaučiausi nelyginant be gyvybės, bet norinti gyventi... Man taip labai Tavęs trūko, kad aš pradėjau ieškoti Tavęs visur, net ten, kur Tavęs nėra. Tada dar labiau susipainiojau tame ieškojimo Tavęs kelyje.
Dievas mus moko nesielgti netinkamai, ir kai nors vos prasižengiu, jaučiuosi kalta ne tik prieš kitus, tačiau labiausiai prieš Tave. Juk Tu žinai, kad aš net už kiekvieną savo negerą mintį labai pergyvenu, nors kartais ir stengiuosi, jog taip neatrodytų. Myliu Tave labai. O kai ką nors labai myli, jautiesi atsakingas už abu.
Neturiu kaip paklausti, tačiau nejaugi Tu iš tiesų davei skaityti kitiems mano laiškus. Aš nesu bejausmis žmogus... Ir man labai skauda, jei visi jausmai, kuriuos Tau vienam patikėjau, Tau nieko nereiškia. Atsiuntė:  Jovita

2012-07-05 Tiesa
Atsiuntė:  Aušra

2012-07-04 Praradimas
Nežinau, kas nutiko....kokia katė perbėgo per mūsų kelią....tiesiog kelios dienos tilos ir jos skambutis....tai ne jo panelė- aš jį pažįstu, bet per ją jis kažką man norėjo pasakyti, tik man vis nedaeina kąJ Tą dieną aš važiavau autobusu, kai pastebėjau, kad man skambina jis...pati pajutau kaip visa išsišiepiau, nors diena buvo apniūkusJ tik vienas „klausau“ ir viskas pasikeitė visam.....iš mano vyro telefono pasigirdo moteriškas balsas.... Atsiuntė:  Kristina

2012-07-03 Naujųjų Stebūkas
Man tai buvo nepatirtas jausmas nes 29 metus naujus sutikdavau kompanijoje ,bet sirdyje vienas,na dar ilgesys ir svajones man kazkiek padedavo pralinksmeti.Ismusus 12ai pakeldavau galva,susirasdavau ryskiausia zvaigzde ir palinkedavau tau laimingu...As prisiekiau sau ,jei gausiu proga dar tave  karta pamatyti ,daugiau tikrai netrikdysiu tavo gyvenimo,tik ....... Atsiuntė:  Vytautas Vytenis

2012-07-02 Tu man viskas
Atsiuntė:  Mantas

2012-06-29 Myliu Tave čia....
Iš tikrųjų nežinau kas su manimi darosi. Pas mane viskas paseno, rodos viskas skaičiuoja paskutines akimirkas, sakytum viskas dar tarnauja, bet vos vos tempia, tempia iš paskutiniųjų, iš inercijos, o gal dėl to, kad labai nori sulaukti laimingos pabaigos.  Rodos, kad ir mano tinklo plokštė traukia iš paskutiniųjų, kai truputį supurtai, dar veikia bet iš inercijos ir pareigos, bet be džiugesio ir gyvybinės būtinybės Kokios laimingos pabaigos aš laukiu - nežinau... Atsiuntė:  Katia

2012-06-28 Myliu Tave.. Jeigu įdomu kodėl, tai tik todėl, kad gimiau Mylėti Tave..
Jei vieną dieną Tau atsirastų noras verkti, paskambink man. Aš nepažadu Tavęs prajuokinti, bet galėčiau verkti kartu su Tavimi..Jei vieną dieną Tu nuspręsi dingti, neabejodamas paskambink man. Nepažadu prašyti Tavęs pasilikti, bet galėtume dingti drauge.. Jei vieną dieną Tau nebus noro su niekuo kalbėti, paskambink man. Tuo metu pažadu elgtis gerai.. Bet jei vieną dieną Tu paskambintum ir aš neatsiliepčiau, Bėk ieškoti manęs, galbūt man Tavęs reikia..Juk be Tavęs aš niekas.. Atsiuntė:  Gintarė

2012-06-27 Mylimajai...
Atsiuntė:  Marius

2012-06-26 Sena Meilė
Ko gero apie Meilę daugiausia žinai, kai tau šešiolika, septyniolika...dvidešimt. Juk tai pirmas kūno virptelėjimas, kai mylimasis, einantis greta, paliečia tavo petį, širdies plakimas, kai jis nedrąsiai paima už rankos ir pirmas bučinys, kuris dar ilgai degina lūpas. Ji tokia tikra ir nuostabi. Meilė. Ji skatina gyventi ir veikti, dienas nuspalvina džiaugsmo spalvomis ir, atrodo, visa, kas geriausia dar tik priekyje, dar tik bus.
O kokia Meilė, kai tau tuojau ateis penkiasdešimtas gimtadienis? Kai tavo plaukų spalva maskuoja pirmąsias žilas sruogeles ir kai raukšlės apie akis išduoda ne tik džiaugsmo bet ir gyvenimo patirtį .Ar tada irgi galima džiaugtis gyvenimu, mylėti ir būti mylima. Atsiuntė:  Vilma

2012-06-25 Nereikalinga
Laikas.Tas laikas,kuris nei auga,nei mazeja,tik tiksi,tiksi,kaip mano sirdis sakydavo myliu,mylejau,mylesiu...Kai kaip dabar viska matau kai uzsimerkiu.Dar jaucia mano lupos tavasias,dar girdziu juoka,ir silta prisiglaudima...T Atsiuntė:  Jurgita

2012-06-21 Kartu, bet atskirai.....
O mes vis dar laukiam...rytojaus...kai ir vėl dar viena diena sutrumpės laukimo laikas.Nežinau kaip baigsis mūsų laukimas,prie ko prives jausmai,ar tas atstumas mus išskirs,o gal kaip tik būtent atstumas bus kaip geras spyris,ir pastūmės žengti žingsnį pirmyn,o ne plaukti pasroviui.Kad ir kaip viskas pasibaigs,niekada gyvenime nei vienas neužmiršim to ka teko kartu patirti,net jei Dievas mus išskirs,vistiek dėkosime likimui ,kad nors trumpam leido pabūti laimingais.Na ,o dabar,rašydama dedu ne taška,palieku daugtaški ir laukiu .... laukiu tavęs,mano išsvajotas,tobulas svajonių prince....
       Vakaras beprasmis,kai tu taip toli.
       Skęsta mano mintys meilės ilgesy...
       Suprantu,negalim viso to pakeisti,
       Nutarė likimas su mumis pažaisti.
       Bet mes esam stiprūs,nors kentėt sunku.
       Kiek bereiktų laukti,būsime kartu.
Atsiuntė:  Inga

2012-06-20 Su meile....
Atsiuntė:  Jūratė

2012-06-19 Išėjai, prašau, uždaryk visas duris....Žilvinui
    Ar žinai kodėl? kodėl vėl atėjai pas mane? Jei Tau taip manęs reikėjo galėjai ateiti ankščiau, ne po trijų metų. kai jau nauji draugai, gyvenimas ir tik sena praeitis grįžta prisiminimais. Kurie manęs jau senai nebešildo, o tik skaudina. Skaudina taip, kad geriau jų net neprisiminti nesinori, o dar gariau , kad jų visai nebūtų buvę.
                                   Atsiuntė:  Viktorja

2012-06-18 Pavasario žydėjimas
  Rytas.Rodos niekuo neišsiskiriantis iš kitų,bet kitoks.Širdelė spurda,viduje skraido drūgeliai,sieloje tokia neapsakoma ramybė.Kaip gera ,pro atvirą langą įkvėpti ryto gaivos,tas saldus alyvų kvapas taip svaigina,vien dėl tokios akimirkos verta gyventi.Laikas tarsi sustojo,giliai įkvėpiu vėsaus tyro oro,saujom semiu pirmuosius saulės spindulius.Ak,tik dabar supratau kodėl aš taip myliu gegužę...Visur ,kur tik pažvelgsi žaliuoja pievos,darželiai,medžiai ir laukai pilni žiedų.Argi gali būti kas gražiau?Tokiomis akimirkomis suprantu,koks nuostabus mus supantis pasaulis,be skausmo,neapykantos,pagiežos,vien tik šviesa ir šiluma.
    Garuojančios kavos puodukas rankoje,šypsena veide-geriausia dienos pradžia.Ir kodėl aš anksčiau to nepastebėdavau?Kodėl niekad nejutau palaimos žvelgdama i tolį,i beribę dangaus žydrynę?Žinau...įsimylėjau.Ir kodėl būtent dabar,butent gegužę,tą mėnesį ,kuris man visą gyvenimą buvo pats nuostabiausias? Atsiuntė:  Inga

2012-06-01 Meilės istorija
Atsiuntė:  Vilija

2012-05-29 Tu buvai.....Tu esi....
Atsiuntė:  Justina

2012-05-28 Modestui
... Nepamenu, kuriuo metų laiku tai buvo... O buvo taip :) Vaikinui patiko mergina iš žemesnės klasės. Jis su ja bendravo labai šiltai, ji jam atsakė tuo pačiu. Bet buvo viena "kliūtis" tarp jų. Ta "kliūtis" - panelė turėjo vaikiną... Vieną dieną, tas vaikinas, kuriam patiko mergina iš žemesnės klasės pasakė: "pasirink, ar aš, ar lieki su savo vaikinu". Atsiuntė:  Karolina

2012-05-23 Mano mieloji saulyte......
Atsiuntė:  Virgis

2012-05-22 Ar kada.........?
Ar kada galėjai pagalvoti, kad viskas taip baigsis? Ar galėjai,mano meile? Kai tądien aš tau pasakiau, jog išvažiuoju į Norvegija, tu pykai ir priekaištavai, kad nepasitariau su tavimi. Suprantu, mano apsisprendimas buvo tau netikėtas,bet juk paaiškinau, kad išvažiuoju ilgiausiai pusei metų. Ir net neturėjau minties, jog reikia skirtis, juk tai nepasaulio pabaiga, grįšiu, ir niekas mūsų neišskirs… Būdama toli nuo tavęs jaučiau kaip sunkei bėga dienos, kaip vis labiau styprėja meilė tau, kaip trokštu būti kartu. Atsiuntė:  Erika

2012-05-17 In Love
Atsiuntė:  Monika

2012-05-16 Meilės istorija
   Atrodo lyg šaltas vanduo būtų mane perliejęs einančia gatve, sustojau it stabo ištikta  pamačiau tave viskas ėmė drebėti, net nesuprantu kodėl...pamačiau tave  po 4 metų, po to kai tu man mirei...Tada man buvo tik 16, naivi mergaitė žiūrinti pro rožinius akinius ... Kiekviena akimirka praleista su tavimi man atrodė ideali, bet... atėjo ta diena kai tu nepasirodei... ir neišdrįsai nieko man pasakyti, tik dideliame lape parašyti "ATLEISK, KITAIP NEGALĖJAU, NELAUK NEGRĮŠIU, BET ATMINK VISADA TAVE MYLĖSIU" Ant voko nei atgalinio adreso, nieko... Atsiuntė:  Viktorija

2012-05-15 Myliu....
Atsiuntė:  Sandra

2012-05-14 Nes myliu.......
Einu į nežinę su dirbtine šypsena, bijodamas, kad Ji tai ištars. Tačiau vos ją pamatau sėdinčią parkę ant suoliuko iškart visas dirbtinumas dingsta, pamirštu visas baimes ir mano sypsena iš kart visrta naturalia. Pasisveikinam ir imam kalbeti įprastus dalykus. Aš toks laimingas laikydamas jos ranką, kad visai pamiršau ko ji mane pasikvietė į tą parką, kuriame pirmą kartą susitikome. Sedėjome per tris suoliukus nuo to, ant kurio sedėjome per pirmą mūsų susitikimą. Atsiuntė:  Julius

2012-05-10 Tu mano svajonė
Atsiuntė:  Edita

2012-05-09 Meilės istorija
  Net tamsiausią naktį Saulė pasiekia tuos kurie myli.  Šiandien jos tiek daug...Norisi likti joje... Atsiuntė:  Birutė

2012-05-08 Mylėjai, bet išėjai...
Kadaise ant jūros kranto vienas kito vardą užrašydavome... O dabar manąjį pirma banga nuplaus... O aš nieko tau nepasakysiu, nors galbūt širdis iš skausmo šauks.. eisiu  nedrąsiai tuo krantu, laukdama kada ir vėl sugrįši tu... Atsiuntė:  Julija

2012-05-07 Myliu
Kaip susigrąžinti meile, kuri vienoje iš judviejų širdžių jau išblėso? Kaip nustoti mylėti, kai be meilės daugiau nieko nebeturi pasaulyje? Tu išėjai ir niekada nebesugryši... Išėjai nepalikdamas man nieko išskyrus sudaužyta širdį ir savo balso aidą mano mintyse... Atsiuntė:  Skirmantė

2012-05-02 Gyvenimas - kelionė traukiniu...
Gyvenimas- kaip kelionė traukiniu. Vieni išlipa, kiti įlipa. Traukinys lekia nenumaldomu greičiu...Kai kuriuose stotelėse mūsų laukia staigmenos, kitose gilus liūdesys. Vos gime mes lipame į traukinį, kur randame mums brangius zmones ir tikime, kad jie liks kartu visos kelionės metu, iki tol kai turėsime palikti juos. Vieta šalia manes yra skirta tau, -mano širdies ir gyvenimo meilei.

                Traukiniui lekiančiam per gyvenimą keitėsi daug vasarų ir žiemų, keitesi miestai, draugai. Vis nauji ir nauji veidai...vis ilipantys ir išlipantys stotelėse. Bėgant metams, tu atsisedai laisvoje vietoje esancioje šalia manes. Atsiuntė:  Emilija

2012-05-01 Laukimas
Atsiuntė:  Saulutė

2012-04-27 Klausau savo širdies.....Myliu
Atsiuntė:  Karolina

2012-04-26 Meilės paieškos....
Meilės paieškos sustoja ties Tavimi… Velnias! Ir vėl tas pats…
kodėl praėjus tiek laiko vėl beldiesi į mano širdies duris?
Jos užrakintos, o rakto nerasčiau net Aš pati…
Ne..ne…minties apie Mus čia net nėra. Tai jau pamirštos iliuzijos.
Ir ta mano Meilė..  
Ji dar yra?! Atsiuntė:  Ernesta

2012-04-19 Tik aš ir Tu
Atsiuntė:  Elija

2012-04-18 Meilė man kančia....
Atsiuntė:  Justina

2012-04-17 Mano Meile, ....
Ištarsiu žodį myliu, tik tuomet;
Kuomet regėsiu Tavo veidą – tylų;
O Tavo akyse – save išvysiu;
Nurimusią ir tylia...

Meilės apsvaiginta, nemari;
Tikėsiu, kad šianakt manim tiki;
Apsigobusi nakties skraiste;
Mintimis aš skrieju pas Tave...
Atsiuntė:  Jūratė

2012-04-12 Meilės istorija
Gal tai ir kvaila, bet norisi padovanoti Tau laukinių gėlių puokštę. Nuskinu geltoną gėlę, mėlyną, raudoną, baltą, violetinė tarsi paskandina mane savoje gelmėje, raudona suteikia gyvybės, geltona spindesio, mėlyna ilgesio poezijos, balta sutalpina viską savo viduje, žalia vis tiek prasimuša savo ramybe, oranžinė šypsosi dangaus žydrynėje. Atsiuntė:  Augustė

2012-04-10 Meilės laiškas mylimam Audriukui
Atsiuntė:  Vilė M.

2012-04-09 Tiesiog išmokime klausyti savo širdies....
Atsiuntė:  Loreta

2012-04-06 Liepsnoju Meile
Atsiuntė:  Virgis

2012-04-05 Myliu Tave, laukiu.....
Atsiuntė:  Goda

2012-04-03 Myliu
Atsiuntė:  Edvina

2012-04-02 Tiesiog esu Tau dėkinga
As visada būsiu gyvenimas tiems kurie negali būti mano gyvenimu. Nes viskas ką laikiau gyvenimu buvai tu, dabar jau niekas negali užimti tos vietos. Kartais pagalvoju ir nesuprantu ką tokio padarei, kad tiek daug man reiški. Suvokiu tik tai, kad tu visiškai nieko nedarei. Atsiuntė:  Ta, kuri mylėjo

2012-03-22 Mano Meilei
Atsiuntė:  Virgis

2012-03-21 Myliu Tave
Atsiuntė:  Angelė

2012-03-20 Meilė paslapčių skrynioje..
Atsiuntė:  Agnytė

2012-03-19 Mano istorija...
Aš taip ir nesugebėjau tavęs pamiršti... Gal buvo per mažai laiko
tave pamiršt ? Tačiau visą laiką, visus keturis metus nebuvo nei
sekundės kaip apie tave negalvojau. Mane tai žudė. Jaučiausi kaip
beprotis. Nerasdavau sau vietos. Niekur neidavau su niekuo
nebendraudavau. Buvau tartum miręs. Atsiuntė:  Arvydas

2012-03-16 Dar viena nelaimingos meilės istorija....
Lai meile skamba kaip daina

Graziai is musu sukurta

Lai zodziai knygu dideliu

Byloje apie ja rastu.
Atsiuntė:  Kristina

2012-03-15 Skaudu man
Atsiuntė:  Monika

2012-03-15 Mano Meile, ....
Ištarsiu žodį myliu, tik tuomet;
Kuomet regėsiu Tavo veidą – tylų;
O Tavo akyse – save išvysiu;
Nurimusią ir tylia...

Meilės apsvaiginta, nemari;
Tikėsiu, kad šiąnakt manim tiki;
Apsigaubusi nakties skraiste;
Mintimis aš skrieju pas Tave...         Atsiuntė:  Jūratė

2012-03-08 Man sunkiausia, kai tu sakai - galvok.
Atsiuntė:  Eglė

2012-03-07 Neišeik.....Laukiu Tavęs
Atsiuntė:  Monika

2012-03-06 Praradimas....
Man skaudu......man labai skaudu.....nes dabar tai yra pabaiga...dabar tai taškas sakinio gale, o juk buvo ir pradžia, buvo ir viltys ir jis ir.....„buvo“.....žodis, kurio niekada negalvojau, kad turėsiu progą rašyti šioje istorijoje. Bendrauti mes pradėjome labai staigiai...aš bendravau su jo broliu ir kažkas tarp mūsų mezgėsi, bet taip nieko ir nesigavo. O po kelių mėnesių sulaukiau sms ir iš jo, bet tai buvo ne draugiškas sms tai buvo priekaištas, kodėl aš nežiūrėjau į jį....tokie jo žodžiai mane nustebino tai buvo tarsi staigus lietus dykumoje....Mes pradėjome bendrauti. Jis vis rodė iniciatyvą ir susižavėjimą manimi. Aš stengiausi atsakyti jam tuo pačiu, bet bent jau iš pradžių tai dariau labai atsargiai, nes bijojau, kad jame nematyčiau jo brolio.... Atsiuntė:  Nūkė - Kristina

2012-03-05 Meilė ne iš pirmo žvilgsnio...
Kartais gyvenime nutinka taip, kad žmogų pamilti reikia mėnesių. Kartais prireikia tik vieno bučinio. Vieno nuoširdaus, tyro bučinio ir tavo gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Taip nutiko ir man, tą nelemtą ankstų sekmadieno rytą.
    Šeštadienio vakarą nusprendėme su draugais praleisti klube. Atrodo niekuo neišsiskiriantis vakaras: šokiai, muzika, pažįstami, daug kalbų... bet. Užteko vienintelio žvilgsnio,kad mano gyvenimas apsiverstų 180o  kampu. Jau ruošiausi keliauti namo. Stovėjau eilėje prie rūbinės, laukiau kol galėsiu atsimti savo paltą. Atsiuntė:  Agnė

2012-03-02 Myliu Tave, Viktorai
Žinai, kol nepažinojau tavęs, galbūt gerai nesupratau, ką reiškia branginti kitą žmogų. Ne, nebandau pasakyti, kad iki tol nebranginau kitų. Toli gražu ne. Tiesiog neįsivaizdavau, kad kažkas gali reikšti tiek nežmoniškai daug... Jei tik tu žinotum, kiek kartų bandžiau įteigti sau, kad negerai taip prisirišti prie kito žmogaus, neįsivaizduoji, kaip stengiausi įtikinti save, kad tai negerai. Būna, kad skausmo bijai, bet tuo pačiu nesąmoningai jo ieškai...
Keista, nes kartais manau, jog mano laikas, dienos ir naktys, slenka skirtingai su tavim ir be tavęs. Laikas lekia, jei tu esi. Jis velkasi vėžlio, ne, sraigės žingsneliais, kai tu toli.
Atsiuntė:  Jūratė

2012-03-01 Myliu, Tave.....
Norėčiau išvykti ir susirasti sau širdžiai mielą kampelį. Tada, nurimus (kad nematytum manęs verkiančios) susitikti Tave. Į mus žvelgtų tiktai didingi pastatai, nepažįstami  žmonės, tačiau tas pats Dangus ir visa apmąstyti sustojęs laikas, kada aš Tave apkabinčiau. Jis labai džiaugtųsi, jog pagaliau šiame pasaulyje likome tiktai dviese – dvi pasiklydusios sielos chaoso valdomame pasaulyje.
Aš nežinau, kaip mums pavyksta vienas kitam nesuteikti nieko daugiau, išskyrus skausmą, ir netikiu, kad mano atžvilgiu turėjai blogų ketinimų, net jeigu šitaip sakydama rizikuočiau būti kvaila... (Tai vis tas šlubuojantis vaikiškas neatsargumas, naivumas ir aistringa viltis, kad nesi toks blogas, koks nori atrodyti arba tiktai per klaidą tokį save nutapai). Žinau, kad tada, kai tamsu, susilieja visos pasaulio spalvos... Mieliausias, Tu net neįsivaizduoji iš kokio paslaptingo šaltinio aš semiuosi jėgų, jog visa suvokčiau ir pasilikčiau su Tavimi. Atsiuntė:  Reda

2012-03-01 Meilė
Kas toji meilė? Iš kur ji kyla? Ar tai tik jausmas? Ar kas daugiau?…
Daug klausimų kyla pagalvojus apie meilę, bet nei vienas šio jausmo negali tiksliai nupasakoti, nei vienas nemoka to apibūdinti. Argi galima paaiškinti patį šilčiausią, patį maloniausią jausmą, kuris kyla mūsų širdyse? Tai lyg plazdantys drugeliai mūsų kūnuose.
Apie meilę parašyta daug eilių, sukurta daug dainų. Nuo neatmenamų laikų kavalieriai mylimom damom dainuodavo serenadas, kuriomis buvo išreiškiamas ypatingas dėmesys. Dažniausiai meilės įkvėpti rašytojai ir poetai parašė savo geriausius romanus ir posmus, dailininkai nutapė gražiausius paveikslus, kompozitoriai sukūrė nuostabiausias melodijas… Atsiuntė:  Mylinti

2012-02-27 Myliu :)
Atsiuntė:  Angelė

2012-02-23 Myliu
Atsiuntė:  Virgis

2012-02-22 Ar verta mylėti?
Nezinau,ar tau butina buvo toki baisu laiska vakar rasyti? kuris priverte
taip giliai susimastyti ir visa nakti nesumerkus akiu dusauti..kai pradedi
apie jausmus kalbeti, jug negali buti garantuota,nes nezinai ka kitas
zmogus jaucia,jaute ,kas dirbtina ,kas melas ,o kas tiesa..zinau tik as pats
,zinau kaip isgyvendavau,kaip dziaugdavausi ir apie ka nuolat
galvodavau. Atsiuntė:  Sigitas

2012-02-21 Man reikia Tavęs...
Atsiuntė:  Monika

2012-02-16 Jausmų simfonija . Skirta E.R.
Manau tik įsimylėjimas veda į kūrybą.
Ir tik Meilė suteikia sparnus.
Skiriu E.R.
JAUSMŲ SIMFONIJA Atsiuntė:  Audronė Elija

2012-02-14 Meilė suteikia sparnus
Valentino diena...Suvirpa širdis,vien pagalvojus apie Tave.Šios dienos proga ,noriu papasakoti mūsų istoriją. Mes-jau ne šešiolikmečiai,o jų tėvai.Ir kas pasakė,kad meilė būna tik vieną kartą? Prasidėjo viskas prieš trejus metus.Kartu dirbame.Kavos gėrimas,pokalbiai apie gyvenimą,šeimą,rūpesčius,džiaugsmus pasidarė vis dažnesni ir dažnesni.Akys susitikdavo,norėdavo kažką pasakyti,bet...taip ir vėl nuslysdavo į mūsų kasdienybę.Savo dėmesingumu,nuoširdumu,atvirumu pavergei mano širdį.Pajutau,kad noriu kuo greičiau pamatyti Tave, kalbėti ,būti šalia kuo ilgiau... Pokalbiai užsitęsdavo vien tik dėl to,kad kuo ilgiau  pabūt kartu.Supratau.Aš įklimpau-įsimylėjau.Bet Tu tylėjai apie savo jausmus,o aš irgi negalėjau pirma prabilti,nes esu tvirto charakterio moteris. Atsiuntė:  Agnieška

2012-02-14 Renatėlei
Atsiuntė:  Gintas

2012-02-09 Meilės istorija
Kitą kart atrodo, kad Tu darai viską, kad tik aš nieko nesuprasčiau. Žinau, turiu jausti širdimi, bet aš taip ilgai laukiau Tavęs prie fontano, bet Tu neatėjai. Tu turbūt išvažiavai už jūrų už marių, kas tau tas fontanas. Aš galėčiau atsakyti į kiekvieną tavo ištartą žodį, bet aš nežinau kaip tai padaryti. Aš niekad nerašiau meilės laiškų, o dabar galėčiau tai daryti kasdien ir įmesti į Tavo asmeninę pašto dėžutę. Bet deja, aš nežinau adreso. Atsiuntė:  Janina R.

2012-02-02 Labas, Mieliausias....
Negaliu liautis galvojusi apie tai, kaip sujaukiau Tavo ramybę. Kai
žiūriu į Tavo nuotraukas, jaučiu, kad Tu ir esi ramybė, ir jaučiuosi
labai labai sužeidusi Tave.
Nors nenorėdama,tačiau sužeidžiau, ir nežinau, ką begalvoji, ar labai
pyksti ant manęs, ar norėtum pabėgti ir daugiau niekada manęs
nebepamatyti.
Širdis tik plaka lyg kos botagas krūtinėn, rankos dreba rašydamos Tau. Atsiuntė:  Edita

2012-02-02 Meilė kitaip...
  Kitą kart per šalčio rūstumą pamiršti pažiūrėti koks vaizdas gražus aplinkui, įsiklausyti į Dievo kūrybą, suprasti jo eiles. Šiandien žiauriai gražu, būčiau pasakiusi seniau, dabar tyliai išskleidžiu širdį kartu su šerkšnu ant  spindinčių medžių saulėje, sugaunu vaivorykštės spindesį baltume ir pas mane sugrįžta prapuolęs saulės spindulėlis. Jis dieviškai sušildo, paguodžia, pagydo harmonijos išsiilgusias mano dalis, tam, kad tapčiau ramybe ir galėčiau ją vėl siust pas Tave. Kai čia žemai Tu man užtrenkei duris prieš nosį, aš supratau, kad čia aš laimės nerasiu. Tada mano žvilgsnis pakilo ten aukštai, kur ir keliauju aš dabar visada. Žinoma, kad ir ten aš ieškau Tavęs, bet ten viskas kitaip... Atsiuntė:  Sigita

2012-01-31 Šarūnė
daznai mastau apie tave ir vis prisimenu tavo melynas akis, niekada ju as nepamirsiu, niekada nepamirsiu taves..... sedziu vakarais ir galvoju kas buvo netaip? kada nustojai mane myleti? kada gi pagaliau supratai kad as ne ta su kuria tu nori buti visa savo gyvenima :( sakei kad busi su manim visada, kad mylesi mane ir kad ir kas benutiktu manes nepamirsi, kad as ta pirmoji tavo meile:* o kas dabar? Atsiuntė:  Greta

2012-01-27 Pasilik....
Man gerą žiūrėti į tave, jei tik esi šalia... O kai apkabini mane, be žodžių viską supranti... Kai susipažinau su tavimi, man saulė ryškiai ėmė šviesti, o naktimis tūkstančiai žvaigždžių vienu metu ryškiai suspindi... Pavasari regis visos obelys dar švelnesniu kvapu kutena mano nosyte, o ruduo dar ryškesniais lapais nuspalvoja mano kasdienybę... Kai pirmą kartą pamačiau tave, tu pavergei mano širdį plačia savo šypsena... Atsiuntė:  Julija

2012-01-26 Mintys apie Tave
Ne tik meilė, bet ir draugystė gimsta iš vieno žvilgsnio. Kaip didžiulę knygą galima sutalpinti fotojuostoje, taip ir visą gyvenimą galima sutalpinti viename žvilgsnyje. Ir jeigu kažkas per akimirką perskaito pačius svarbiausius puslapius - jis jau tavo draugas.
Atsiuntė:  Tomas L.

2012-01-25 Meilės skausmas
Atsiuntė:  Nerijus

2012-01-24 Gera būti šalia....
....išaušo antra naujųjų metų diena...kas mūsų laukia ,mieloji,kokie jie bus..neramu ir smalsu...aš tikiu, kad viskas bus gerai...aš žinau...aš jaučiu visa savo esybe...mes būsime kartu...mėgausimės vienas kitu...mėgausimės savo meile... Atsiuntė:  Virgis

2012-01-23 Sudie....
Viskas prasidėjo prieš 15 metų, kai jūs pravėrėte mano darbovietės duris.
Tada nieko negalvojau ir net nesapnavau, kad mes kada nors gyvensime kartu ir net susituoksime, bet taip atsitiko.
Iš pradžių viskas buvo labai gražu. Gera buvo būti kartu: kartu eiti į darbą, kartu grįžti, kartu planuoti savaitgalius ir net atostogas, kartu keliauti po Lietuvą, kartu svajoti, bet šiandien aš to pasakyti nebegaliu, viskas „sudegė“, tiksliau „paskendo“. Atsiuntė:  Eleda

2012-01-20 Laiškas Tau
Buvai šalia…buvai kartu...buvo taip nuostabu... Nemačiau nieko, tik tave, daugiau man nieko nenorėjau.
Kokia buvau naivi, patikli, tikėjau tavimi ir dėl ko? Atsiuntė:  Ieva

2012-01-19 Mieliausias.......
Atsiuntė:  Roma Raminta

2012-01-18 Meilės ašara
Atsiuntė:  Elija

2012-01-17 Meilei
Aš nežinau, ką Tau pasakyti, ar geriau būtų nieko nesakyti... Norėčiau
su Tavimi pasikalbėti. Tikriausiai dėl piktų žmonių įtakos manęs
nekenti, ir aš bijau net prisiartinti. Galvoju apie Tave
visada-niekada Tavęs neišdaviau, ir jokiais būdais negalėčiau Tavęs
įskaudinti; ir niekada Tau nekerštaučiau-jeigu manęs nemyli, ir
nemylėjai, sau atleisk, nes aš Tau atleidžiu pirmiau nei tai įvyksta. Atsiuntė:  Redita

2012-01-16 Meilės istorija
  Rašau Tau laišką ir kaip tose romanuose, kur jie rašomi žąsies plunksna, stengiuosi išrašyti savo meilę Tau. Tačiau po kiekvieno sakinio vis metu į šiukšlių dėžę sugadintą popieriaus lapą. Būtų gerai, kad koks poetas paskolintų man savo įkvėpimą ir aš sugebėčiau aprašyti savo jausmus Tau. Atsiuntė:  Vilija

2012-01-13 Renatai
Atsiuntė:  Gintaras

2012-01-12 Vladimirui
Atsiuntė:  Milisenta

2012-01-11 Miela Mano, .....
......brangioji mano meile..netrukus jau penki mėnesiai sukaks mūsų įsiplieskusiai meilei...turbūt pirmas penktadienis kai sėdžiu vienas...viskas taip žemiška ir suprantama, kad aiškiau ir būti negali...bet nieko sau negaliu padaryti..bandau užsiimti kuom nors, bet viskas krenta iš rankų...bandau šypsotis, bet išeina tik kvaila grimasa...taip tavęs mylimoji man trūksta...tik prašau, nesijauski kalta dėl to..ir aš nekaltinu tavęs ir juo labiau nepykstu..tiesiog aš rašau tai ką jaučiu šiuo metu...visada tau jaučiu begalinę meilę... Atsiuntė:  Virgis

2012-01-11 Grąžinu optimizmą į meilės pilną organizmą
Atsiuntė:  Milda

2012-01-09 Malda
Atsiuntė:  Kristina

2012-01-06 Myliu....
Atsiuntė:  Daina S.

2012-01-05 Visada Tavo, bet ne su Tavim...
Jau puse metų kaip kartu… Tiksliau buvome kartu tol, kol tu pats nulėmei mūsų santykių baigtį. O vėjo ošimas, žvakės rūsenimas, karštas arbatos puodelis primena mūsų meilę dar dabar,kurią sunku pamiršti. Tiksliau reikėtų sakyti manoios  tau, nes tavosios lyg ir nebuvo. Atsiuntė:  Giedrė

2012-01-04 Be Tavęs, meile mano, aš - niekas
Atsiuntė:  Vaida

2012-01-03 Mano meilei
Miela mano, aš niekada negalvojau, kad egzistuoja tokia meilė...MEILĖ kurią dabar patiriame ir išgyvename...MEILĖ, kurią kuriame mes kartu. Koks aš laimingas turėdamas galimybę prisiliesti prie JOS, pajusti JOS didingumą... Atsiuntė:  Virgis

2012-01-02 Ašaros iš dangaus...
Negaliu patikėti tuo, kas vyksta. Man labai skauda būti nuošalyje ir
švenčių laikotarpyje suprasti, kad ne man gyveni; matyti snaiges-kaip
jos nukrinta tyliai žemen,-ant tavo veido, blakstienų, rankų baltų,
ištirpsta jose, o užšąla tau tarp blakstienų. Atsiuntė:  Redita

2011-12-30 Mano mažytė šeima
Šiek tiek neįprasta gauti dovanų per Jonines, tačiau lygiai prieš pusę metų aš gavau. Vieną didelę, be galo brangią dovaną. Ji buvo tamsių plaukų, kerinčios šypsenos, didelių mėlynų akių, ilgų blakstienų ir kalbėjo pačius gražiausius žodžius. Tas vakaras buvo nepakartojamas, tiesa, mano dovanėle?  Tu buvai toks.. nedrąsus, bet kartu ryžtingas. Juokingas ir be proto mielas. Sėdėjau šalia tavęs ir kiekvieną sekundę vis geriau suvokiau, kodėl žmonės sako, kad uždraustas vaisius saldžiausias. Taip, tai buvo uždrausta, juk tada dar nešiojau ant rankos aukso žiedą. Tiesa, vyro jau, galima sakyti, neturėjau, bet žmonos statusas vistiek vertė jaustis nejaukiai. Vis dėlto tą vakarą įvyko mūsų pirmas bučinys, kuris, tikriausiai, ir privertė šitaip išprotėti dėl tavęs. Atsiuntė:  Dovilė

2011-12-28 Aš labai myliu Tave
   Nežinau, ką Tau parašyti, širdis sklidina meilės ir labiau norisi tylėti, nei ką nors sakyti. Norisi meilės jaučiama galia surinkti visą padarytą skausmą, išlydyti jį iki gerumo, po to delnuose sutrinti  į vilnonius Naujų Metų eglutės žaisliukus, dar papuošti Kalėdinę eglę viltimi, po ja padėti atsiprašymo, atgailos ir svajonių išsipildymo dovanas, atviruke nupiešti ateities tikruosius Namus ir pakviesti visiems laikams likti kartu. Atsiuntė:  Eglė Ž.

2011-12-27 Atleidžiu ir būk laimingas...
Nepamenu kaip prieš metus buvo papuoštos Naujametės eglės, nepamenu ir kas ko linkėjo... Bet labai gerai prisimenu tą šiltą jausmą – aš ne viena!!! Tos šilumos buvo pilna visur: vėjyje svyruojančioje išpuoštoje miesto eglėje, senose ir jau atsibodusiose kalėdinėse dainose... Net nejuokinguose pokštuose buvo švenčių šiluma...
Ir šiemet viskas tas pats, lyg praeitų metų pakartojimas... tik be šilumos. Netgi eglutės girliandos, rodos, nespindi joms būdingu ryškumu. Šiemet jos be tų žaižaruojančių žvaigždučių... Jose spindi akla tuštuma...
Likus tik vienam žingsniui iki Naujų žinau kad metų slenkstį peržengsiu viena. Bet šįkart ant metų slenksčio aš noriu palikti skausmą, visą skausmą kurį pažinau ir vienatvę, kurią man palikai. Viso šito aš nebenoriu rasti kituose metuose, todėl visa tai palieku čia – Tau atleisdama. Atleidžiu Tau už viską netgi Tau neatsiprašius.   Atsiuntė:  Oleandrera

2011-12-20 Jau greitai Kalėdos
Atsiuntė:  Laurūta

2011-12-16 Mariui
   Myliu Tave.. Ar žinai, kad esi man pats brangiausias mano gyvenime?..Taip, tu žinai, aš tuo niekiek neabejoju.
Aš jau pasiilgau Tavęs,Tavo žodžių švelnumo, Tavo akių, kuriose mano pasaulis, gyvenimas mano, ateitis...Aš Tau padovanojau savo širdi , kartais-pakylu tam, kad Tu ją
išgirstum... Kad nenustotum galvoti, kad gyvenu dėl Tavęs. Tik norėdama paprašyti, kad ją brangintum... Atsiuntė:  Gabrielė

2011-12-16 Margaritos istorija
Atsiuntė:  Margarita

2011-12-13 Tyliu ir tylėsiu
kodėl tyliu taip ilgai.. kodėl tylėsiu?..
pamilau tave vos pažvelgus y tavo nuotrauka,  pamilau nors žinojau jog busi mano mokytojas.
pažvelgiau ir nusijuokiau koks jaunas, o jau mokytojas. na ką, buvai esi ir liksi man tik mokytojas. nors žinoma visada norėjau jog viskas nebūtų tik taip. Atsiuntė:  Gintarė

2011-12-09 Deginančiai Meilei
Gražiausiai pašaukta vardu esu iš Tavo lūpų, gražiausia šypsena nuo Tavo veido... Kai liūdna Tau – liūdna ir man, esu laiminga kai šypsaisi... Bet kažkodėl plėšo skausmas kai šypsais ne man...

Į kitų meilės užuominas atsakau uždengdama akis blakstienomis šitaip bandydama išlaikyti paslaptį, kad širdis jau užimta... Joje tik Tu ir besiblaškantis skausmas meilės be galimo atsako... Atsiuntė:  Oleandra

2011-12-08 Labas
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-12-06 Likimas man atnešė viltį ir meilę
Atsiuntė:  Monika R.

2011-12-05 Ilgiuosi to, ko neturėjau
Daug  graudziu istoriju radau cia ,ir pagalvoju kaip jums sunku,kaip paguosti,kaip uzjausti...... Pasirodo gyvenimas ne tik mane vedzioja meiles labirintais.Taigi ,jums leidus as irgi pravesiu jus mano meiles labirintu.Tikrai nekeisiu ir negrazinsiu istorijos,nes to grozio buvo neperdaugiausiai.Na siulo galas prasidejo armijoje.... Atsiuntė:  Vytautas

2011-12-01 Tau mano Branguti.....sudie
Nežinau kodėl Tau rašau... gal dėl to, kad jau atėjo laikas. Laikas Mums paleisti vienas kitą, kiek dar galimą žaisti šį beprotiška žaidimą? Jaučiuosi lyg besisukančiame rate, kuris nesiruošia sustoti ir paleisti Mūsų. Septyni metai – nemanau, kad tai labai trumpas laiko tarpas... laikas suaugti ir pradėti gyventi.
Norėtum sužinot kodėl būtent dabar noriu atsisveikint? Juk Naujieji Metai artėja... pameni kai mes susipažinom kokia buvo kerinti naktis? Šokančios snaigės ore, viskas aplinkui akinamai balta, o ežeras... toks atrodo negyvas, nejudantis, ir tos šypsena kelinčios švieselės danguje. Atsiuntė:  Kristina

2011-11-29 Dėl Tavęs
Atsiuntė:  Svetlana

2011-11-29 Mylimajam
Atsiuntė:  Mažulė

2011-11-24 Iš meilės
Atsiuntė:  Edita

2011-11-24 Ugniniai žibintai
Tamsios gatvės, apšviestos ugninių žibintų... Tylūs mano kulniukų kaukšėjimas... Ir  tavo ranka į kurią aš stipriai įsistvėrusi. Nebijau su tavimi vaikščioti naktį šaltomis miesto gatvėmis, su tavimi aš jaučiuosi saugi ir rami.. Tokia lengva ir laiminga, kai tave pamatau mano krūtinėje plazdena maži drugeliai. Tūkstantis mažų drugelių ir plati šypsena mano akyse. O tu tylus, niekada nemėgai kalbėti be reikalo, iš tavo lūpų išgirsti žodi „ MYLIU“ didžiausia dovana. Tu šypsaisi, o tavo šypsena tokia nuoširdi, ir aš suprantu eiti šia gatve viduryje nakties tau su manimi, o man su tavimi be galo gera.
Atsiuntė:  Julija

2011-11-21 Aš negaliu užmigti kai tu pyksti…
Nuo tos akimirkos kai pirmą kartą tu man parodei dėmesį aš nuolatos galvoju apie tave...o juk kai buvo taip senai...Tas vakaras buvo vienas tų, su tavim praleistų vakarų, kurio niekada nepamiršiu. Tas pirmas bučinys ir pirmą kartą ištartas myliu...tai tikriausiai buvo didžiausia mūsų klaida. O gal klaida buvo tai, kad aš buvau jauna, vėjavaikė tačiau mylinti tave...Man reikėjo dėmesio, meilės...taip tu jos man davei...dėja dar viena klaida tavo išvykimas...Dabar kai pagalvoju juk galėjo viskas būti kitaip, bet to niekada nepakeisim. Bet ir tau išvykus mes radome būdų kaip bendrauti...iš pradžių draugiškai, pašaipiai, po to su didele meile...ir vėl tu grįžai į mano gyvenimą tik gaila trumpam. Taip aš tave atstumiau ir tu galvoji, kad pasišaipiau iš tavęs...deja tu klysti.. Atsiuntė:  J. U.

2011-11-17 Kaip meilė žeidžia....
Atsiuntė:  Monika

2011-11-15 Pasaka? Pasaka !
Kartais norisi pasakyti tiek daug,o kartais juk tyla iškalbingesnė...Bent jau man.
Mėgstu susirinkti visus patiriamus jausmus, kiekvieną emociją. Išjausti maksimaliai...Tau tai pažystama. Atsiuntė:  Inga

2011-11-14 Laiškas Mylimajam
Atsiuntė:  Gintarė

2011-11-14 Myliu....
Atsiuntė:  Reda L.

2011-11-14 Myliu Tave, Esmi
Prisimenu mūsų meilės pradžią, tą mažą daigelį, iš kurio mudu
išaugome, ir džiaugiuosi, nes jaučiu, kad visada mudu globojo likimas.
Net tada, kai dar nieko nežinojau apie Tave ir apie mus.
Kartais ilgai galvoju. Prisimenu tarsi visą savo gyvenimą. Man atrodo,
kad viską, ką teko patirti-liūdesį, graužatį, vienatvę ir skausmą-tam,
kad išeičiau iš liūdesio namų ir tyliai, viena, eidama tuo keliu,
pamatyčiau Tave. Atsiuntė:  Reda

2011-11-14 Keli puslapiai iš gyvenimo
    Mama , ar tėtis buvo tavo pirmoji meilė?
-    Ne atsako pasimetusi mama.
-    O mama ar tu bent atsimeni kas ir kokia buvo tavo pirmoji meilė?
-    Taip mažyle aš ją puikiai prisimenu, ji iki šiol yra išlikusi mano gyvenimo knygoje pačiose gražiausiuose puslapiuose. Dažnai ją prisimenu, nes ji buvo pirma ir tikra.
-    Mama, papasakok man kas nutiko.
-    Dabar tai atrodo tik paprasta istorija o tada ji buvo man visas gyvenimas.   Atsiuntė:  Cike

2011-11-09 Protas ir meilė
Aš kaip ir visi galvoju apie meilę. Nors teisybę pasakius, apie meilę galvoti turbūt nereikia, ją jausti reikia. Na bet vis vien, protas nori surikiuoti viską pagal taisykles. Jam svarbu, kad viskas būtų teisinga. O man neišeina įsimylėti pagal taisykles. Man viskas ne pagal taisykles. O jaučiu taip, kad sunku būtų įdėti į kokį nors sąvokų stalčių tą jausmą. O be to, jis ir per didelis, kad jį kur nors galima būtų sudėti, įdėti, jį net užčiuopti sunku, nes jis kaip erdvė, jo kaip ir nėra, bet jis yra ir yra beribis. O gal tas jausmas iliuzija? Atsiuntė:  Vilija

2011-11-07 Pienė svajoklė
Uzsimerkiu.Uzsimerkiu ir matau balta pieva , pasipuosusia baltais pieniu pukais, kurie draikosi ore paputus menkesnem vejaliui. Norisi visa savo esybe panirti i juos ir svajoti , svajoti ir skraidyti su jais kartu, savo painiuose svaju labirintuose.Kazkur girdeti kaip svirpia ziogas, ko jis cia triuksmauja kazkoks nenuorama…Jauciu kaip atsigulu ant zemes ir uzuodziu zoles kvapa,jis toks nepakartojamas.Gaivus vejalis plaikstos , siausia mano plaukus ir net nezada baigti selioti, kaip ir mano svajos, jos paselusios kaip ir jis , cia ziurek apie viena , cia apie kitka ;] Atsiuntė:  Tomas

2011-10-31 Myliu
Atsiuntė:  Eglė

2011-10-28 Myliu
  Kažkas vyksta, niekaip negaliu suprasti - kas. Taip užsinorėjau pabūti kartu...Jausmai neįsivardina žodžiais, širdis suspausta krūtinėje, bando išlėkt, kaip šaukštelis, žodžiai jo neišlaisvina, sapnas tam kart nepaguodžia, tik viltis kuria savąjį planą, suspurda svajonė alsavime. Atsiuntė:  Nataša

2011-10-27 Aciū Tau
Atsiuntė:  Justina

2011-10-27 Kodėl?
Atsiuntė:  Milda

2011-10-25 Paukštelis
Kelias dienas girdžiu ypatingą balsą...
išskirtinį, iškalbingą, vis stiprėjantį liūdną balsą... Aš jaučiuosi
bejegė, nes nežinau, kaip į jį atsakyti, nes mano lūpos nebežino, kaip
žodis žodin kalbėti , kaip jaučia širdis.
Tai buvo balsas verandoje. Kažkas tarsi iš verandos vis beldė į mano
kambario duris. Suklusau, bet nieko nedariau... Šiandien, darsyk
išgirdusi tą keistą beldimą, priėjau artyn prie durų, suklusau, ir
atsakydama į jį, taip pat pabeldžiau. Tada jis man vėlei pabeldė, ir
mes abu minutėlę pritilom...
Tokia smalsi, įdomi ir kalbanti tylos minutėlė! Atsiuntė:  Reda

2011-10-24 Martynui
Kai sninga, šalta, visi skuba, aš einu ramiai ir nejaučiu, nei sniego po kojomis, nei speigo, nes manyje stipriai rusena Meilė Tau. Ji tokia karšta, kad atrodo tuoj galėčiau vienu prisilietimu atgaivinti žolę, medžius ir paukščius. Atgaivinti gamtą, kaip atgaivinai mane gyventi Meilėje.
    Niekada netikėjau, kad yra Toks Žmogus. Maniau gyvensiu svajonėmis, kurioms išsipildyti nėra lemta. Sutikusi tave nenorėjau bendrauti ar leistis kalbinama. O tu sugebėjai savo paprastumu mane prisijaukinti. Atsiuntė:  Erika

2011-10-19 Meilės istorija
Atsiuntė:  Dalia

2011-10-19 Neišeik
Kaip Tu laikaisi, mieliausias?
Pasiilgau Tavęs,Tavo žodžių švelnumo, Tavo akių, kuriose mano
pasaulis, gyvenimas mano, esatis...
Aš Tau padovanoju savo širdį, kartais-pakylu tam, kad Tu ją
išgirstum... Kad nenustotum atminti, kad gyvenu dėl Tavęs. Tik
norėdama paprašyti, kad ją brangintum... Atsiuntė:  Reda

2011-10-17 Leisk man pasakyti, kaip Tave myliu
Atsiuntė:  Reda

2011-10-12 Myliu Tave
Atsiuntė:  Anielė

2011-10-10 Prisiminimai
Atsiuntė:  Lina

2011-10-10 Likimo išskirti....
Atsiuntė:  Miglė

2011-10-07 Skaudi meilė
Atsiuntė:  Arnelija

2011-10-07 Pirma, tikra meilė
Visų pirmą pradėsiu nuo to,kad čia bus paprasta,bet tikrai galiu garantuoti neiprasta istorija....Tiekvienas žmogus myli.Nes "Žmogus be meilės – tai egoizmas poromis" Kaip pasake (Remarkas) popoliarus vokečių rašytojas.Mano meilė,gant sudėtinga gant įdomi....Turėjau aš vaikina su kuriuo leisdavau puikiai laiką buvo linksmas,mielas,žavingas,su juo nebūdavo jokių rūpesčių retai pasipygdavome ir tai dėl niekučių...Vieną dieną Jam reikėjo važiuoti į mokyklą jis mokėsi profesineje mokykloje aš žinoma jį palidėjau, jis važiavo su autobusu ,į vieną pusę ,o aš su kitu grįžau namo...:) Ir tada netikėtai atsitiko vienas įpatingas žodžiais neapsakomas dalykas....! P Atsiuntė:  Rolanda

2011-10-06 Trys žodžiai
Atsiuntė:  Vilija

2011-10-04 Ruduo
Atsiuntė:  Asta

2011-09-28 Užrakinta meilė
Kartais zmogau susimastai del ko sioj zemej esi,del ko gyveni,del ko sypsaisi..Sunku suvokti,ko zmogui reikia, ko
jis nori… Gal visai nedaug…tik artimo zmogaus prisiglaudimo, o gal tyros ir zemiskos meiles… Meiles, kuri butu
vedima pasitikejimu, noru buti visada…siekti kad ji nezutu, puoseleti ja kaip augala, kuris butu priziurimas…
mylimas…ir nevystantis…
Daug graziu zodziu yra issakoma apie meile, kokia ji tyra – grazi ir t.t..bet ar gali suprasti zmogus, kas tai yra jei
niekada nera mylejes…nezino kas tai per jausmas, kai sieloje skraido drugeliai, kai esi pakyletas nuostabiausiu
minciu, sypsaisi be priezasties,atrodytum lyg skristum debesu zydrume,kad del to zmogaus padarytu viska..
Taip tai yra grazu,jej galime pasidalinti siais jausmais kartu..su zmogumi,kuris padeda nepaskesti kasdienybeje,
padeda skristi kartu su drugeliais, kuris nezinai kaip privercia tave sypsotis iki ausu galiuku…O kas jej taip nera?
Atsiuntė:  Daiva

2011-09-28 Skaudu
Atsiuntė:  Merlana

2011-09-26 Meilės istorija
Atsiuntė:  Ne Vilija

2011-09-26 Brangusis mano
  Brangusis mano, kiek jau laiko prabėgo nuo tos dienos, kai pirmąkart susitikom, kai pirmąkart vienas kitą palietėm, pažvelgėm į akis... Argi tada žinojom, argi bent nujautėm, kiek mums lemta patirti drauge?... Ko gero, tą naktį nė vienas iš mudviejų nė neįtarė, kad surado tai, kas yra tauriausia ir gražiausia gyvenime, kas pripildo prasmės kiekvieną gyvenimo akimirką, kas kviečia tave į nuostabų jau kitą pasaulį, iš kurio kelio atgal nebėra... Ačiū tau, mano meile, kad leidai tave pakviesti į šią kelionę, ačiū tau, kad buvau pakviesta ir aš... Atsiuntė:  Eglė

2011-09-21 Liūdesys
Atsiuntė:  Lijana

2011-09-21 Tai, kurią mylėjau
Atsiuntė:  Robertas

2011-09-20 Laiškelis
Mano Mieliausiajam :*
Rytas. Ką tik pramerkiau savo akis nuo saulės spindulio, kuris mane vėlei pakėlė
Meilei.
Dabar tokie kupini meilės visi mano rytai!
Žiūriu į mano širdžiai gražiausias ir mieliausias Jūsų akis ir labai džiaugiuosi, kad šįkart aš pamilau gerą žmogų.
Jūs tiek daug man atleidote, kiek aš pati sau negaliu atleisti: tiek kartų aš Jus šaukiausi, tiek kartų visko prašiau, guodžiausi šalia Jūsų, Mieliausiojo, peties (atleiskite, nepagalvojau, kad tas spiečius minčių, nusileidęs man iš galvos ir nutūpęs ant Jūsų širdies, gali Jus kankinti, skaudinti, žeisti... Nežinau, kaip galėjau to nesuprasti, juk aš taip stipriai Jus myliu!). Atsiuntė:  Edita K.

2011-09-20 Bet kodėl?
Atsiuntė:  Nesvarbu

2011-09-20 Brangusis Tomai
Atsiuntė:  Džaneta

2011-09-20 Gyvenimas Sandros širdies ritmu
Tu atėjai penkiolika minučių pavėlavus.

O aš jau buvau tave įsimylėjęs. Vis peršoku tą susižavėjimo tarpsnį ir mėgaujuosi radikaliais pojūčiais. Ir visai nesvarbu kad kiekvieną kartą adata praduria balionėlį, bet užtat kaip tas kelias sekundes jis metasi į dangų. Skrodžia saulės spinduliukais paženklintas platybes ir galiausiai krinta. Krinta su tokia išgyventa aistra, kad nebegaliu vėl ramiai keliauti šalimais.

Tu nusišypsojai. Du kartus. Man.

Aš vis jaučiu, kaip tyliai keliauja mano jausmų šešėlis, nusinešdamas visą rudenio šalčiu persmelktą ir nuo lietaus permirkusią dvasią. Nejuntu skirtumo tarp žvakės liepsnos ir pirmųjų saulės spinduliukų žaismo. Atsiuntė:  Nerijus

2011-09-13 Myliu
Atsiuntė:  Vilija

2011-09-12 Kodėl?
Atsiuntė:  Erika

2011-09-12 Aš myliu Tave
Brangiausias mano,
Nerandu žodžių, kuriais galėčau aprašyti, ką Tau jaučiu. Tu esi grožis, gėris, šiluma, meilė, laimė. Tu tai, kas priverčia sustoti ir įsiklausyti į tylą, medžių šlamėjimą, paukščių dainą. Be Tavęs visa tai girdėjau kitaip, o dabar kiekvienas garselis dvelkia stebuklu.
Ernestai, Tu esi yptingas žmogus. Dar nesugalvoti tokie žodžiai, kuriuos tariant būtų įmanoma apsakyti koks reikalingas man esi. Tu net neįsivaizduoji, kokį skausmą išgyvenu, kai Tavęs nėra šalia. Bet žinai? Būdama su Tavimi išmokau ( ir tebesimokau) būti viskam pakantesnė, net tam ilgesiui, kuris degina mano vidų.
Žinau..Tau ne ką lengviau.. Atsiuntė:  Laura

2011-09-09 Ar pameni?
Sėdėjau autobuso stotelėje, kai tu per lietu atbėgai ir prisėdai prie manęs... Aš  žvilgtelėjau į tave, buvo vakaras saulė jau užlindo už daugiabučių, švelni rožinė spalva skverbėsi vietomis pro debesis... Mes abu tylėjome... Buvo taip tylu, vos kelios mašinos važiavo pro mus... Sėdėjau ir klausiausi kaip lietaus šalti lašai groja atsitrenkdami į šaltą grindinį ir  mano kūnų nubėgo šiurpuliukai. Atsisukai su balta šypsena veide ir paklausei ar man šaltą? Šiuo vienu tavo sakiniu mes pamažu pradėjome kalbėti... Mūsų juokas pritardamas lietui skambėjo gatvėmis... Kol pamažu nustojo lyti, neilgai reikėjo laukti kai prasisklaidė debesys... Sutemo, viena kita žvaigždė jau papuošė dangų... Ir mes nusprendėme nebelaukti autobuso ir išėjome pėstute iki namų. Tu mane palydėjai iki jų, mes apsikeitėme numeriais... Tą naktį užmigau galvodama apie tave...
Atsiuntė:  Julija

2011-09-09 Svajonė
Atsiuntė:  Gailutė

2011-09-03 Nuslėpti jausmai
Atsiuntė:  Božena R.

2011-08-31 Tu priežastis, Sentimentalusis...
Kiekviena dieną tu mano mintyse,
kiekvieną..įsimylėjimas,susižavėjimas, aistra-kaip bepavadintum, kas
tai bebūtų -tai man sukelia kančią.
Bet...
Rizikuoju! Leidžiu Tau būti mano gyvenime. Atsiuntė:  Renata

2011-08-30 Prisimink mane mylinčią
Staiga kartais taip norisi grįžti į praeitį, ten kur išlikusios gražiausios gyvenimo akimirkos, tyriausi jausmai ir brangiausi prisiminimai....Kažkas yra paprasčiausiame apkabinime, kas visuomet sušildo širdį, kas pasveikina mus sugrįžus namo ir padeda lengviau išsiskirti...



Kartu, bet atskirai, nei vaikai, nei suaugę, mes einam jau skirtingais keliais per savo pasaulius, kurie mus vis suveda. Ir tie jausmai, kartais draugiški, kartais daugiau nei tai, o galiausiai ignoruojami. Nesuprantami poelgiai. Nesuprantu nei aš, nei Tu, nesuprastu ir Jie, jei nežinotų praeities, kurią dar ir dabar tebesieja su šiandiena. Tačiau jau ilgą laiką esam Tu ir aš, bet nebe Mes, todėl tai nėra teisinga Tavo, Jos ir mano atžvilgiu.
Atsiuntė:  Monika

2011-08-30 Tu - mano saulytė
Atsiuntė:  Angelė

2011-08-30 Nepamiršau
Atsiuntė:  Jurgita P.

2011-08-30 Meilės istorija
Atsiuntė:  Jūratė

2011-08-25 Mariui
Tu. Tiktais Tu. Kiekvieną kartą Tave prisiminus, man pradeda bėgti
ašaros. Kruvinos ašaros... Nieko šitaip gyvenime nepasiilgau,
nemylėjau nei Tavęs... Atsiuntė:  Justina Marija

2011-08-24 Aistei
Aš jaučiu...

Kęsdamas agonijoje gėlių žiedlapiais nubarstytą egzekucijos vietą – jaučiu! O kaip nepaprasta yra gyventi. Jaučiu, kaip pirmą kartą keliauju prie jūros. Nežinau, kokia ji yra, tik iš piešinėlių mačiau, kad juoda, bet kadangi knygelė nespalvota buvo, tai ir jūra gali būti balta, o gal melsvai violetinė.

Keliauju gubojų krūmų šlaitu, sekundei stabteliu. Žvilgsnis krypsta smėlyje paskendusiomis pėdomis, pušyse išnykusiu ekstazės riksmu, kol galiausiai paliečiu mažytį jos žiedelį.

Pavydžiu gubojai...

Pavydėdamas augalui pasijuntu menkavertis.

Nusišypsau.

Palengva užsimerkiu ir girdėdamas vėją, kiekvieną jo paliestą pušų šlamesį, išgirstu kažką nepažįstamo, kažką, kas priverčia kiek pasukti galvą, įkvėpti...Skaičiuoti.

Skaičiuoju iki trisdešimties – kaip vaikystėje. Užsidengiu ir taip jau užmerktas akis.

Bijau.

Skaičiuoju.

Kuo daugiau suskaičiuoju, tuo daugiau bijau.
Atsiuntė:  Nerijus

2011-08-23 Amžinai Tavo
Norėčiau turėti daug laisvo laiko, kurį galėčiau paskirti vien tik Tau. Tu - pažeidžiamiausia, švelniausia ir tyriausia mano dalis. Aš ją taip stropiai saugau. Bet vis tiek prašau ir angelų apsaugos, nes atrodo, kad tik jie gali žinoti kaip man tai svarbu ir nors  tai ir amžina, bet bet kartais gali būti taip trapu. Atsiuntė:  Viktorija :)

2011-08-22 Pienė Svajoklė
Uzsimerkiu.Uzsimerkiu ir matau balta pieva , pasipuosusia baltais pieniu pukais, kurie draikosi ore paputus menkesnem vejaliui. Norisi visa savo esybe panirti i juos ir svajoti , svajoti ir skraidyti su jais kartu, savo painiuose svaju labirintuose.Kazkur girdeti kaip svirpia ziogas, ko jis cia triuksmauja kazkoks nenuorama…Jauciu kaip atsigulu ant zemes ir uzuodziu zoles kvapa,jis toks nepakartojamas. Atsiuntė:  Tomas A.

2011-08-20 Myliu Tave labai
Pasigriebiau iš debesų plunksną, iš dangaus popieriaus lapą, iš vėjo pasigrobiau artumą, susiliejau su Saulės šypsena, mūsų lūpų šiluma, pasklidau žemės gerovėje, sušlamėjau žydinčio medžio ugnyje, pragydau paukščio giesme, sužėrėjau fenikso liepsna, prasiveržiau naujoje erdvėje... Atsiuntė:  Vilija P.

2011-08-20 Paskutinis eilėraštis
Atsiuntė:  Donatas

2011-08-20 Mylima ir mylinti
Žinau, kad skaitysi ši laišką kai aš būsiu šalia, žiūrėsiu kai tu skaitai mano rašytą laišką...stebėsiu tave, tavo šypsenas, ašaras, o kai baigsi galėsiu tave apkabinti ir pasakyti kaip karštai tave myliu...ilgo nerašysiu, nes pavargsiu laukti bučinio, kurio taip beprotiškai ilgiuosi nuo pirmos minutės kai mes susitikome... Atsiuntė:  Kristina

2011-08-20 Ką reiškia mylėti....
Turbūt turėčiau Tau padėkoti ir niekada nenutylėti, ką jaučiu
mūsų istorija - keista. Jos pradžia, kaip ir visos pradžios, neaiški, be datų, pažymėta paslaptimi ir tik mums žinomais dviračių takais bei suoliukais. Tikiuosi jie niekada neišduos mūsų paslapčių... Man buvo sunku ką nors įsileisti į širdį, Tau buvo sunku vesti dvejopą gyvenimą. Labirintai, naktiniai pasimatymai - visa tai, vadinu pavogtu mudviejų laiku, kurį prisiminusi džiaugiuosi, nes be jo nebūtų to, ką turime dabar. Būta ir ašarų, neslėpsiu... tuomet verkdavau, nes nemokėjau, o gal nesupratau mūsų slapto žaidimo taisyklių. Tačiau žaisti norėjau... nes pati nepajutau, kaip gimsta šilti ir nuoširdūs jausmai Tau. Atsiuntė:  Lina

2011-08-18 Gyvenimas kančia
Atsiuntė:  Gintarė

2011-08-17 Kad ir kas būtų....
Atsiuntė:  Daina

2011-08-16 Nesugebėjimau......
Atsiuntė:  Ieva

2011-08-14 Tu ir Tau
Atsiuntė:  Eglė

2011-08-14 Nesugebėjau Tavęs išsaugot...
Sėdžiu viena žvakių šviesoje. Už lango jau gyli naktis. Rudenėjant atvėso oras, ir naktys tapo šaltos. Jauku tik čia, kambaryje. Tačiau gaila, kad ne širdyje. Širdyje šalta,begalo šalta... Šalta be tavęs, mano meile. Vos pamąstau apie tave, mano akys prisipildo sunkių, sūrių ašarų. Kodėl mes negalime būti kartu?
Atsiuntė:  Erika

2011-08-14 Meilės istorija
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-08-14 Atsisveikinimo laiškas
Atsiuntė:  Tina

2011-08-14 Kodėl ?
Atsiuntė:  Justė G.

2011-08-14 Labas ! - aš Tave myliu...
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-08-14 Sau ir Tau prižadėjau, kad viską pamiršiu…
Ir vėl griebiuosi lapo… Rašau… Nors buvau prižadėjusi sau, kad ilgai to nedarysiu, nes per daug sunku yra viską prisiminti…
Bet ką daryti? Jei negaliu daugiau savyje visko laikyti… Jei nenoriu pasirodyti silpna… Jei noriu tik verkti, verkti ir dar kartą verkti!
Kodėl tiek daug laiškų Tau parašius, nei vieno neišsiunčiau? Kodėl dar vis laikau juos dežutėje, kurią pradarius užuodžiu net Tavo kvapą… Kurią atidarius matau Tavo veidą, girdžiu Tavo balsą… Ir visada visada pasineriu į praeitį…

Bijau… Bijau būti atstumta, pažeminta…

Jaučiu, Tavo bučinius, ant pirštukų, rankų, smakro, lūpų… Per mano kūną perbėga šiurpuliukai, kurie pažadina drugelius pilvuke… Juk Tu žinai, kad tirpdavau Tavo glėbyje… Tik Tu mokėjai mane suvaldyti, tik Tau buvau atsidavusi visa širdim ir protu…
Juk daugelis buvo prieš mūsų draugystę, pradedant mano draugais ir baigiant Tavaisiais … Visi lyg susitarę kartojo, jog aš verta geresnio… Girdi??? Man nereikėjo tų geresnių, nes Tu buvai man pats pačiausias!!!  Neklausiau nieko, elgiausi taip kaip liepė širdis… Atrodo, ėjau viena prieš visą pasaulį.. Viena kovojau dėl mūsų, ir būdama naivi mergaitė tikėjau, kad būsim kartu… O ar pameni, kiek kartų Tau sakiau užbaikim viską, nes man skaudu, nes žinojau, kad Tau svarbiau Tavo buvusioji…
Žinojai, bet vistiek mane skaudinai, vis grįždamas ir prašydamas būti kartu…
Ar buvo nors kartas, kada nesutikau?
Vienas vienintelis. Kai bandžiau Tave pamiršti, ir nenorėdama skaudinti kito žmogaus, kuriam jaučiau pagarbą, tik todėl Tave atstūmiau. Neneigsiu, galvojau, kad gal tikrai pavyks išstumti Tave iš širdies….
Deja…
Atsiuntė:  Laima

2011-08-13 Fortūna
Atsiuntė:  Vitalija L.

2011-08-11 Aš begalo myliu Tave...
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-08-11 Dieviškai ne apie Dievą
Mano akys buvo baisios dėl gilaus, gilaus liūdesio iš paklydimo. Iš širdies beldimosi į kitą širdį, kuri nebuvo sukurta mano Laimei. Tačiau kiekviena kančia egzistuoja tam, kad surastumei tikrąjį savo kelią ir jį brangintum...
Ne..! Tu daug anksčiau manyje gyvenai. Vaikščiojai po mano mintis ir sapnus, kaip ir aš po Tavuosius. Kartais mes susitikdavome, tik nepaklausdavome: kuo tu vardu, Meile?
Ilgai ėjome vienas pas kitą. Tarsi į priešinius namus ką tik atsikraustę gyventi vaikai, išbėgę į kiemą ir einantys vienas link kito... Prieina arčiau, jau, rodos, ištars „labas“, tačiau neišdrįsta. Droviai nuleidžia akis, apsisuka ir nueina. Vėl tyliai, tyliai prieina, ir nueina. Ir vėl... Taip įvyksta todėl, kad mes abu tokie panašūs, kad man atrodo, jog mūsų širdis supažindino pats Dievas, tačiau jis jau nebenori daugiau prisiliesti, nes ir taip daug dėl mūsų padarė, todėl žengti kitus žingsnelius paliko mums patiems. Tokie nedrąsūs jie būna! Tačiau ar galėtume pasakyti – negražūs? Ir – argi laimė tokia pigi bei paprasta, kad būtų galima ją taip lengvai pasiekti?.. Aš pasikeisiu... Nebesielgsiu pigiai, nebeatrodysiu paprastai.
Nes tokia nebuvau ir nebūsiu.
Sykį išdrįsau ateiti į Tavo namus. Taip! Aš ta pati mergaitė, kuri karstydavosi po medžius tada, kai dar buvai mažas. Apsilankydavau aukščiausių medžių viršūnėse, ir Tu mane stebėjai. Tiktai bijojai aukščio, nes manei, kad nukrisi. Aš tuo netikėjau.
Bet nukritau. Atsiuntė:  Edita K.

2011-08-09 Dabar dar galiu....
Atsiuntė:  Saulė

2011-08-08 Aš tik noriu..
… aš tik noriu prisiglausti prie kutenančios žolės, ir artėjant giliam vakarui stebėti, kaip Mano sostinė Vilnius apsikabina ir merkdama akis užmiega. Žiūrėti į tuos rausvus degančius senamiesčio stogus, kurie temstant kviečia balandžius miegoti. Norėčiau laikyti ne tik šiltą puodelį rankoje, bet ir jausti svetimą ranką delne… Sedėti priešais dainuojančią vaivorykštę ir klausytis grojančių žiogų (bet medetkos šviečia saldžiai). Mudu sedėtume ten… ten, kur glosto mus lietus ir glamonėja pavasaris, o begančios kregždutės mums pranašaus „lis“. Tik norisi būti tuo, kuris padėtų Tau kovoti su po blakstienomis besislepiančia tamsa (mudu užkalbėtume Laukimą). Ir jokios ašaros nekris ant žemės. Jos pasieks mūsų delnus, o mes jas sodinsime į rusvus vazonėlius, ir atėjęs pavasaris iš jų užaugins dvi svajones. Jei norėsi, mudu jomis pasidalinsime…
Atsiuntė:  T.L

2011-08-06 Būna dienų
Atsiuntė:  Viltė

2011-08-06 Atsakymas i Donato-Sheliaus meiles istorija "Musu pirmas kartas"
Niekas ir niekuomet neistrins is mano atminties to momento, kai mums, susipazinus internetineje svetaineje ir staiga susiruosus susiskambinti per Skype, drebejo mano sirdis... Jaudinausi it mergaiciuke, einanti i pirmaji pasimatyma, nors visa tai jau man nebuvo svetima... Ramus, linksmas, taciau tuo paciu ir nostalgiskas Tavojo balso tembras pakylejo mane nuo realios kasdienybes nuvalkiotai banalaus pazinimo... Turiu net ir nusisypsoti- juk visa tai taip vaikiska... Taip "kvaila"... Taip nerealu... :) Atsiuntė:  R.K.D.

2011-08-06 Mano mylimasis
Aš turėjau Tau parašyti šį trumpą laišką, kad pasakyčiau, kaip aš rūpinuosi Tavimi. Aš mačiau Tave vakar bekalbant su draugais. Laukiau visą dieną, tikėdamasi, kad norėsi su manimi pakalbėti. Aš daviau Tau saulėlydį, kad jis užbaigtų Tavo dieną, ir vėsų vėjo dvelkimą, kad Tu pailsėtum. Laukiau. Atsiuntė:  Vaida B.

2011-08-03 Myliu Jį
Savo angelėlio palikti nenoriu ir NEGALIU. Širdis neleidžia. Susiskambinam.. Jis žiūri į mane, aš į Jį.. Aš visa nutirpus sėdžiu, šypsausi, jaučiu kaip širdis dega..šilta taip.. O jis dūsauja, mano mažiukas ir vis kartoja tuos nuostabius žodžius, kurių niekada nepamiršiu.. Kaip liūdna, kad aš nemoku reikšt tokių jausmų.. Gal kas nors būtų kitaip, jei Jis nebūtų taip toli.. Tos valandos, minutės, sekundės kaip amžinybė, kai nematau Jo šalia.. Atsiuntė:  Gedmantė

2011-08-03 Mūsų pirmas kartas
Prisimenu , kai mes susipazinome internetineje svetaineje...Prisimenu ta pirm Tavo šypsena,Tavo žaviasas akis..Norisi man Tave turet šale....Nors norai  nevisada pildosi ,net ir kai nori ar labai tikiesi.Su lyg kiekviena diena aš jaučiu jog darausi vis linksmenis,nes žinau jog artėja ta diena kai galėsiu tave pagaliau isvyst ir apkabint...Stengiuosi negalvot,pamiršt.Kartais net pagaunu save,kai nesustodamas dirbu,kad pabėgčiau nuo minčių.nes kai užsisvajojiu apie Tave tada laikas sustoja,sekundes virsta minutem...minutes valandom..valandos dienom..Tu privertei vėl mano širdute plakt vis stipriau,vėl privertei jaudintis ir kaško siekt...O as jau maniau,kad niekados šito nebemokesiu.. Atsiuntė:  Donatas

2011-08-03 ...
Atsiuntė:  Milda

2011-08-03 Nuotrauka
Atsiuntė:  Sandra

2011-07-25 Aš nepalūžau
Užduokime kiekvienas sau klausimą. Ar esantį šalia žmogų mes verčiame jaustis laimingu? Paklauskime saves dar: ar begalo mylime žmogų, ir ar begalo norime buti abu laimingi?
Aš kaip ir turbūt daugelis jūsų žinome atsakymus į šiuos abu klausimus. Kam užduoti klausimus, kuriems atsakymai vienareiksmiskai “TAIP”. Niekuo neipatingi šie klausimai. Man taipat atrodė paskutinius ketverius metus. Turbūt dar ir dabar atrodytų taipat, jei ne tas skausmas kurį veduosiu šalia savęs, kiekvieną dieną, kiekvieną minutę, sekundę…
Galbūt, per tuos laimės, pykčio, santaikos ir nesantaikos metus, savęs nebuvau paklausęs šių klausimų, kuriuos dabar čia rašau. Tiesa pasakius aš nepamenu, kad apie tai bučiau galvojęs. Man tai buvo savaime suprantamu dalyku ir kam dar sukti veltui galvą, kuri ir taip turi apie ką galvoti. Atsiuntė:  Arūnas O.

2011-07-25 Mano nepaprasta meilės istorija
Atsiuntė:  Saulutė

2011-07-23 Sau ir Tau pažadėjau....
Atsiuntė:  Laima

2011-07-23 Naujas gyvenimas
Atsiuntė:  Gintarė

2011-07-23 Ledinė širdis
Tai buvo graziausia draugyste...
Ji buvo tokia nepakartojama,bet kartu ir labai trapi. Atsiuntė:  Alina

2011-07-23 Ilgai negird4jau...
Atsiuntė:  Neringa

2011-07-23 Myliu...
Atsiuntė:  Algirdas K.

2011-07-18 Remigijui
Meilė, susižavėjimas, geismas, tokie nuostabūs ir kartu šiurpūs dalykai, traukiantys kaip drugelius į ugnį. Tai pats tiksliausias apibūdinimas. Meilė yra kančia, yra nuostabu ką nors mylėti kankinančia ir žeidžiančia meile. Kaip sunku yra išties mylėti, atiduodant savo sielą ir kūną tam, kurį myli. Meilė skiria valdovus ir vergus. Iš poros kažkas myli labiau, aistringiau, pasiaukojančiau. Meilė niekad nebūna vienoda. Aš nežinau ar myliu, bet žinau, kad manęs nemyli. Galbūt kai aš tikėsiu savąja meile, kas nors patikės ir manąja. Jei tu girdi žvakės liepsną tamsoje, jei tu matai mano riksmą tyloje, tu mane myli. Aš taip myliu, aš myliu ne kūną, aš myliu sielą, kūno aš geidžiu, kaip geidžia kiekvienas žmogus. Meilė gimdo tik grožį, nesvarbu kokį, proto, dvasios ar kūno. Tik kyla klausimas: ką išties dera mylėti? Atsiuntė:  Dovilė

2011-07-16 Amžinai
Kodėl nesiseka išreikšti jausmų popieriuje, žinai? Manau todėl, kad jis neatsparus ugniai, liepsnoms, kurios dega mano neužgęstančioje širdyje. Tik ji gali ištverti tą neapsakomą skausmą, kuris kaskart persmelkia supratus, kad dėl didžiausios klaidos mano gyvenime nebebūsime kartu. Tikriausiai taip niekada ir neatleisiu sau už tai, ką tau padariau. Taip, tu teisi manydama, kad negaliu suprasti, ką tu jauti, kaip tu esi įskaudintas, bet patikėk, maldauju patikėk, visa savo esybe, kiekviena kūno ląstele noriu ištrinti iš kalendoriaus tas dienas, kai su tavim pasielgiau kaip tikra kiaulė , net neįsivaizduoji, kaip trokštu atsukti laiką atgal...skamba banaliai, ar ne? Bet juk tokia ir yra meilė. Tikra meilė nemiršta, ji ištveria ne vieną smūgį, bet ir toliau gyvena, kvėpuoja...nesakau, kad tu privalai man atleisti...net nesitikiu to... Atsiuntė:  Karolis

2011-07-16 Skirta Jam
Atsiuntė:  Jurgita P.

2011-07-16 Eilės
Atsiuntė:  Irma B.

2011-07-16 Manęs jau niekas nesulaikys
Atsiuntė:  Kristina

2011-07-16 Tyra meilė
Atsiuntė:  Gintarė

2011-07-16 Meilės istorija
Atsiuntė:  Erika

2011-07-16 Tikra meilė
Atsiuntė:  Kristina

2011-07-16 Visai neseniai
Atsiuntė:  Deimantė

2011-07-16 Mintys
Atsiuntė:  Vitalija

2011-07-16 Nes, be Tavęs
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-07-16 Kodėl ?
Atsiuntė:  Laura

2011-07-16 Tai, ko daugiau nebebus...
Atsiuntė:  Irutė

2011-07-16 Jausmai, kuriuos saugosiu visada
Tai buvo graziausia draugyste...
Ji buvo tokia nepakartojama,bet kartu ir labai trapi. Tokia tyra,kaip pati graziausia ir balciausia snaige. Puga ja skraidino i tolimiausius sirdies krastelius... Branginau ja ir saugojau... Sildziau savo nuosirdumu ir atvirumu... Bet tikriausiai per mazai dejau pastangu,kad ja issaugot... Atsiuntė:  Alina

2011-07-16 Povilui
Atsiuntė:  Sigita

2011-07-16 Dėkinga likimui
Atsiuntė:  Eglė

2011-07-16 Laiškas žmonai
Atsiuntė:  Andrius

2011-07-16 Pametusi galvą dėl vedudio
Laiskas tau,      Buvo ir yra nuostabu tave tureti, bet tu negali mano buti... Ir as nenoriu taves skirti su seima kuria tu turi. Tu juk zinai,kas jai galetau atsuktau laika atgal ir po tu tavo zodziu "Taip as turiu seima" atsakytau as tau "Nesitikek su manimi tureti nieko bendro", bet kaip ta laika atsukti atgal? Tai neimanoma zinau. Tu zinai, kad as nenoredama, bet is visu paskutiniuju bandau tave palikti, o tu man padeti nenori tu tik juokiesi ir sakai "Mesk mano seima is galvos". As to daryti negaliu. Atsiuntė:  Jolanta

2011-07-16 Dukrai
Atsiuntė:  Irena

2011-07-16 Myliu Tave - Raimi
Atsiuntė:  Lina

2011-07-16 Tau
Atsiuntė:  Tomas L.

2011-07-16 :)
Saulės spindulys taip atsargiai, švelniai praskleidė užuolaidą. "Kelkis, miegale.." tyliai žaisdamas mano skruostu sušnabždėjo.
Pramerkiau vieną akį ir staigiai užmerkiau....Gal nepastebės? Dar šitaip norisi miego...."Kelkis.....na, kelkis..šitoks gražus rytmetys..." Ištiesiu rankas......bandau pagauti jį ir sušilti jo žaisme.

"Labas rytas....."- tingiai...ištariu. Pasuku galvą..Tavo akytės užmerktos, kvėpuoji taip lėtai. Paglostau plaukus....nukritusią sruogą ant akių. Toks mielas ir šiltas, toks mylimas ir reikalingas. Neįsivaizduoju gyvenimo be Tavęs... Atsiuntė:  Inga

2011-07-16 Mano jausmai
Atsiuntė:  Nora

2011-07-16 Žodžiai
Atsiuntė:  Tomas

2011-07-09 Ši istorija prasidėjo priš 30 metų....
    Ši istorija,iš esmės pakeitusi visą mano  likusį gyvenimą, prasidėjo prieš trisdešimt metų,vieną šiltą gegužės vakarą . Man tada buvo dvidešimt trys. Studijų metai ėjo į pabaigą. Per penkis metus tada pirmą kartą nuėjau į šokius.Iki to vakaro  nėjau todėl, kad visą laiką turėjau merginą, su kuria draugavome nuo mokyklos laikų. Dabar mūsų santykiai pamažu pradėjo blogėti. Mes abu pradėjome suprast, kad esam  per daug skirtingi, perdaug skirtingi mūsų poreikiai. Tiesiog nusprendėm, kad negalėtume visą gyvenimą būti kartu.
        Taigi aš su draugais šokiuose.  Užgrojo muzika ir  pakviečiau šokiui man patikusią merginą. Barbra Streisand dainavo „Woman in love“ ir mes pradėjome šokti.  Paklausiau jos vardo. Jis buvo kiek keistokas – Lara. Atsiuntė:  Vidas

2011-07-06 Tau
Atsiuntė:  Sandra

2011-07-06 Meilės istorija
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-07-06 Laiškas Jam
Brangusis mano, o gal ne mano? Nesvarbu..Tikrai neprašysiu, kad liktum. Neklausiu kur tu suklydai, kur aš .Gyvenime per daug klausimų, į kuriuos ne visada turime rasti atsakymą. Kiekvieną dieną aš sau uždavinėju beprasmius klausimus, kiekvieną dieną ieškojau į juos atsakymų, aš pavargau. .Pavargau nuo visko.. Žinai aš net ...pavargau eiti miegoti ir keltis su mintimis apie tave, bet aš tau rašau ne dėl to, kad kaltinčiau dėl to kas buvo, ar ko nebuvo. Atsiuntė:  Irma

2011-07-06 Jausmai
Atsiuntė:  Algirdas

2011-07-02 Negaliu pasakyti
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-07-02 Iš širdies
- Dar ilgai žadi šalti ?
- Kol ateisi ir pakelsi. (nusišypsojau)
- Tai man dabar ateiti ir pakelti ?
- Taip. Atsiuntė:  Agnė M.

2011-07-02 Labas...
Atsiuntė:  Laimė S.

2011-07-02 Niekada tavęs nepamiršiu...
vakaras,

Linksma eiti menulio nusviestu taku,

Ziureti i zvaigzdeta dangu,svajoti…

Svajoti apie dalykus, kuriu galbut niekada nebus…

Sirdis pilna jausmu, noriu juos kam nors islieti,

Ji silta, pilna meiles ir svelnumo…rupestingumo…kad tik tu butum salia….
Ir stai, ateinu prie jusu ir ziuriu stovi simpatiskas jaunuolis, jo zodziai suvirpina man sirdi,
Atsiuntė:  Laura

2011-07-02 Paskutinis susitikimas
Atsiuntė:  Donatas

2011-07-02 Meilės istorija
Ji eina link Jo, nes tai vienintelė proga, kada galima prie Jo prisiartinti kol niekas nemato.


- Ei, - pašaukia Ji Jį. JIs sustoja, atsisuka. - Truputį sustok. - Ji tappat žengia artyn. Jis į Ją žiūri labai ramiu ir net abejingu žvilgsniu.


- Tai ko norėjai? - tarsteli Jis, kai jie jau stovi visai arti vienas kito.


Ji žiūri maldaujančiu žvilgsniu kaip nebyli lakštingala, prašanti, kad jai sugrąžintų balsą. Ji nežino, ar pasakyt ar nepasakyt to, ko vėliau gali gailėtis. Ji virpa, bijo, stebi jo rimtas akis, kurios lyg ir nuobodžiauja.


- Ne, nieko.. - Ji tyliai sužnipžda nuleisdama galvą žemyn.


Jis jau pasisuka ant kulno ir eina savu keliu, tik staiga Ji vėl sušunka:


- Palauk!
Atsiuntė:  Gedmantė

2011-07-02 Mano mylimas drauge...
Rašau tau  laišką,tarsi prisipažinimą,tarsi meilės išpažintį.Aš turėjau galimybę tuos žodžius pasakyti tau žiūrėdama į tavo žėrinčias akis,bet neišdrįsau.Nesvarbu ką tu į tai pasakysi,svarbiausia,kad žinotum,koks man esi svarbus ir kaip ilgai tęsiasi mano jausmų gija tau.tai ne vienos dienos susižavėjimas ,kuris užsimiršta pamačius kitą gražų veidą.Tai meilės jausmas,kuris gyvena manyje ne dieną, ne savaitę ir ne mėnesį,o beveik,,,, metus! Atsiuntė:  Kristina

2011-07-02 Meilė
Į upę suteka šaltiniai,
Į jūrą teka upės,
Dangaus vėjeliai pirmutiniai,
Kur tik pažvelgsi supas;
Ir niekam vienišam nemiela,
Visur visi po du,
Dvi sielos virsta viena siela.
Kodėl ne aš ir tu? Atsiuntė:  Tomas L.

2011-07-02 Myliu
Atsiuntė:  Rožė

2011-07-02 Keturi metai vienatvės
Viskas prasidėjo vieną pavasario vakarą kada pasiskelbiau radijuje ir tu man parašei. Iš pradžių man atrodė, kad radau labai gerą draugę su kuria galiu apie daug ką pašnekėti, nes tu tada dar turėjai draugą kuris tave be galo mylėjo. Bėgo laikas ir mūdviejų draugystė tapo realybe, aš laukiau tos dienos kada mūdu būsime kartu. Atsiuntė:  Tadas K.

2011-07-02 Vis dar myliu ji...
Iš kur tu žinai kad ji tave myli? - Aš ją skaudinu, o ji vis tiek mane laiko už rankos. Tai va mielasis ką bedarytum vis tiek mylėsiu ,tik tave. Atsiuntė:  Judita

2011-07-02 Jausmas
Atsiuntė:  Ramune

2011-06-28 Taip beprotiškai mylėti....
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-06-27 ...
Atsiuntė:  Berta

2011-06-27 Mylėsiu Tave amžinai
Atsiuntė:  Oksana

2011-06-27 Liūdėsėlis
Į mano pasaulį atėjai vieną gražų vakarą.. ir atėjai pačiu laiku, kuomet man labai reikėjo žmogaus, kuriam galėčiau pasipasakoti ir kuriuo galėčiau pasikliauti. Pradžioje priėmiau tave nedrąsiai, nežinojau kaip elgtis, ką tau atsakyti, nes buvai pirmas vaikinas sukėlęs šiurpuliukus mano kūne. Buvo vakaras, kai man parašei žinute telefonu.. pasimečiau, nedrąsiai atsakiau, tu man vėl parašei – atsakiau.. ir taip pradėjom bendrauti. Mano gyvenimas nušvito kitomis spalvomis, skraidžiau padebesiais, buvau laiminga.. Atsiuntė:  Giedrė

2011-06-18 Malda
Atsiuntė:  Milda

2011-06-18 Pavargusiame vakare
Atsiuntė:  Toma

2011-06-14 Skaudi meilės istorija
Ačiū tau už tai jog buvai... Jog išdrįsai mane palikti tada kai man tai buvo sunkiausia... Tada kai aš to visai nesitikėjau... Galima sakyti, jog be tavęs nebuvo tikrosios manęs... Ačiū, kad padėjai suprasati, kokia ištikrųju gyvenimo kaina... Visada tau būsiu dėl to dėkinga... ;** Kad ir kas beatsistiktų nepamiršiu tų nuostabių laikų, nors jie ir skaudūs... Ir štai mano istorija...

Tai skaudi istorija apie dviejų jaunuolių meilę, gyvenimą ir laimę. Tai istorija apie paauglių buvimą kartu ir supratimą, kurį gaudavo tik vienas iš kito. Jie buvo laimingi, tačiau...
Atsiuntė:  Tomas L.

2011-06-10 Visą mane...
Atsiuntė:  Irma B.

2011-06-09 Myliu ir mylėsiu
Atsiuntė:  Gintarė

2011-06-09 Kartais
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-06-07 Ritai
Nesu tavęs aš vertas, o ar nusipelnyt galiu?

Bijau Vasaros, ji mane degina,

Einu į Žiemą, kuri  uždengs mano skausmą,

Kurį sukėliau pats.

Tarp realybės  susimaiše beprotiški sapnai,

Netikros iliuzijos, netikri vaizdiniai

Ir aš nutolstu...
Atsiuntė:  Kostas

2011-06-07 Netikėjau meile iš pirmo žvilgsnio...
Dabar prisimenu kaip viskas prasidėjo. Susitikome kelte, kėlėmės iš Rygos. Vos įlipusi pamačiau tave, tu tokiomis nedrąsiomis akimis į mane žiūrėjai... nusišypsojai man ir mano kūnu nubėgo šiurpuliukai. Susitikome dar kartą tą dienos vakarą šokiuose. Tu priėjai prie manęs ir paklausei ar aš noriu pašokti, tavo šiltos rankos priglaudė mane prie savęs. Man buvo taip gerą. Tada išėjome į denį užsidegei cigaretę žiūrėjau kaip ji nyksta tavo lūpose... Stebėjau tave.. Atsiuntė:  Julija

2011-06-06 Akvilytei ir Aistei
Atsiuntė:  Vidas

2011-06-06 Dažnai prisimenu Tave
Dažnai prisimenu tave, sėdincia ant palangės, prisidengusia geltona liūdesio spalva, tyliai beieškancia savo minčių tolimame saulėlydžio atvaizde, besileidžiančiame į medžių viršūnes.

Kiek pamenu tavo jausmai ir mintys visuomet turėjo spalvas, atspalvius, keista, kad iki kol nepažinau tavęs, jausmai ir mintys atrodė lyg stikliniai bespalviai lietaus lašai, tyliai dūžtantys į gatvės grindinį, samanotą širdies kertelę ar išgaruojantys lyg vasaros rūkas ankstų rytą pievos rasoje.
Atsiuntė:  Ignas

2011-06-02 meilė, be kurios negaliu gyventi
Atsiuntė:  Loreta

2011-06-02 Meolės istorija
  Ką tik nepasiimu skaityti, viską pradedu versti iš kito galo, pradedu nuo pabaigos ir einu į pradžią. Tada susivokiu ir užsinoriu paskraidyti taip, kaip širdis geidžia. Pirmiausia atrandu tą puslapį, kur galėjau nugalėti,  aš galiu tai nugalėti, aš tai nugalėjau ir lengvi sparnai gražina pas tave. Tavo žodis mane pagydė, tavo šiltas lūpų prisilietimas sudrebino subtiliausią mano jautrą ir širdyje prasiveržė  nesuskaičiuojama daugybė žiedų, iš kurių gimė dar gražesni rojaus planai ir žydintys vyšnių sodai... Kai pasiseka į juos patekti, visada tu būni šalia ir tas artumas būna tobulas, amžinas, visagalis... Atsiuntė:  Vilija

2011-06-02 Būk laimingas
Atsiuntė:  Midėja

2011-06-02 Meilės eilės
Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su vasara -
Galėsi džiaugtis pievų gėlėmis,
Naktį – Mėnulio pasaka.
Atsiuntė:  Tomas

2011-05-18 Paklausyk...
Atsiuntė:  Rasa

2011-05-18 Lauksiu Tavęs
Prabėgo jau ketveri metai , o aš visdar prisimenu mūsų pirmąjį bučinį..Tą vakarą net nemaniau,kad būsi tas,kurį pamilsiu visa širdimi. Tuomet buvau jauna , linksma, nerūpestinga mergaičiukė, kuriai gyvenimas buvo tarsi besisukanti karuselė. Bet vieną dieną karuselė sustojo, kai tu išejai,išėjai palikdamas mavyje didžiulę sumaištį... Atsiuntė:  Aušra

2011-05-14 Man atrodo...
Atsiuntė:  Romas S.

2011-05-12 Aistei
Tas rytas buvo nepaprastas.

Marmurinės, šiek tiek, ties kampais aptrupėjusios grindų plytelės, kuriose vis nenustojamai bėgioja pėdutės. Taip nenustojamai, kad keli metrai, tarp prieškambario ir virtuvės, virto tikra magistrale. Piko metu, kada krenta rudeniai gamtos išdailinti lapai, pėdutės įkūnyja laukimą. Laukimą jų viražų ir lemtingų posūkių. Jų stabtelėjimo ir balto vyno taurėje paskendusio žvilgnio.

Šypsenos.

Vėjavaikiško kairio antakio pakėlimo.

Pačio gražiausio klevo lapo atitrūkimo nuo medžio ir vėjo genamo į mano rankas. Į mano amžinai vėjuotą rudenį.
Atsiuntė:  Nerijus

2011-05-10 Tiesiog
Tu pamatei Ją einančią pro šaly ir ištarei Jai labas,
O Ji tiesiog ėmė ir nuėjo nė nepažvelgus į tave,
Tu pamatei ją antrą kart ir ištarei šilčiausiu balsu Jai labas,
O Ji ir vėl tiesiog ėmė ir nuėjo, tik pažvelgus į tave ir metus lengvą šypsnį,
Tu pamatei Ją trečią kart, bet šįkart Ji jau ėjo liūdna ir pati tau ištarė Ji labas,
Nusišypsojai Jai šilčiausiai ir netikėtai paklausiai, o kas gi Tau nutiko...?!
O Ji tiesiog ėmė ir pravirko... Atsiuntė:  Evaldas

2011-05-10 Man gera, man skauda...
Tu ateisi prie mano namo. Lauksi. Lietus kiaurai Tave koš, pliaups ant galvos, riedės per kūną lašeliai. O Tu lauksi, kankinsies. Aš neateisiu jau niekada. Tu negalėsi paliesti manęs, o aš prisiglausti ir jaukiai apsikabinti. Tu nenurimsi, visą naktį prasikankinsi galvodamas, kodėl palikau Tave. Verksi. Bandysi desperatiškai mane sugaut ir ieškot, bet nerasi. Manęs nebus, o Tu su tuo nesusitaikysi dar ilgai. Vistiek kaip pamišęs klausinėsi savęs beverčių klausimų. Aš žiūrėsiu į Tave šaltu žvilgsniu. O Tu manęs nematysi. Beviltiškai sėsiesi ant šlapio asfalto, susiimsi už galvos ir raudamasis plaukus isteriškai rėksi. Atsiuntė:  Gedmantė

2011-05-10 Pažadu...
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-05-10 Meilė
Atsiuntė:  Renata

2011-05-10 Nepamiršau...
Atkeliavusi pavasario naktis atnese gaiva. Norisi begti per rasota zole, jausti kaip kojas buciuoja naktis ir plaukus kedena drugeliai. Taves nera salia ir jau niekada nebebus. Noretusi atleisti Tau uz klaidas, kurias padarei ir kuriu jau nesugebesi istaisyti. Jos mus ir isskyre. Skaudu ir gaila. Noriu,kad griztum. Atsiuntė:  Jurgita P.

2011-04-23 Aš myliu Tave
Atsiuntė:  Ingrida

2011-04-23 Ar prisimeni mane?
Aš klausiu tavęs, ar tu sugryši? Tačiau tu tyli...Tyli, ir nėra nei menkiausios vilties kažko tikėtis...Aš

klausiu, ar dar myli mane? Tačiau tavo ‘‘taip‘‘ nuskamba labai šaltai ir visiškai netikrai. Lygei taip aš klausiau, kodėl išvažiuoji? Kodėl mane palieki? Bet tu nesugbėjai man paaiškinti. Tu tiesiog žinojai, kad geriausia išvažiuoti. Jau pusę metų tu Anglijoj, o aš čia. Viena, palikta, užmiršta. Nebėra nieko kas buvo anksčiau. Nebėra gražių ir romantiškų pasivaikščiojimų, nebėra tavo bučinių, apkabinimų, keistų kvailiojimų. Nebėra ir manęs neapleidžia mintis, kad niekada  nebebus. Atsiuntė:  Erika J.

2011-04-23 Mano Angelas
Niekada netikėjau angelais. Netikėjau, kad jie egzistuoja. Nemaniau, kad jie tarp mūsų. Vėlų vakarą, kaip ir visada, ėjau pamatyti saulėlydį. Šį gražų reginį troško pamatyti mano akys ir siela. Niekada nepraleisdavau nė vieno vakaro, visad skubėdavau pamatyti, kaip saulė susilieja su ežeru ir  dingsta už jo. Tuo metu ežeras nušvisdavo auksine spalva ir aš žiūrėdavau į jį. Šiltos bangos mane ramindavo ir suteikdavo džiaugsmo mano sielai. Jutau begalinę euforiją. Tačiau šis vakaras buvo kitoks. Jutau, kad jis ypatingas, bet kuo, pati nežinojau... Atsiuntė:  Agnė

2011-04-23 Meilė be atsako
Atsiuntė:  Kristinukas

2011-04-23 Meilės istorija 2
Tu ateisi prie mano namo. Lauksi. Lietus kiaurai Tave koš, pliaups ant galvos, riedės per kūną lašeliai. O Tu lauksi, kankinsies. Aš neateisiu jau niekada. Tu negalėsi paliesti manęs, o aš prisiglausti ir jaukiai apsikabinti. Tu nenurimsi, visą naktį prasikankinsi galvodamas, kodėl palikau Tave. Verksi. Bandysi desperatiškai mane sugaut ir ieškot, bet nerasi. Manęs nebus, o Tu su tuo nesusitaikysi dar ilgai. Vistiek kaip pamišęs klausinėsi savęs beverčių klausimų. Aš žiūrėsiu į Tave šaltu žvilgsniu. O Tu manęs nematysi. Beviltiškai sėsiesi ant šlapio asfalto, susiimsi už galvos ir raudamasis plaukus isteriškai rėksi. Atsiuntė:  Gedmantė

2011-04-19 Paskutinis susitikimas
Nors išsiskyrėme senai,aš vis dar matau tavo veidą prieš savo akis. Tu manęs prašai tavęs nebemylėti, atsiprašinėji kad iš viso atėjai į mano gyvenimą ,geriau prašytum numirti, tai būtu man daug lengviau, nei nustoti mylėti savo pasaulį t.y tave. Tu buvai mano tobulų dienų priežastis. Viskas buvo lyg sapne,iš kurio nenorėjau pabusti. Bet štai atėjo ta nelemta diena, kai skersai musų stojo dar vienas žmogus. Susitikom paskutinį kartą, Atsiuntė:  Donatas

2011-04-19 Iš širdies į širdį
Linkiu labos nakties, nors žinau, kad dar ilgai neužmigsiu. Vėl skambės kūriniai su manosios dabarties akcentu, o aš rymodamas prie tuščio popieriaus lapo lukštensiu savo liūdesį. Ir taip kiekvieną naktį, iki tol, kol pajudės pirmieji autobusai gabenantys keletą tonų miestiečių, o dirbtinas gatvių šviesas pakeis rytmetinės žaros. Dabar pusė 5 ryto, negaliu užmerkti akių. Gal chemijos perdaug? O gal dėl to, kad tavo siluetas vis dar gyvena mano vaizduotėje ir aš taip noriu, kad būtumei realiai apčiuopiamu objektu.
Atsiuntė:  Jonas

2011-03-19 Laiškas Tau
Prieš akis matau daug, daug pašto dėžučių, ant kurių yra surašyti numeriai, jos skirtingos, kiekviena su savo paslaptimi užrakinta po raktu. Aš žiūriu į jas beieškodama tavosios, bet nerandu, tai įmetu į kiekvieną po tą patį laiškelį, kuriame parašau, kad ieškau Tavęs, kad myliu ir noriu susitikti. Parašau, kad noriu susitikti ir jau niekada neišsiskiri, noriu kartu nugalėti visas likimo mums skirtas kliūtis ir išbandymus. Parašau, kad iškentėsiu viską, kad tik mes būtume kartu, šalia, ne tik kaip patys geriausi draugai, bet kaip Dievo išrinkti mylimieji. Atsiuntė:  Ramune

2011-03-19 Linui
Labas… Aš pasiilgau tavęs. Po to nelaimingo atsitikimo, tavęs iki šiol dar nemačiau... Žinai... Man skaudu, kad tu bėgi, slapstaisi nuo manęs. Juk aš buvau ir dar tebesu tavo draugė. Tikiuosi ja būsiu amžinai.
Kodėl man neleidai aplankyti tavęs ligoninėje? Vos išgirdus apie nelaimę atbėgau prie tavo palatos, norėjau įeiti, bet tavo mama man pasakė, jog liepei jai manęs neįleisti. Tą akimirką man dužo širdis. Išėjau iš ligoninės ir sukniubus ant laiptų verkiau. Aš kiekvieną dieną ateidavau prie tavo palatos. Stovėdavau veidu į duris... Įsivaizduodavau, kaip apkabinu, pabučiuoju tau į skruostą, o tu šypsaisi. Jaučiau tave, manau ir tu mane. Mus visados siejo stiprus ryšys. Atsiuntė:  Viktorija

2011-03-17 Akys
Atsiuntė:  Gintarė

2011-03-17 Pavasaris
Tyliai atslenka naktis, ir dangus apsitraukia tamsa. Taciau oras vis dar dvelkia gaiva nes ateina pavasaris. Iseinu i lauka ir pajuntu kaip mano sirdi perveria keistas, labai keistas jausmas. Tarsi gera sirdy, tarsi tuo paciu metu kazko truksta. Ir blogiausia, kad as zinau ko truksta, tik vel ir vel bandau save apgauti... Atsiuntė:  Erika

2011-03-17 Nusišypsok man
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-03-05 Meilė Tau amžinai mano širdyje
Tu prašai, kad aš tavęs nebemylėčiau, bet kaip išrauti meilę iš širdies?… Geriau paprašytum manęs numirti, nes tai tūkstantį kartų lengviau, nei nustoti mylėti…
Kaip susigrąžinti meilę, kuri vienoje iš dviejų širdžių jau išblėso? Kaip nustoti mylėti, kai be meilės daugiau nieko nebeturi pasaulyje? Tu išėjai ir niekada nebesugįši… Išėjai nepalikdamas man nieko išskyrus sudaužyta širdį ir savo balso aidą mano mintyse… Man jau nebeliko nieko, tik pilkas popieriaus lapas prieš akis, kuriame aš galiu išsakyti visas savo mintis… Atsiuntė:  Jūratė

2011-03-05 Kaip gera, kai meilė abipusė

              Tavęs ieškojau po visą platų pasaulį, daugybę svetimų keliu išvaikštinėjau, kad surasti tavo širdį plakančia ir skirtą tik man... Aš žinojau, kad kai tave sutiksiu nesvarbu ar tai bus gatvėje, o gal klube, o gal vasara saulei leidžiantis pliaže... Aš tavo akis pamačius iškarto suprasiu, kad tai tu... Tu skirtas man, nes tu mano gyvenimo antra pusele kuria turi visi žmonės... Aš taip nardžiau po platų pasaulį, kaip lakštingala dangaus skliautuos... Susipažinau su daugeliu žmonių, bet nei vienas ne buvo man skirtasis... Ir kai labiausiai to nesitikėjau... Suradai mane tu.
Atsiuntė:  Julija E.

2011-03-05 Ar būsiu kada laimingas?
Kurdamas svajonę, maniau kad jos būna tik spalvotos, ir tikrai išsipildo gyvenime. Bet nusivyliau tiek tikėjimu, tiek laimę. Dabar žinau kas yra ašara, širdgėla, ir skausmas...

Buvau šešiolikos metų vaikinukas, kuriam jau praėjo paauglystė ir visi nervai, jei taip galima pasakyti. Širdyje atsirado laisva vietelė, tai apie kurią svajojau ilgai. Perėjau į kita mokyklą ir susipažinau su Ja. Pasaka ne mergina atrodė, už mane dvejais metais jaunesnė, graži, jausminga, protinga, ir svarbiausia jautri..
Atsiuntė:  Blogas

2011-03-05 Aš - reikalinga !
Jauna, nepatyrusi, bet mačiusi ir jautusi maždaug visko. Laimės, nelaimės,džiaugsmai, liūdesys, netektys - visa tai, mane padarė silpna. nemokančia gintis, susigraudenančia kas minutę dėl bet ko. Atsiuntė:  Živilė B.

2011-03-05 ...tebemyliu...
Atsiuntė:  Lina

2011-03-05 Myliu
Vaikštau po savo gyvenimo prisiminimų kambarius ir bandau suvokti kas buvo prasminga, o kas ne, o gal viskas buvo prasminga. Toks jausmas, kad siela nori užfiksuoti ir išsinešti tai kas šviesiausia, o gal tiesiog suvokti to žmogiško buvimo skonį, grožį. Aš dar nemirštu, bet jausmas visai panašus. Tu nepyk ant manęs, tai ne silpnybė. Atsiuntė:  Vilija P.

2011-03-05 Nebeįmanoma...
Juk neįmanoma vėl išgyventi to, kas praėjo...Galima tik prisiminti, o
prisiminimai neturi gyvybės, tarsi sudžiuvęs klevo lapas, rastas senuose
užrašuose...Tačiau tik prisiminimais ir mintimis galiu atsidurti šalia
Tavęs nors trumpam.
Ar pameni pačią pradžią? Juk viskas prasidėjo nuo nekaltų juokelių, net
patys netikėjom, kad viskas gali būti taip rimta.
Žiema... Einam susikibę rankomis ir  kuriam planus vasarai. Abu
susižvalgom ir nusijuokiam, juk tikrai taip ilgai nebūsim kartu.
Klydom abu... Atsiuntė:  Inga

2011-03-05 Aidui
..... kazkada galvodavau:kam gyventi,bet gyvenau...nezinojau kam,sakydavo man ,kad neverta lieti asaru,liudeti,bet as liudedavau,gailiai gailliai verkdavau...Noredavosi pabegti,bet vis likdavau stovet toje pacioje vietoje...Skristi,bet juk ne paukstis ,sparnu neturejau...Ir taip kiekviena karta ,nerasdama sau paaiskinimo ,buvau priversta gyventi toliau... Atsiuntė:  Jolita

2011-03-01 Prisimink mane
Prisimink mane..
Ir vėl vakaras, ir vėl tolumoje spindi žvaigždė kuri visa laiką saugojo
mus.. tik ji viena liudininkė kuri stebėjo mus iš aukštai, matė kaip tave
mylėjau.. Paaukojau Tau gražiausias savo jaunystės dienas, o kam ? Kad
visą laiką prisiminčiau jas ir kentėčiau, nenorėjau net pagalvoti, kad
mūsų keliai kada nors išsiskirs..
Atsiuntė:  Kristina

2011-03-01 Ar ilgai dar taip?
Ar ilgai dar šitaip?

O  viskas prasidėjo prieš penkis metus, šiltą vasaros dieną, buvau neseniai išsiskyrusi su draugu ir tada parašei tu- tuomet dar nelabai pažįstamas, bet labai žavingas vaikinas. Tuo tarpu tavo sms žinutės padėjo pamiršti prarastąjį draugą ir kai jau galvojau, kad gimsta nauji jausmai, tu- ėmei ir pasitraukei. Niekada daugiau ir nepaaiškinai, kas tuo metu dėjosi tavo galvoje, bet tu tiesiog dingai iš mano gyvenimo... Tačiau neilgam... Rudenį mes vėl susitikome, tačiau jau ne kaip paralelinėse klasėse besimokantys du jaunuoliai, o jau kaip klasiokai. Kiekvieną kart mums bendraujant buvo akivaizdu, kad mes vienas į kitą žiūrime kitaip nei kiti... Tačiau... Atsiuntė:  Agnieška

2011-03-01 Justinai
Pamenu kai mes susipazinome... Tai buvo pries 4 metus birzelio pabaigoje, bet jau beveik metai kai mes apie vienas kita neturime jokiu ziniu... Kai pirma karta as atvazevau pas tave... Prasyti kad tave isleistu pas mane Naujiems metams.. Kaskaip nesitikejau kad tave isleis... Atsiuntė:  Svajūnas

2011-02-22 Nepyk, tokia jau aš esu....
Mažiuk mano mielas, nepyk kad aš tokia esu....


Aš esu toks žmogus kuris daug galvoja, šneka - mažai, bet daro - teisingai.
Viskas būtų kaip ir gerai, bet vis nemoku, neišdrįstu kalbėti iš širdies, pasakyti viską kas slegia mano širdelę.
Atsiuntė:  Irena

2011-02-17 Ir aš Tave
Atsiuntė:  Irma

2011-02-17 Seni prisiminimai
kartais atrodo, kad seni prisiminimai- tai kvailyste... tačiau nejaugi tik būdamas kvailas ir paikas jautiesi laimingu ?...
.... atsakyk...prašau... maldauju.....?
------------------------------------------------
Vienuma ir ilgesys...... ilgesys to, ką norėtumei atsiminti ir susigrąžinti, bet nenori, nes.... skaudu.
Sėdžiu aš ant ežero kranto. Čia ne tas musu ežeras, kur aš ištariau tau tuos žodžius myliu... (bet viskas dabar veltui, nes sutrypei meilės žiedus su žeme ).... Sėdžiu, ir mastau. O apie ką ?.... apie nieką. Tai ne musu ežeras, bet.. tolumoje vis matau tai, kas primena man tave. Manasis buvęs žmogau. Manasis Lietau. Kaip bebūtu keista, tačiau aš , kažkur dar širdies gilumoje myliu tave. Tu vis dar esi dalele manojo žmogaus. Galėčiau velei ir velei bėgti į naktį ir šaukti tavo vardą. Tačiau tas šauksmas būtų nebylus..... Atsiuntė:  Ramūnas

2011-02-17 Dovilei
Sakai, kad skauda...Penkias minutes...Valandą...Pavasarį.

Žinau...

Sakai, kad sapnuosi... Sapnuosi baltą ramunių pievą, pojūčių praradimą... Na tų pačių, kurie padarė tave laiminga... Sakai, kad nori atsigerti stiklinę vandens...

Paduodu tau, jausdamas, kaip alkanas žvilgsnis seka vandens siūbavimą stiklinėje. Seka su tokiu troškuliu, kad negaliu atplėšti nuo tavęs akių.

Tu sergi.

Aš mirštu...

Tu alergiška mandarinam...
Atsiuntė:  Nerijus

2011-02-17 Myliu....Ir iki
Maži žemiški džiaugsmai praskaidrina kasdienybės tėkmę, sėdžiu spengiant žiemos šalčiams šiltame kambaryje, valgau pietuose nuskintą apelsiną ir žaviuosi saulėje tviskančiu sniegu. Apelsino kvapas žiemos peizaže sukelia iliuzijos ir laikinumo  pojūtį ir vėl mintimis aš keliauju pas tave į savo prisiminimus, kurių širdis atmena tiek daug, jog protas nespėja jų fiksuoti.... Atsiuntė:  Vilija

2011-02-17 Laiškas vaikinui
okia jauna ir deganti. Argi ne pražūtinga siela? Aš esu su krepšiu jaunatviško optimizmo, pasipūtimo ir maišto. Gal tavo akims mano gyvenime ir yra per daug nereikalingų prieskonių. Ar tik nekankina tavęs abejonės būnant su manimi? Bet žinok būdama šalia tavęs aš taip „veržiuosi pro kraštus“ tik dėl to jog mėgaujuosi tavo draugija  ir siurbiu viską kas yra malonu, džiaugiuosi tiesiog tuo kas yra.
Atsiuntė:  Živilė

2011-02-15 Orleandra
Atsiuntė:  Noriu padėkoti

2011-02-15 Ne visada būna geriausia...
Sveiki, tai istorija, bet ji baigiasi ne taip jau laimingai kaip visos. Bet tai ką aš išgyvenau, nepamiršiu niekada.
Atsiuntė:  Greta S.

2011-01-29 Vienatvė
Vienatve... Ji visur sekioja. Gatveje, namie, su artimaisiais ir net draugu buryje. Gatveje visi skuba ir kiekvienas uzsiemes savo reikalais. Namie stengiasi kiekvienas pabegti kas sau, bendrauja, nes reikia ir kai randa galimybe kuo greiciausiai sprunka salin. Draugu burys tave priima klegedamas ir linksmas, taciau ten nera zmogaus, prie kurio peties galetum prisiglausti ir kuriuo galetum pasitiketi. Kuo ilgiau tu taip gyveni, tuo sunkiau buna tavo sirdziai. Atsiuntė:  Janė

2011-01-26 Istorija
Ta liepos aštuonioliktoji. Žavus susijaudinimas, pasimetimas. "Milda? tai, tai tu? Tu taip užaugai! '' -štai jo pirmosios mintys ir jausmai pamačius mane tą vakarą. Visai neseniai, gal prieš mėnesį ar daugiau jis man tai pasakojo. "Kodėl ji šoka su jais, o ne su manimi?" - klausinėjo jis savęs. Įsivaizduojat, jis tą liepos aštuonioliktąją, po keturių metų pertraukos mūsų nesimatymo, manęs pavydėjo.
O istorija prasidėjo truputi kitaip. Aš Milda. Prieš keturis metus buvau trylikos metų. Galvoje meilės nebuvo nė kvapo, alsavau gyvenimu, savo jėga, svajonėmis ir išdaigomis. Atostogavau kaime ir prieš išvažiuojant namo susipažinau su Juo, vienas kitam nė nekritome į akį. Tuo ir viskas baigėsi.
Atsiuntė:  Milda

2011-01-26 Myliu Tave
Atsiuntė:  Karolina

2011-01-26 Myliu
Nežinau nuo ko pradėti… ir kaip pradėti.. Nežinau kur pasibaigia pradžia, o kur prasideda pabaiga… kaip tau pasakyti.. sunku surasti tinkamus žodžius, bijau, kad nemokėsiu paaiškinti ir tu nesuprasi… nežinau kaip pavadinti tai, ką tau jaučiu… tikriausiai meilės vardu… šis žodis idealiausiai tinka… Atsiuntė:  Arnelija

2011-01-26 Labas....
  Labas,                      
              rašau Tau laišką iš nematomų raidžių, rašau mintyse jausmuose, rašau tiek kiek įstengiu visomis savo svajonių jėgomis. Šiandien mano svajonės pramiegojo savo laiką, o  apsunkęs nuo pavargusių minčių Laisvės Laivas nesugebėjo išplaukti į tyrus vandenis. Atsiuntė:  Vilija P.

2011-01-19 Manęs jau niekas nesulaikys
Atsiuntė:  Kristina

2011-01-18 Leisk užmiršti...
Atrodo,dar taip neseniai susipažinom,o jau atėjo metas skirtis.Žinojau,kada nors taip atsitiks,bet nenorėjau tikėti.Iki paskutinio kantrybės lašo tikinau save,jog galėsiu tave pakeisti.Laukiau ištisus metus.Dėja, aš tau buvau jyg koks daiktas,kuris rupėjo mažiau nei darbas, karjera ir automobilis. Prisimenu, dar pirmais mūsų draugystės mėnesiais svajojom apie gyvenimą draugę,mūsų vestuves,povestuvinę kelionę į užsienį.Ginčijomes,kiek vaikų turėsim.Viskas atrodė taip nuostabu : tirpau iš laimės vien nuo to prisilietimo.Supratau,kad myliu tave.Ta meilė užvaldė mano kūną,jausmus ir....protą. Tu minėjai,kad jauti tą patį,tik ar nemelavai? Atsiuntė:  Liveta

2011-01-17 Nepamiršiu
Negaliu,negaliu niekaip patiketi,kad isejai taip paprastai...ir
palikai mane viena..negaliu net suprasti kodel man tai sunku be
Taves...Ar atsimeni mano meile,kaip susipazinom,kad buvai mano svajone
ir galu gale ja tapai:-) ... Atsiuntė:  Nadia

2011-01-14 Nepasidaviau
O juk galėjo but kitaip. Galėjom buti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manes neapkabinsi su savo šiltu kunu, nebe sušildysi. Daugiau niekada nebe pabučiuosi savo saldziom lupom, kaip kadaise... Ir nebe paimsi savo šiltom rankom manuoju... Ir beje nebebus tu naktu, per kurias mes ėjom pasivaikscioti. Naktu, kurios buvo nuostabios. Kuriu nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir isejai pas kita. Verkiau kruvinom ašarom, bet nenusileidau. Atsistojau ant kojų, nors buvau suklupus. Nugalėjau meile tau. Nepasidaviau. Atsiuntė:  Angels

2011-01-12 Kartais nežinau
          Kartais nežinau kaip perduoti Tau žinutę, kad myliu ir labai pasiilgau. Kartais tiesiog norisi niekur neiti, kad būčiau vien tik su Tavimi... Kartais būna beprotiškai skaudu,  kad esi toli, kad negaliu rūpintis, paklausti kaip gyveni... Kartais artumos trūksta kaip vandens ar oro be kurio ilgai neišbūsi. Tiesiu į Tave savo mintis, atveriu širdį, klausausi  žiūriu, akys godžiai sugeria Tavo šviesą, joms vis negana...Norisi susilieti savo šviesa ir ištirpti tame džiaugsme, kurį jaučiu tik su Tavimi. Aš pamiršau kaip džiaugtis, pamiršau, kaip  laimingai būti. Gyvenimas bėga, kaip filmo kadrai, o aš jų nematau, aš už jų ieškau tavo akių, tavo širdies ritmo...Mano atmintis fiksuoja tik tas akimirkas kai mes kartu, kai Tu šypsaisi ir  aš tada taip pat... :)
Atsiuntė:  Vilija P.

2011-01-11 Noriu atsiprašyti
        ...Labai noriu atsiprašyti. Gal ir šiandien padariau kokią klaidą, bet tiesiog viskas iš tos meilės, iš to pašėlusio jausmo, kada nebežinai kas ir kaip. Man atrodo, kad aš visą gyvenimą negalėjau sau atleisti, visą laik mane graužė kažkoks kirminas ir aš nemokėjau juoktis bei džiaugtis. O pasirodo aš išdaviau savo širdį, kuri gali būti gyva tik Tavimi. Sunku tai suvokti, sunku suprasti tuos kelius, kurie veda į aklavietę.  Mirusi siela... dabar jau viskas daug aiškiau... Atsiuntė:  Vilija P.

2011-01-11 Myliu....
Parko suoliukas. Tik Tu ir aš. Lėtai krenta snaigės. Aplinkui balta ir šalta. Šildausi Tavo glėbyje. Pasakiškai gera. Nors, ir jaučiuosi kaip pasakoje. Staiga paleidi mane. Išsigąstu, kad ruošiesi išeiti, tačiau Tu tik paglostai mano plaukus, kartu nubraukdamas nuo jų sniegą, nes kaip visada esu be kepurės. Suėmi mano smakrą, pasilenki prie manęs. Jaučiu iš Tavęs sklindančią šilumą...
Atsiuntė:  Irma B.

2011-01-11 Smėlis ir asfaltas
NIEKADA NESIGAILĖJAU TO KAS BUVO, IR ŠIANDIEN DĖKOJU LIKIMUI, KAD VISKAS SUSIKLOSTĖ BŪTENT TAIP.

LAIŠKAS TAU: SMĖLIS IR ASFALTAS

    Visas oras persismelkęs malonaus pušyno kvapo. Keista, tačiau kaip ir kiekviena gyvybė žemėje taip ir pušis yra susijusi abipusiais ryšiais su visu pasauliu, padeda suvokti Visatos esmę, savo vietą Visatoje ir savo paskirtį. Sėdėdama sūpuoklėse, mintyse vartau prisiminimų lapus, tarsi nuotraukų albumą. Pabirusius prisiminimus pašėlusiu greičiu išsklaido vėjas, tačiau žinau tikrai, kad niekada neleisiu vėjui jų nusinešti ir paslepiu giliai širdyje....
    Skęstu tam beprotiškam skausmo liūne, o alkanas žvilgsnis tarsi klaidžioja, tarsi vejasi vėjo šauksmą. Bet visos tos kančios neprivers manęs prakeikti tos dienos, kai mano širdyje gimė meilė tau. Ir aš esu dėkinga likimui už šią dovaną. Laikas nesustodamas bėga, o mano jausmai tau nesikeičia, aš vis dar užmiegu mintimis apie tave, o nubudusi ryte pirmiausiai matau tavo veidą. Tuomet dėl tavęs man norėjosi viską griauti: visuomenės sugalvotas taisykles ir Dievo nustatytą tvarką. Žengiau į uždraustą teritoriją ir tai mane pražudė – juk reikėjo skaityti Bibliją, ten yra įspėjimas. Tačiau dabar neįmanoma nesidžiaugti ir neliūdėti visą tai prisiminus. Tai nuostabu.... iki šiol manyje gyvena tūkstančiai gražių jausmų, kurių dauguma iš jų gal net pavadinimo neturi.
Atsiuntė:  Edita N.

2011-01-11 Fijai
Ech... kai prisimenu kaip mums buvo gera -siridis dauzosi prisiminimu ir akimirku ritmu, uzplusta skausmas ir akis uzlieja asaru upeliai... Atsimenu kaip viena velu vakara as sedejau pazinciu portale ir ieskojau zmogaus su nuosirdzia sypsena... Jau buvau beveik prarades vilti kad rasiu tokia asmenybe, bet netiketai man ismete tavo nuotrauka, as tau parasiau, po keliu minuciu atrasei  tu, ir taip laiskas po laisko kol musu bendravimas persikele y skaipa... dvi savaites bendravimo mus paveike labai stipriai, as tau prisipazinau meileje, tu taip pat. Mes abu nusprendeme susitikti... Ech kaip laukiau tos dienos... Atsiuntė:  Tovaldas

2010-10-30 Aš myliu Tave
    Aš kiekvieną dieną atrandu naują pojūtį kas tai yra meilė. Atrandi savo žmogų ir net nesuvoki iš kur gimsta tokia gelmė, tokia beribė meilės versmė,  pats sau stelbiesi, iš kur tavyje tiek imasi šilumos ir dauginasi nesuskaičiuojama daugybe kartų.  Stebini pats save, atrandi save, atrandi save kitame, atrandi pasaulyje.... Atsiuntė:  Vilija P.

2010-10-30 Laiškas Gedukui
    Trys metai atgal… Pirmasis pasimatymas. Už jį esu dėkinga Tau. Pasistengei labai, kad jis įvyktų. Draugiškas paskatinimas įveikė bailiukės provincialės abejones.
    Pirmasis bučinys... Deja, pareikalavau jo pati, ilgiau laukti nebenorėjau. Daugybė pasimatymų... Kiekvienas jų pažymėtas kalendoriuje. Apvesdama vis naują skaičiuką, jaučiausi labai laiminga. Dabar viskas atrodo kiek vaikiška ir juokinga, bet tuomet... Jų gausa džiugino mane. Pakildavau arčiau dangaus... Iki šiol myliu dėmesį. Norėčiau mėgautis juo nuolatos Atsiuntė:  Jovita

2010-10-02 Uždrausta meilė
„Haraim“. Sis zodis isvertus is hebraju kalbos reiskia „uzdraustas“, „uzdraustasis“. Kazkada maciau si uzrasa ant studentu bendrabucio sienos. Nors jis buvo panaudotas su kitais zodziais, bet man uzstrigo butent jis. Nesuvokiau jo prasmes. Vertinau ji pagal tiesiogini vertima. Dabar si zodi suprantu kitaip. Nes pats tapau „uzdraustuoju“. „Uzdraustuoju“, nes esu vedes ir todel nenusipelnantis meiles. Meiles, kurios man truksta kaip oro. Maniau galima gyvent ir be jos. Bet tik tol kol nesutikau taves. Atsiuntė:  Tomas

2010-10-02 Indrei
„Tu toks susenęs“...Čia vieninteliai žodžiai, kuriuos atsimenu sau adresuotus iš ką tik sapnuoto sapno...Gražiausio sapno gyvenime...Sapno, kuris privertė dvi valandas gulint lovoje braukti sūrias ašaras...Jos buvo nesustabdomos, ilgesingos, subrandintos...

Nesustok. Nueik papildomą mylią visur, kur tik galima. Kalbėk tiesą. Elkis garbingai. Net tada, kai akys po bemiegės nakties norės žūtbūtinio poilsio, o kojos, bėgusios ilgiausią maratoną gyvenime, trokš minkštos lovos. Net tada, kai tikimybė būti laimingais betarpiškai artės į nulį, o gražesnio gyvenimo viltis pamažu išblės...Net tada...Nes nuslopintas aktyvumas yra stipriausias rožinio gyvenimo anestetikas...Kuris vieną dieną privers suprasti, kad norint kažką pakeisti reikia tiek nedaug, tačiau savigrauža, beprasmis savo veiksmų stokos pateisinimas, sukurs savotišką priklausomybę nuo nelaimingo žmogaus įvaizdžio...
Atsiuntė:  Nerijus

2010-10-02 Ar matei kada tikrai mylinčią merginą?
Ar matei kada tikrai mylincia mergina? Tokia, kuri surenka mylimojo asaras dar nespejus jam pravirkti? Tokia, kuri nepamirsta pasidziaugti kiekviena akimirka, kai jis buna salia? Tokia, kuri del jo paaukotu visa savo gyvenima?..  Tokia buvau tam, kuris netiketai pasirode ir netiketai pradingo...Palikes daugybe sukiu mano sirdyje. Bet, rodes, kad viskas buvo taip tikra. Atrode, kad si laime neturi pabaigos, kad kiekvienas rytas bus musu abieju, kad kiekviena skausma ir dziaugsma dalinsime pusiau, kad visada galesiu sluostyti Jo asaras ir glostyti Jo rankas...Ir as ta dariau, net ir tada, kai Jis jau nebuvo mano... Jis verke o as guodziau... Atsiuntė:  Ernesta

2010-08-21 Tiesiog istorija
Rodos dar niekad nesijaučiau taip prastai, kaip dabar. Nebegaliu pasakyti, kad suprantu Tave iš Tavo tylos. Kažkur aukštai, rodos, meilei nėra ribų, o žemai jautiesi tokiu žmogumi, kuris atleidimo nevertas. Tas plėšo mane į gabalus ir aš nejaučiu vientisumo, širdis tai pražysta, tai vėl pumpurai krinta žemyn pakąsti netikėtos šalnos. Atsiuntė:  Vilija P.

2010-08-21 Be Tavęs nėra manęs
Atsiuntė:  Renata

2010-08-21 Meilė draugui
Ar pameni kaip mes susipažinome? kai pirma karta vienas kita pamatėme ? .Tai buvo rugsėjo pirmoji diena . Abu pradėjome eiti į nauja mokykla . Vieta kurioje pirma karta vienas kita sutikome buvo mokyklos kiemas kuriame prasilenkėme . Tuomet tu žiūrėjai į mane, o aš į tave  . Tačiau mano viduje buvo savotiška sumaištis ,jaučiau didžiuli nerimą ir  jaudulį, tuomet  nesupratau kodėl man taip  nutiko . Tada kažką malonaus pajutau tau, mano mielas drauge . Dabar suprantu kas tai buvo , tai jausmas kitaip dar sakant pirmoji gimstanti simpatija tau . Bet nuo to laiko jau praėjo keli meteliai , ir per ta laika , mano jausmai tau laibiau subrendo ir  išsivystę į dar stipresnius jausmus . Tapome tikrai gan gerais draugais . Malonu su tavimi bendrauti , turime apie ką pakalbėti . Vertinu tavo draugyste ir nenorėčiau jos prarasti . Atsiuntė:  Aistė G.

2010-08-21 Visas laikas mano
Dabar visas laikas mano. Tiek planų, tiek privalomų darbų, kad laimė ateitų turi padaryti. O aš sau sėdžiu, žiūriu pro langą. Pravažiuoja prabangus nesibaigiantis savo ilgumu limuzinas. Įdomu ar jie ten viduje laimingi? O aš sėdžiu čia prie girgždančio praviro lango skersvėjy ir vėjas kedena mano mintis. Mintys plaukia pavėjui nešdamos ilgesį, kuris rodos, kaip gėlės kvapas skleidžiasi ir nesibaigia. Na ir iš tikrųjų,  ko gi noriu aš ? - galvoju, ko čia man paprašyti auksinės žuvelės. Atsiuntė:  Vilija P.

2010-08-21 Taip
Taip, šiandien aš ties išprotėjimo slenksčiu, įsikabinusi perdegusią laukimo virvę... - rodos niekuo kitu nesisuka mano gyvenimas.. Tik troškimai  ir norai, supinti vienu dideliu siekiamybės kaspinu...
- Ir visa tai vadinasi: Meilė...
Žvelgiu, kaip liūdi tavo dovanotos gėlės ant mano palangės, tyliai žvelgdamos į tuščią ir vėju siaučiančią gatvę, protarpiais akimis palydint vieną ar kitą pravažiuojančią mašiną... Su jomis žvelgiu ir aš, pamąstydama, kad galbūt jos jaučia mano jausmus ir kartu pergyvena.. Pamenu, jau rytoj šios trys gerberos, nulenkusios galvas, pavargusiai žvelgė į kambario grindis... Stabtelėjau sekundę ir pamąsčiau, kad jos liūdi kartu su manimi...- išlydėjau tave namo...                    
-Nekenčiu sekmadienių... Atsiuntė:  Toma

2010-08-21 Irma B.
Nepasakosiu nuo ko viskas prasidėjo.
Tai kolkas nesvarbu..:)
Svarbiausia tai, kas vyksta dabar..O dabar..Chaosas.
Nežinau ką jam jaučiu.
Simpatija? Ne..Daugiau.
Prisirišimas? Ne..Nors..Gal.
Meilė?
Hm.. Nežinau.
Gal tai meilė. O gal ne.. Atsiuntė:  Chaosas

2010-08-14 Šaltas rudens vakaras
Sėdžiu namuose viena, žiūriu pro langą ir matau kaip gatvės žibintų šviesoje paskęsta lietaus keliami purslai, kaip krenta ant žemės negailestingai vėjo blaškomi lapai... Žiūriu į juos ir jaučiuosi taip, tarsi aš būčiau medis ir nuo manęs plėštų lapus. Nors ir nekenčiu lietaus, bet į jį žiūrėti man patinka.Tada aplanko įvairūs prisiminimai ir užplūsta šilti jausmai. Rodos, dar taip neseniai į lietų žiūrėdavome kartu...Tie lietaus lašiukai ir burbuliukai ant balų kėlė tiek džiaugsmo ir atrodė taip žaismingai. Kaskart stebėdama tą vaizdą pasijusdavau tokia maža ir menka būtybė...Tada sėdėdavome susiglaudę ir net nejausdavome, kas vyksta aplinkui, juk buvome susikūrę atskirą savo pasaulį. Pasaulį, kuriame tik tu ir aš.
Atsiuntė:  Ingrida

2010-08-14 Mano mylimam Minijui
Norėčiau pasakyti vieną nuostabų, gražų, mielą, nepakartojamą žodį - MYLIU...
Bet tau jis nieko nereiškia... Kaip ir nieko nereiškia nei mano jausmai tau, nei skausmas nesvarbus, kurį dėl tavęs kenčiu...
Tau išvis aš nerūpiu, tau nusispjauti ant manęs.
Man vis sakai,kad kažką jauti, tu niekad nepasakai, kad mane myli... NIEKADA!!! Atsiuntė:  Virginija

2010-08-14 Vakar vakare
Vakar vakare dangus nusidažė tokia oranžine spalva ir Dievas kūrėjas ištapė dangaus skliautą nesuskaičiuojamą daugybe ženklų, kuriuos bandžiau įskaityti. Pamačiau ten besileidžiančias minkštas, kažkokias išdykusias pėdas -  rodos kas sulėtintam laike leistųsi iš dangaus .  O gal tai tik mano senas vaikystės prisiminimas taip ilgai švietė ir šildėsi mieluose vakaro saulės spinduliuose. Atsiuntė:  Vilija P.

2010-07-31 Aš myliu Tave
Sako, kad nei viena snaigė nesikartoja. Bet, Dieve, kiek jų iškrenta iš dangaus, ar įmanoma suskaičiuoti...Kokia nesibaigianti Dievo kūryba - man sunku tai sutalpinti į savo proto dėžutę. Aš net nepradedu varginti proto iš kur tai, kodėl tai, kiek daug tai ..Aš tiesiog grožiuosi Dievo kūryba, maudausi Jo grožio baltame gausume ir vaivorykštiniame spindinčių snaigių spindesy. Panašiai man yra ir su laiškais. Atsiuntė:  Vilija P.

2010-07-28 Myliu
  Žiūriu į obels šaką, į bręstančią obuolių kekę ir man ji atrodo tobula. Aš tarsi užuodžiu subrendusios vasaros kvapą, kuris skleidžiasi nuo sirpstančių obuolių ir siunčiu šį aromatą Tau. Tau, nes visa man primena Tave, viskas telpa Tavo akių begalybėje. Sunku suvokti, kodėl tiek gyventa be Tavęs, kodėl taip reikėjo  man, o gal Tau. Atsiuntė:  Vilija P.

2010-07-24 Aš to taip ilgai ieškojau...
   Prisimenu, kada pirmą kartą Tave pamačiau, negalėjau  pamiršti Tavo žvilgsnio. Mane išmušė karštis ir apsvaigo galva. Maniau, kad taip būna tik filmuose. Dar ilgai po to sėdėjau namuose ir žiūrėjau į tavo akis. Aš susiejau jas su palaima ir, kai sutikdavau Tave, negalėdavau ilgai žiūrėti, nes man Tai buvo per daug. Aš buvau mažas susigūžęs žmogutis, ieškantis išėjimo iš skausmo ir kančios. O tavo akys bylojo apie drąsą, tiesą ir dar apie kažką, ko nesuvokiau.  Jos perverdavo mane kiaurai ir man rodės, kad Tu žinai apie mane viską. O aš nieko apie tave neprisiminiau. Vieną vakarą prieš užmiegant, pagalvojau - kas aš Tau esu? Šone sušmėžavo Tavo vaizdas užrišta burna. Tuomet aš nežinojau, ką tai galėtų reikšti. Ir dabar nelabai žinau. Gal tai, kad tu negali man atsakyti, o gal tai, kad aš esu Tu užrišta burna. Nežinau.
Atsiuntė:  Vilija P.

2010-07-10 Tau į ausį
   Aš gyvenu, gyvenu ir bandau suvokti, kas tai yra laimė. Laimė, kai atsikeli iš ryto ir pamatai mylimo žmogaus akis. Atsiuntė:  Vilija P.

2010-07-10 Kodėl?
Kodel?uz ka?kodel?Nejaugi as buvau tau tokia bloga,kad sitaip su manim
elgeisi?Nejau ne trupucio nejautei man meiles, pagarbos???Ka as tau tokio
blogo padariau, kad sitaip mane apgaudinejai? Atsiuntė:  Vilija

2010-06-26 Meilės istorija
         Rodos dar niekad nesijaučiau taip prastai, kaip dabar. Nebegaliu pasakyti, kad suprantu Tave iš Tavo tylos. Kažkur aukštai, rodos, meilei nėra ribų, o žemai jautiesi tokiu žmogumi, kuris atleidimo nevertas. Tas plėšo mane į gabalus ir aš nejaučiu vientisumo, širdis tai pražysta, tai vėl pumpurai krinta žemyn pakąsti netikėtos šalnos.
               Tu sakai, kad Tau reikia jausmų, o ne žodžių. Atsiuntė:  Vilija

2010-06-19 Myliu tave - Arvydai
As dar pamenu tas zvaigzdetas naktis,kurias leisdavau viena... Skruostais be paliovos riediedavo asaros... Pamenu,kaip kartojau sau,jog taves mano gyvenime nebera... Jog tu niekad negrisi! Taip liudnai slinko mazdaug 3- ji metai.. Niekaip negalejau pamirsti tavo akiu,zvilgsnio,sypsenos... Tu visada buvai su manim. Lydedavai mane i darba,paskaitas,sapnus... Nemeluosiu,retkarciais vis parasydavai sms zinute... Kodel- nezinau! Atsiuntė:  Dija

2010-06-19 Tu išeik
Tu iseik kol as sypsausi, kol dar galiu tau palinketi laimes, kol nejaucia tau jokio pykcio. Kol akys dar dziaugiasi matydamos tave. Kol as dar nesuprata, kad matau tave paskutini karta. Tik leisk dar karta apkabinti be nuoskaudu ir vilciu. As neversiu, neverk ir tu, tegu viskas lieka svelnu ir tyra. Vos tik tave palietus daugiau paleisti negalejau. Tu neisejai ir leidai man pravirki. Atsiuntė:  Ernesta

2010-06-19 BEATODAIRIŠKA MEILĖ, GYVENIMAS IR JO KLAIDOS
Dar viena liūdna ir beprasmė diena. Gabrielė atsikvėpė. „Taip pasiilgau gyvenimo... Nors ką aš čia kalbu – aš jį turiu. Visas mano gyvenimas – Kamilė“. Nuo tada, kai gimė dukrelė, merginai teko daug ištverti. Šeimos, draugų – visų aplinkinių reakciją į vienišą motiną. O kodėl ji vieniša? Gyvenimas taip norėjo. Dukrelės tėtis išėjo taip ir nesužinojęs, kad sukūrė stebuklą. Tos dienos buvo baisiausios Gabrielės gyvenime. Vieną dieną ji tiesiog išgirdo, kad jo nebėra ir nepatikėjo tuo. Nepatikėjo, kad likimas gali iš jos taip pasišaipyti, kad gali taip kankinti... O ji beveik tikėjosi, kad pagaliau bus laiminga... Atsiuntė:  Ina

2010-06-05 Mes tiek visko turėjom
Ašaros tyliai klapsi žemyn, viską prisiminus. Taip tu visada liksi 'mano mažasis
zuikutis', aš visada būsiu 'tavo zuikute'. Visada.
Aš netikiu kad tai tikra, netikiu, kad tai baigėsi, netikiu,
kad tu tai galėjai padaryti, netikiu, kad padarei... Tu man tiek davei, kad
netikiu, jog ši pabaiga yra tikra. Netikiu, kad MES išėjom, kad jau likome tik
TU ir AŠ. Kad nebėra MŪSŲ, kad viskas išnyko, baigėsi.
Atsiuntė:  Irma

2010-06-05 Jeigu žodžiai gali talpinti jausmus
Jeigu žodžiai gali talpinti jausmus, noriu sudėti į juos savo meilę Tau. Man rodos, kad aš kaip tik to ir mokausi - išreikšti savo jausmus. Ir tai tikrai nėra paprasta. Daugybe barjerų sustabdo mane, kai noriu Tave apkabinti. Tada tikrai norisi tylėti ir siūsti nematomu eteriu savo sielos dainas Tau.  Aš nežinau, kas man galima, kas negalima, o labiausiai bijau Tave įskaudinti.  Linkiu Tau laimės iš visos širdies ir nenoriu trukdyti Tavo laisvei ir Tam ką užsitarnavai savo tyrumu.  Aš vis dar nežinau, kur Tavo žodžiai, o kur jausmai, nes vis dar nematau visumos ir visų galimybių. Nežinau, kur praeitis, kur ateitis, kokia turėtų būti dabartis.  Mano katytė šoko iš balkono ant kito jaukaus kambario palangės ir nepataikiusi  užsimušė. Man jos šuolis buvo tarsi prisirišimo skatinamas šuolis į ateitį, kur tarsi nedalyvavo kantrybė ir tyli motiniška išmintis. Gal ir aš nemoku branginti šiandienos, nemoku džiaugtis tuo, ką turiu. Gyveni ir mokaisi priimti save ir pasaulį toks, koks jis yra. Mokausi susitaikyti su tuo, kad Tu toli, kad  negaliu matyti, kada pasiilgstu, o pasiilgstu kiekvieną minutę, negaliu liesti, negaliu pabūti kartu ir paprastai pakalbėti. Išties, net nežinau kodėl?  Kartais man atrodo, kad manęs nekenti, kartais rodosi, kad bijai, būna jausmas, kad mane myli.  Aš renkuosi paskutinį ir pratinuosi prie To, nes vis dar negaliu tuo patikėti iš tikrųjų. Kur mano iliuzija, o kur realybė, kur buvusių klaidų šleifas?  Nežinau... Žinau tik kad atsinešiau šią meilę su savimi, pernešiau ją per klonius ir dykumas, per bedugnes.  Ir kai Tu liūdnai praeini pro šalį, man būna liūdniau negu liūdna, o labiausiai dėl to, kad nieko nežinau. Nieko nežinau ir kartu žinau tai, kas man svarbiausia  - aš labai myliu  Tave :)....
Atsiuntė:  Vilija

2010-05-13 Tikra istorija
Norisi papasakoti tokią istoriją, kuri atrodo savo stebuklingumu kaip ir netikra, bet ji man yra pati tikriausia, kokią tik žmogus gali patirti. Kartą per televizorių pamačiau gražią porą. Moteris kalbėjo apie tokią meilę, apie kurią svajotų nebojant gyvenimų tėkmės. Rodos, kaip ir girdėta, rodos, kad apie tai svajoja kiekvienas. Bet tą kart man Jos žodžiai labai giliai įstrigo širdin, o gal būt pažadino snaudusią mano atmintį..   Atsiuntė:  Vilija

2010-04-26 Akapulkas
Akapulkas skendejo svilinancios saules spinduliuose, bet cia, salia baseino buvo vesu. "Orealio" viesbucio baro staliukai buvo sustatyti po kiltine stogine, o silpnas vejelis primindavo jog visai netoli vandenynas. Seseliai po truputi ilgejo, artinosi valanda, kai minios zmoniu prades plusti i vesias vakarinio Akapulko gatves. Vandenyno pakranteje, ant uolos, nuo kurios atsiveria nuostabus Meksikos ilankos vaizdas, stovejo nediduke jauki kavine.
Jau buvo priteme, bet pakranteje  buvo puikiai matyti miesto ziburiai. Vandenyno bangos pliuskeno kazkur zemai, buvo girdeti, kaip jos triuksmingai atsimusa i uola. Naktis buvo tokia silta, kokia buna tik pajuryje. Zmoniu mintys skriejo i tolimus kranto ziburelius. Apacioje, tarsi po kavines kojomis, buvo girdeti negarsi bangu musa. Zmones galejo stebeti ramia melyne, kalnu siluetus uz kuriu rytais pakyla raudonas saules diskas.
Atsiuntė:  Jurgita

2010-04-14 Dar kartą...
Dar kartą noriu pasakyti... Atsiuntė:  Vilija

2010-04-06 Gležnas daigelis...
Jaučiuosi kaip gležnas daigelis bandantis savo tikėjimu ir nieko nebojančiu kvėpavimu įveikti kietą miesto asfalto luobą. Nors sėdžiu betoninio namo dėžutėje, vis tiek įsivaizduoju, kad galiu augti. Įsijungiu primirštą internetą ir išleidžiu vieną šaknelę savojon ateities žemėn, svajonių žemėn. Ištikrųju aš senai mintimis tenai klajoju ir galinėjuos su tenykščiais vėjais tikrindama savo dorybes. Nors kartais būna dienų, kai svajonių žemė man atrodo kaip rojaus žemė. Ji tam, kad užsiaugintum sunkiam tobulėjimo kelį lengvus sparnus ir nuskristum tenais.
                     Kartais nelabai matosi kas vyksta viduje ir kitiems atrodo, kad tavęs nėra. Sėkla labai mažytė pradžioje, jos galima ir nepastebėti, kaip ir to, sakytum išprotėjusio daigelio, kurio balso turbūt nelabai girdi miestiečiai. Dieve, pati galvoju kiek turi turėti galios ta maža sėklytė...Kur ji sudėjusi tą galią?. Juk ir manyje turėtų glūdėti tai... O kodėl gi ne?  :)
                     Įsiklausau į tą mažąjį Mokytoją ir apsikabinu su pavasariu. O pavasaris man esi Tu. Tu ir Pavasaris ir Saulė ir Mokytoja ir Galia ir Šaltinis iš kurio kasdien geriu amžinybės aleksyrą.  Noriu papildyti šį šaltinį savąja versme, noriu įsilieti į šią didžiąją  gyvenimo pažinimo  jūrą.          
                     Aš labai myliu Tave ...
                    
Atsiuntė:  Vilija

2010-04-01 Eilės
Iseik, pradink, isnyk prasau...
Nenoriu priklausyti tau...
Nors ne, pabuk, pabuk ilgai...
Nes vien tik tu gerai zinai.
Kaip moku juoktis ir liudet,
Kaip moku as tave mylet...
Atsiuntė:  Ernesta

2010-04-01 Aš labai tave myliu
Pavasaris atėjo. Atėjo pavasaris, kartoju ir žiūriu kažkur toli toli...Ausyse skamba žodis myliu, nors man jo ir nereikia girdėti. Ir nesakyk, jei myliu tikras, jis kaip drugelis sklando širdį ir išsiskleidžia, kaip dieviškas grožis jungiantis dvi dalis. Atrodo jis toks trapus, kad žodžiais jį galima išbaidyti, nes jis nežemiškas. Atsiuntė:  Vilija

2010-02-20 Tavo mažoji mergaitė
Parlėkiau namo, sumečiau daiktus, netvarkingai sudėjau drabužius, mano rankinė
kiūtojo kampe, o aš tik sukuos tame beprotiškame užburtame rate.
    Užsikaičiau puodelį arbatos. Atsisėdau prie lango ir ilgesio laivu aš vėl plaukiu į
uždraustąją prisiminimų salą.
    Joje buvai Tu. Maniau, kad būsi išėjęs, bet ne... Juk praėjo jau šitiek laiko. Vėl Tu,
vėl liūdesys, ir vėl praeitis, vėl tas pats jausmas Tau. O aš negaliu prieiti. Prasau,
pažvelk nors į akis, bent sekundei leisk pasigrožėti... Atsiuntė:  Kristina

2010-02-20 Gal...Tada
Trumpam pasirodė, kad mane palikai.  Tada atrodė, kad nebėra dėl ko gyventi. Argi gali kas nors užpildyti tą tuštumą, kuri tuomet atsiveria? Be to, taip jau buvo ir aš žinau, kaip yra - gyventi be Tavęs: sunku, nepakeliama, tuščia, šalta, liūdna, neprasminga, pilka, be spalvų, be grožio, be polėkio, be sveikatos, be nieko. Širdis protestavo ir nebegalėjo to daugiau pakelti. Ji pakilo aukštai, ten virš debesų ir išsiskleidė, kaip kokia rojaus gėlė ir pasakė - žydėsiu ir kas man uždraus. Kas gali atimti... Atsiuntė:  Vilija

2010-02-20 Vingai
Ar kadanors susimąstei, ką pasakytum žmogui, kai žinotum, kad tai bus paskutiniai tavo žodžiai jam...Ar kadanors susimąstei, kaip stipriai apkabintum jį, jeigu žinotum, kad tavo rankos niekada nebepalies jo kūno...Ar kadanors susimąstei, kaip žvilgėtų tavo akys, jei palydėtų jo žingsnius, vis tolstančius, vis labiau prarandamus į kelią...vienkryptį kelią...beprasmį kelią....

Vienas nežinomas autorius sakė: neik pirma manęs, aš galiu nesekti paskui. Neik paskui mane, aš galiu niekur nevesti. Eik... Atsiuntė:  Nerijus

2010-01-30 Visada šalia
Įstrigau tarp žodžių, pasiklydau mintyse. Pasidaviau jausmų audrai, tegu neša ji mane. Tegu trykšta džiaugsmo fontanai, te aistros bangos daužosi į aštrias krantų uolas. Tegu ieško Tavo ramaus užutekio, tegu susigersiu į Tave, kaip vanduo į šiltą pajūrio smėlį, tegu dėkosiu už tai saulei ir šypsosiuos kartu su raibuliuojančiais vandens akmenukais. Ačiū Tau už Meilę, ačiū Tau už skausmą, ačiū Tau už tai, kad Esi ...Myliu Tave labai, labai ir nesuvokiu savo meilės ribų. Galiu tyliai sėdėti, laukti... Atsiuntė:  Vilija

2010-01-30 Ramūnui
Eilinis sekmadienio vakaras...vasara,saulė,lengvas vėjelis..o širdyje toks apmaudas,tuštuma...Vėl neapsakomas skausmas,prisiminimai...Aš kaip niekas kitas žinau,ką reiškia laukti ir nesulaukti,sėdėti prie žmogaus ir suprasti kad jis niekada nebūs mano...
Ech tas jausmas meile,užklumpa taip netikėtai ir nelauktai.Kartais taip norisi širdžiai įsakyt,ką mylėt...Deja...Negalima..manoji širdis pamilo,geriausią draugą.Kuris visada mane suprato,apkabindavo kai to reikdavo,laikė už rankos,JIS suprasdavo... Atsiuntė:  Karolinai

2010-01-30 Paukšteliui
Viskas  turi pradžią ir pabaigą.Šis romanas taip pat turėjo pradžią ir pabaigą. Mintimis vis grįžtu į tas dienas, kai skendau tavo glėbyje. Mėgavausi bučinių aistra..
Tavo šypsena nušviesdavo lyg saulė, o žvilgsnis sušildydavo lyg vėjas šėlstantis vėsią pavasario dieną. O juk matei mane visokia ir pikta ir linksma ir verkiančią ir su beatodairiška šypsena veide..
Kodėl, kas gali pasakyti, kai vos grįžtu į tuos prisiminimus 9kurių nevartau taip dažnai, kaip norėčiau ) man darosi taip sunku širdelę... Atsiuntė:  Živilė

2010-01-16 Dieve, kokios gražios Tavo akys...
Rodos kad nebegaliu sukurti savo naujos meilės istorijos. Šviečia saulė, ramiai ošia vėjo kedenamos medžių šakos, gatvėje šypsosi praeinantys žmonės, katinas mėgaujasi šilta šviesos žaisme, tylūs prisiminimai sunkiasi pro užuolaidų raštus, o aš neįsileidžiu gražios idilės į savo širdį. Užgrūdau ją akmenimis, -  taip man ir reikia. Atrodo, kad tik bausmė mane gali išgelbėti. Minčių kalėjimas, kaltės nelaisvė, jausmų  bejėgiškumas skandina valią liūdesy. Nežinau kada tai baigsis . Atrodo, kad mano... Atsiuntė:  Vilija

2010-01-16 Jei ne Tu
Kad ir ką nuspręstum tu,

Būsiu su tavim kartu.

Jei ne lūpom, tai mintim,

Jei ne dieną, tai naktim.

Kad ir kaip man bus sunku,

Aš mylėsiu už abu.

Jei ne žodžiais, tai širdim.

Jei ne rankom, tai akim.

Jei tavęs nebus šalia,

Pasiguosiu sapnuose.

Jei ne tu, tai liks sapnai,

Jei tavęs nebus visai.

Kad ir kur nuklysčiau aš,

Laikas pas tave atves.

Jei neves manęs keliais,

Tai atsiūs šiltais laiškais.

Nors ir nesame kartu,

Nebebus šaltų naktų.

Jei ne... Atsiuntė:  Ernesta

2009-12-26 Griaustinis rojuje
Griaustinis rojuje

Aš visada tikėjau tuo, kad pasaulyje kiekvienas žmogus turi savo antrąją puselę. Kai ta antroji mano puselė atsirado, aš jos neatpažinau. Tik dabar žinau, kad tas žmogus visada bus mano širdyje ir tik jo akys švies mano kelyje.
Tada buvo vasara. Išaušo nuostabus rytas, kuris man buvo kitoks nei kiti. Diena buvo ypatinga, nes manęs laukė daug naujų įspūdžių, jaudulio.
Esu iš tų žmonių, kurie negali ramiai nusėdėti vienoje vietoje, tad lengvai sutikau draugės pasiūlytai avantiūrai... Atsiuntė:  Justina

2009-11-14 Autobusas
Autobusas



Vilnius...Buvo lietinga rudens diena. Kaip visada pūtė šaltas bei žvarbus vėjas... Išėjau iš sesers namų su šiltu šaliku, apsigaubusi paltu... Tačiau ,kai visada labiausiai reikia, mašina ir vėl neužsiveda, o man reikia važiuoti namo... Kito pasirinkimo nebuvo, tik eiti su taše iki stoties ir pirkti autobuso bilieta į Klaipėda. Likus porai minučių iki išvažiavimo atejau prie autobuso, ilipusi pamačiau, kad visame autobuse yra tik viena laisva vieta... Kai vairuotojas man į sušalusias... Atsiuntė:  Julija

2009-11-14 Ji
Ji pasidare salta.
Jai nerupi kitu nuomones.
Kitu jausmai.
Isgyvenimai.
Ji daro ka nori.
Jai rupi tik ji pati.
Ir kodel.?
Gal todel kad kazkas sudauze,
pasieme jos sirdi amziams ir isejo.?
del to, kad nustojo tikejusi, kad viskas pasikeis i gera.
Del to, kad nebetiki meile.
Del to, kad gyvena praejusiais momentais.
Momentais su juo.
Tais momentais kurie niekada nepassikartos.
Ji stengiasi atrodyti stipri.
Nors kiekviena karta kai kasnors pamini jo varda,
ji tvardosi kad upeliais nenubegtu... Atsiuntė:  Monika

2009-11-14 Aš - tai Tu, Tu - tai aš
Tu nuostabus ir tobulas.
Tavo kiekviena šypsena man, tai dovana.
Tu švelnus...
Mūsų kiekvienas susitikimas yra tobulas.
Tu - tai, dėl ko aš gyvenu.
Tavo kiekvienas apkabinimas ir prisilietimas, kiekvienas mūsų bučinys - tai meile.
Kovokime dėl mūsų meilės.
Aš saugosiu tave, kad niekas mūsų nepamatytų ir neišskirtų. Prižadu.
Nepamirškime vienas kito.
Mokink mane gyvenimo taisyklių,
O aš mokinsiu tave meilės dėsnių.
Nesvarbu kiek laiko mes susitinkame ir praleidžiame.
Svarbu, kad širdyje... Atsiuntė:  Vita

2009-11-14 Kokia Tu graži
  Kai visiškai pavargo mano akys, širdis ir kojos klajoti po šį pasaulį, ieškant tiesos, grožio, kuris būtų tyras, tikrumo, kuris būtų taurus, kaip gamta, radau Tave. Radau ir širdis giliai, giliai savo viduje pažadino atmintį... Atsidusau - pagaliau yra dėl ko gyventi, pagaliau ir mano širdis gali plakti beprotišku meilės sukūrimo ritmu, pagaliau galiu nuoširdžiai šypsotis ir godžiai traukti į save laimės gyvastį. Kažkodėl tikėjau, kad romaus gyvenimo tėkmėje kažkur turi būti pasislėpęs stebuklas.... Atsiuntė:  Vilija

2009-10-24 Visada tavo Bri
Laiškas, kuri norėčiau kad pamatytum Tu...
Nors šio laiško tu niekada nepamatysi, bet juo noriu pasakyti žodžius skirtus vien tik Tau. Mano jausmai Tau, kurie niekada nesulauks atsako...neišsipildys.
Norėčiau kad tu žinotum, kaip tave myliu, koks esi man brangus...

Mes susipažinome stovykloje "Vaikystės šilelis". Akimirkos praleistos su tavimi buvo pačios gražiausios mano gyvenime.Buvau tokia laiminga, jaučiausi lyg turėdama sparnus. Tik gaila, kad likimas leido su tavimi būti vos kelias dienas.... Atsiuntė:  Brigita

2009-10-24 Romanas, kurio tu neperskaitysi
labas puskuti :)
neizivaidzuoju ar si laiska tu perskaitysi, daug tau ju rasiau , o cia bus vienas is tu ....net keista rasyti , kai nieko nzn ar ji perskaitysi ar nea, bet zinai manau , kad dar karta parasiusi nieko neprarsiu. atrodau , kaip didziausia kvaile , taip tave persekiodama, bet savo jausmu negaliu suvaldyti, net negaliu suvaldyti saves tau nerasyti.... mintyse sukasi milijonai minciu , ka noriu pasakyti, bet neuztektu visa to nei lapu nei piestuku gyvenimo, nei sio laisko rasyti, kad... Atsiuntė:  Ernesta

2009-09-26 Dieviška istorija
  Manau, kad tokia istorija, kaip mano, yra vienintelė, nes ji yra ypatinga. Tokios istorijos aš pati niekaip nebūčiau sugalvojusi. Man atrodo, kad ją manimi papasakojo Dievas. Todėl ji yra dieviška...Ir tyčia aš jos nepasakosiu, nes manau, kad kiekvienas nusipelno savo nepakartojamos istorijos, kuri jam yra vienintelė ir pati švenčiausia.
  Man atrodo, kad mano meilė tęsiasi amžinybę. Daug ką aš jau pamiršau. Taip apmaudu -  man ji tokia brangi, kad norėčiau prisiminti viską, norėčiau nupiešti... Atsiuntė:  Vilija

2009-09-26 BEATODAIRIŠKA MEILĖ, GYVENIMAS IR JO KLAIDOS

Dar viena liūdna ir beprasmė diena. Gabrielė atsikvėpė. "Taip pasiilgau gyvenimo... Nors ką aš čia kalbu - aš jį turiu. Visas mano gyvenimas - Kamilė". Nuo tada, kai gimė dukrelė, merginai teko daug ištverti. Šeimos, draugų - visų aplinkinių reakciją į vienišą motiną. O kodėl ji vieniša? Gyvenimas taip norėjo. Dukrelės tėtis išėjo taip ir nesužinojęs, kad sukūrė stebuklą. Tos dienos buvo baisiausios Gabrielės gyvenime. Vieną dieną ji tiesiog išgirdo, kad jo nebėra ir nepatikėjo tuo. Nepatikėjo,... Atsiuntė:  Paslaptis

2009-09-22 Donatui
Kaip noriu pabusti ant juros kranto ir nieko
neprisiminti,matyti tave salia,nusisypsoti,jausti tave,
buciuoti ir dziaugtis kazkuo nelabai suvokiamu ir
paaiskinamu.Atsidurti ten,kur niekas neegzistuoja,tik Tu
ir As...viskas pamirsta,nieko nera.As ir Tu - Mes.Musu
Meile.Laime,buvimas,egzistavimas vienas kito
gyvenimuose. Stoveti prie bedugnes krasto ir dziaugtis,
kad i ja sugebejom neikristi,dziaugtis gyvenimu,kuris nuo
siol grazus.Pagaliau vikas gerai,ramu...mes ne vieni,
nesiblaskome,mes... Atsiuntė:  Dovilė

2009-08-15 Zuikučiui
Ta vasara, kai mes susipažinom, man buvo pati nuostabiausia...Norėjau, kad ji niekada nesibaigtų...Apie TAVE jau žinojau viską, ir tai, kad niekada nebūsi tik mano. Žinojau , kad jau priklausai kitam žmogui.. Bet manęs tada niekas nesulaikė, man neegzistavo jokios moralės normos.. Kažkokia nežmoniška aistra mane paveikė, niekas neberūpėjo būnant su TAVIM. Negalvojau apie ateitį, nes žinojau, kad jos neturėsiu su TAVIM. Džiaugiaus ir gyvenau tik šia diena..

     Maniau, tada ir TU buvai su manimi... Atsiuntė:  Nėra

2009-08-08 Rimvydui
Nepyk...Ir vel tau rasau...tegyvuoja visagalis intenetas...
Mano sirdyje liudesys ir skausmas, kad negaliu buti viena su savo mintimis, turiu rasyti, issilieti, bendrauti su tavimi, negaliu daugiau laikyti sio skausmo ir liudesio savyje, tai tiesiog nepakeliama. Zinau, kad labai skaudinu tave taip rasydama, kad tu kenti ne maziau uz mane, taciau nesugebu suvaldyti savo emociju. Keikiu save uz tai, kad nesugebu nusustoti rasyti tau, stengtis neskaudinti taves, nejaukti tavo gyvenimo ir ateities.... Atsiuntė:  Laura

2009-08-08 Tave visuomet prisiminsiu...
Juk prasidejo viskas taip lengvai
Lengvai mylejom ir tikejom
Kad viskas greitai nesibaigs
Kad laime mums atnes dar vejai.
Dar laukem saules spinduliu
Tamsiam gyvenimo kampely
Sakiau as tau- tavim tikiu
Ir leidau rodyt musu kelia.
Tu nuvedei mane keliu
Kur laimes buvo tik laselis
Kur truko meiles, buciniu
Ir mates ateities seselis.
Nelaukem mes tos ateities
Kurioj reikes istart- lik sveikas.
Mes laukem nuostabios vilties
Kad visgi dar ateis toks laikas.
Kai viskas kas blogai isnyks
Kad... Atsiuntė:  Ernesta

2009-08-08 Mano prince
Mano prince,

Atvirai pasakius, nežinau nuo ko pradėti... Iš tikro, tokių laiškų nemoku rašyti, o į akis tau to tikriausiai nepasakyčiau...nes dažniausiai viskas baigiasi, bučiniais, kaip tu sakai draugiškais, o jie man anaiptol į draugiškus nepanašūs...
Džiaugiuosi, kad susipažinau su tavimi, su tavo namiškiais, draugais, kolegomis... Tu pats sakei, kad mes pažįstami dar neseniai, bet toks jausmas, kad visa amžinybę bendrautume. Man gera su tavimi... Saugu... Jauku... Jaučiuosi taip, kaip seniai... Atsiuntė:  Viktorija

2009-04-18 Dainiui
Dainiau, šios eilės tau, tu man nepasiekiamas kaip ir tos žvaigždės danguje...
Žinai, vis dėlto meilė yra. Ji čia, mano širdutėj... be tavęs ją taip skauda, taip drasko...

Žvelgiu šiąnakt aš į žvaigždėta dangų,
Nepatikėsi, bet matau tave...
Viena žvaigždutė spindi ryškiai, ryškiai,
Galbūt ji sako - žvelki tu tik į mane...
Ir vis dar aš žvelgiu...
Bet nebematau kitų žvaigždžių,
Tik tąvają tarp jų visų.
Žvaigždute, mano žvaigžde,
Pasakyki man prašau...
Ar spindesy tavam man rastum vietos?
Ar... Atsiuntė:  Vida

2009-04-18 Aliui
  Meilė pats gražiausias dalykas pasaulyje, tik tą supranti tada, kai ją prarandi. Meilė kurios aš prie 18 metų nesupratau, dabar širdyje likusi kaip skaudus, skaudus prisiminimas. Prabėgo nemažai laiko, bet kiekvienais metais ji tampa vis skaudesnė.

      Draugų vestuvės, pirmas susitikimas, o sekanti diena išsiskyrimas ilgam. Daug žadėta: mylėti amžinai ir niekada neišsiskirti. Jis išvyko toliau atlikt karinė tarnybos, o aš pasilikau laukti Jo 9 mėnesius. Visos mintys buvo tik apie Ji, meilė... Atsiuntė:  Dovilė

2009-04-18 Mūsų istorija
Mano meile nebuvo sventa,
Mano meile nebuvo is pasakos,
Bet ji buvo tokia paprasta,
Jos buvima parode tik asaros.
Gime ji sirdyje, kai ta zvilgsni radau,
Dar bandziau nuo akiu atsiplest,
Bet iskart jausmuose pasiklydau.

As pazinau ji is zvilgsnio, tu dideliu akiu melsvumo nuostabaus. Nenustebau suzinojus, kad gyvenime jis ne vienas, nes tokiam zvilgsniui atsispirt sunku ne tik man...Mes vis bendravom internetu, vis daugiau ir daugiau, mes guodem vienas kita, nes tiek as tiek jis neturejom... Atsiuntė:  Ernesta

2009-04-18 Mylėsiu ją amžinai
Kaip ir dauguma siuolaikinio jaunimo mes susipazinom internetu. Pazinciu svetaineje ONE.LT pamaciau jos nuotrauka,ji iskart patrauke mano demesi.Pamaciau,kad ji yra pas viena mano drauga "drauguose".Iskart griebiau telefona ir skambinau jam,klausti kas ji tokia is kur ja pazysti ir t.t. Na jis pasake,kad ji daznai buna sokiuose.... Labai ja susidomejau,ji nebuvo tiesiog eiline grazi mergina,nes internete ten daug ju galima pamatyti,bet tiesiog pajauciau jau tada,kad tarp musu kazkas bus,nors dar... Atsiuntė:  Andrius

2009-04-04 Andriui
Stai ir mano laiskas,neseniai varciau savo dienorašti ir supratau kad sis laiskas taip ir nepasieke adresato Tu jo neisgirdai ir nemanau kad kada dar išgirsi...

Visada svajojau surasti kazka naujo,nepaprasto.iskojau kol suradau tave.tu atejai taip netiketai ir visai nelauktai ,bet ar as zinojau kad viskaas taip baigsis?ne aisku nezinojau ir net nebuciau pagalvojus,kad dabar sedesiu ir galvosiu apie tave.mastysiu ka tu veiki,ka galvoji...
Mastau ar verta isimileti,jai po to taip skauda sirdi,juk... Atsiuntė:  Rūta

2009-04-04 Svajotoja
Kai mudu susipazinom buvau vos penkiolikos...Priejai ,uzkalbinai.Pokalbis mezgesi sunkiai,tu klausinejai-as atsakinejau.Nesudominai.Man kur kas labiau patiko tavo draugas,bet teko but su tavim.Pamenu paprasiai mano telefono numerio,atsakiau jog neturiu,taciau mano sesute eme ir padiktavo ji tau.Paskambinai man po keliu dienu,kalbejom vos kelias minutes,bet man tas pokalbis truko amzinybe...Savaitgali vel susitikom diskotekoje.Nebuciau pazinus taves,jei nebutum pirmas priejes ir uzkalbines.Kai su... Atsiuntė:  Ineta

2009-04-04 Myliu Tave labai
  Tik dabar supratau, kad nemokėjau mylėti, tik dabar supratau, kad esu mylima. Tik dabar pagalvojau, ar esu verta tokios meilės. Tik dabar pamačiau, koks esu mažas žmogus ir kokia didelė yra Tavo Meilė. Šiandien pagalvojau ir pasakiau tau - apkabink tą idealą kurį tik gali įsivaizduoti, o aš pabandysiu juo tapti. Noriu tau padovanoti šiandien šios dienos sniego spindesį saulėje, noriu tau padovanoti skrendančių paukščių laisvės grožį, noriu padovanoti tyrą kalnų upelio juoką, švelnią ryto saulės... Atsiuntė:  Laura

2009-03-14 Meškučiui
tas jausmas...mirtingųjų kalba neapsakomas,tik visame pasaulyje zinomas,kaip meilė.myliu ir aš.juk mudu išplėšėm meilę nevilčiai iš rankų.sugebėjom išsaugoti žiburėlį šaltyje,kai net ir nakties šaltis stingdė kūną,kai rodės,jog visos svajonės buvo skaudžiai sutryptos.negalėjom būt kartu tik dėl dviejų žmonių...vien tik dėl tavęs buvau ryžtinga ,siekiau išsvajoto.ir man pavyko.nenuleidau rankų ir dabar galiu džiaugtis kiekviena minute praleistą kartu su tavimi.laukei manęs taip pat kantriai,liūdėjom... Atsiuntė:  Kristina

2009-03-14 Apie mus
Si istorija is mano, dar jaunos paneles gyvenimo. na taip, man dar tik 18metu, bet galiu pasidziaugti tuo, kad patirties is gyvenimo puses turiu labai daug. ir tai man padejo tiesiog i gyvenima zvelgti kitaip...
Taigi, viskas prasidejo galima sakyti nuo mano tos tokios issvajotos rimtos draugystes, kuri tesesi 2.5 metu. Aisku per ta laika nutiko daug visko... kakzaip maniau, kad esu laiminga su tuo zmogumi, bet kai visi tie rupesciai, visa ta rutina kasdien kartojasi.. kartais taip pavargdavau nuo... Atsiuntė:  Ieva

2009-03-14 Žvaigždė rūke
Tyliai tyliai..kad nepazadinti Taves..atejau pakuzdeti i ta zavia Tavo
> ausyte,kaip labai myliu Tave...
>
> Atsigulu salia,apkabinu ir klausausi Tavojo lygaus ramaus kvepavimo.......Tu
> imiges,jau gerai imiges.........bet pajutai kazka.......istiesei ranka ir
> tvirtai apkabines prisitraukei mane artyn saves......Silta ir gera Tavo
> glebyje...kazka tyliai man sumurmejai per miegus ir vel nugrimzdai i
> sapnus.....Gera jausti silta Tavo kuna....,gera jausti ir girdeti Tavaji
> sirdies... Atsiuntė:  Nova

2009-03-14 Mylėk mane
Isiklausyk savo sirdies, kai jis skambina tau, kai jam sakai labas, kai girdi jo tylu balsa. Ka tu jam jauti? Isiklausyk i savo mintis, kai jam sakai sudie, kai nutyli savo siltus zodzius,  kai girdi tik salta jo atsisveikinima. Ka tu jauti jam, kai jis salia, kai norisi ji apkabinti, bet pajunti atstumima, kai norisi su juo dalintis savo siluma, o jam reikia tik keliu aistros akimirku. Klausyk savo sirdies, ka ji sako kai islydi ji skausmo kupinu zvilgsniu, kuriame jo lupu issiilgusios asaros.Ka... Atsiuntė:  Ernesta

2009-03-14 Pagaliau...
>   PAVARGAU.....
> Pavargau nuo minciu apie tave...Kaip sunku tik galvoti ir nieko daugiau neveikti..Sunku kenteti... Sunku blaskytis jausmuose...Tai vis dar nesibaigia,ir vel saves klausiu,kada tai baiksis? Ar ilgai taip bus? Nebegaliu... Ieskau paguodos kito gleby,bet tai padeda tik laikinai, Ka daryt,kad pagaliau negalvociau apie tave? Zinau,reikia pabekti nuo visko,nuo minciu... bet tai nelabai imanoma... O gal tik reikia mylincio zmogaus? Meiles? Gal.. Ne gal,o taip tik ne kikvienas zmogus... Atsiuntė:  Sigita

2009-02-28 Linui
Atsimeni tą vakarą kai buvome kartu? Aš atėjau tik pasisvečiuoti, bet viskas baigėsi kur kas romantiškiau. Buvome vieni - tik aš ir tu. Uždegei žvakes, grojo tokia maloni muzika... Buvo taip gražu... Laikei mano ranką savojoj. Susėdę abu skaičiavom žvaigždes, tu buvai toks švelnus... Padovanojai man švelnų bučinį... Mano kūnu perbėgo šiurpuliukai... Tavo glėbyje jaučiausi tokia saugi, buvo taip šilta ir gera. Net nepajutau kaip abu likome nuogi. Pridėjau savo ranką tau prie krūtinės ir pajutau kaip... Atsiuntė:  Gabrielė

2009-02-28 Chaosas
Chaosas

Beviltiškas chaosas vyrauja manyje.
Nesuprantu kas vyksta viduje.
Palaimą jaučiu, kai esi šalia, aistros anplūdis svaigina mane.

Sąmonė nebepakelia šitokio hormonų kiekio...

Kofejinas nikotinas ir tavo jaučiama aistra,
Pakerta kojas ir staiga aptemsta akyse..
Jaučiu tik tave, tavo alsavimą greta...

Smegenys nebefunkcionuoja išsijungia, kaip mygtuką paspaudus šviesa.

Pasaulis pranyksta visiškoje tamsoje, spalvoti daiktai tampa viena juoda spalva...

Likau tik aš... Atsiuntė:  Julytė

2009-02-28 Tyliu,nes bijau
Ir vėl laiškais kalbu su tavimi. Galvoje sukasi milijonai minčių ir kiekvienoje yra dalelė tavęs. Gera atmerkus akis žinoti,kad turiu dėl ko gyventi,gera,kad kažkam rūpiu. Dabar iš gyvenimo reikalauju dar daugiau,tačiau visi mano siekiai būna susiję su tavimi. Ir man patinka siekti užsibrėžtų tikslų,patinka kai po diskusijų,kurios iš tikrųjų  yra bevertės,galiausiai nusišypsai ir suspaudi mane glėbyje... Patinka nusipelnyti tavo bučinių,o tave jais apiberti tiesiog be priežasties. Šiuo atveju aš... Atsiuntė:  Modesta

2009-02-28 Baigiantis meilės vasarai...
Baigiantis meilės vasarai...

Baigiantis vasarai, jos žieduose
Tu palinkėjai pabūt dar juose.
Suvėlei plaukus šiaudais geltonais...
Tada dar galvojau, kad viskas juokais...

Klausėme paukščių, kur skrenda nakčia,
Bėgom žvaigždynais, lakstėm juose...
Skauda dabar už tai, kad kadais
Leidomės žaisti savo jausmais...
Skauda dabar už tai, kad kadais
Leidomės žaisti savo jausmais...


Prisimenu tave, kai laikas slenka,
Prisimenu tave, kai saulė teka,
Prisimenu tave dar tokį patį
Ir vardą... Atsiuntė:  Justina

2009-02-28 Tau
skaityk tu ka as kentedama rasau.Matyki tu kaip as rasydama verkiu.Ir
dziaukis tuo,kad del taves as tai kuriu....Nera geresnio jausmo negu
tas kuris aplanko kai skaitai eiles.Eiles kurios sudetos tau,kurios
rasytos tik todel,kad tau butu geriau.Kur kiekviena
eilute,zodis,sakinys tartum mano sirdies atspindys....as noriu,kad
skaitydanas ka tau rasau pajustum ta didziule meile su kuria as tai
darau.Tu paskaityk kai bus labai sunku,bus
gera,pikta,liudna-nesvarbu.svarbu,kad perskaicius ka parasiau.tau
taptu... Atsiuntė:  Viktorija

2009-02-28 Žinau...
Žinau,kad tu klausai... Žinau, kad nori suprast ką tau jaučiu. Kai eini pro mane tiesiog jaučiu kaip nori prieiti, apkabinti, ištarti myliu... Žinau, nes tai jaučia mano širdis, kuri plaka tik dėl tavęs. Nei aš nei tu neišdrįstam... Gal todėl, kad tai pirmoji mūsų meilė. Gal todėl, kad bijom savo jausmų ir norim juos paslėpt. Tačiau nei man, nei tau nieko neišeina. Viską išduoda mūsų akys, lūpos, širdis, kūnas. Niekaip negaliu nuleisti nuo tavęs akių, lūpos taip pat nori tarti tą stebuklingą žodį... Atsiuntė:  Raminta

2009-02-28 Mergaitė liūdnom akim
Nežinau kodėl šį vakarą vėl prisiminiau tave...  Nežinau kodėl akyse vėl sublizgėjo ašaros, o širdį užliejo tas žudantis jausmas... O jei viskas būtų galėję būti kitaip. Jei tik būtum rimtai į mane žiūrėjęs... Būtų sutaupyta tiek bereikalingai išlietų ašarų, būtų išvengta tiek skausmo, nevilties... Tu net neįsivaizduoji kaip tave mylėjau. Būčiau nedvejodama atidavus visą gyvenimą už dar vieną dieną su tavimi, bet matai kaip gavosi...
Tu įsiveržei į mano gyvenimą atnešdamas man meilę, laimę... Tačiau... Atsiuntė:  Gintarė

2009-02-28 Aš dar ne viską pasakiau
As dar ne viska pasakiau
Dar noriu pasakyt kad myliu.
Pasauli visa sumaisiau.
Ir audros del taves vel tyli.
Man nakti pakeite diena
Ir saules sviesa dovanojo
Tada kai tu buvai salia.
Sirdis dainavo ir svajojo.
Tau nese siluma delnai
Tau meile lupos suzydejo.
Sypsojos musu angelai
Ir laime nese, negailejo.
Tau silta zodi surinkau
Ir kristolo rasa apliejau.
Tau sirdi savo palikau
Kurioj mums pasaka sudejau.
Svytejo meile akyse
Kai as saves tau negailejau.
Jauciau tave as savyje
Ir... Atsiuntė:  Ernesta

2009-02-28 Taip buvo lemta...
Taip buvo lemta...

Ruduo.Už lango vis kaskart išvystu tą taip gerai žinomą vaizdą,vaizdą,kuriį pamačiusi prisimenu tave.Lietaus maži lašiukai, besikabarojantys ant mano kambario lango,šlapi rudeniai lapai,nepaliekantys batų ramybėje ir tas drėgnas šaltis,priverčiantis kiekvieną žmogų ieškotis kažko artimo,tos savo antrosios pusės,kad būtų šilčiau.
Ieško.Ieškojau ir aš.Nevalingai,bet taip atsitiko.Tikriausiai pasiilgau šilumos.O gal reikėjo jau žmogaus.Nežinau.Tačiau tada pasirodei tu.Toks gražus,stilingas.Pasirodei... Atsiuntė:  Vaida

2009-02-21 Mintys pamastymui

Taip, siandien as ties isprotejimo slenksciu, isikabinusi perdegusia laukimo virve... - rodos niekuo kitu nesisuka mano gyvenimas.. Tik troskimai  ir norai, supinti vienu dideliu siekiamybes kaspinu...
- Ir visa tai vadinasi: Meile...
Žvelgiu, kaip liudi tavo dovanotos geles ant mano palanges, tyliai zvelgdamos i tuscia ir veju siauciancia gatve, protarpiais akimis palydint viena ar kita pravaziuojancia masina... Su jomis zvelgiu ir as, pamastydama, kad galbut jos jaucia mano jausmus ir kartu... Atsiuntė:  Toma

2009-02-21 Atleisk man, Arvydai.
Ech, uzsispyres zemaiti...

Viena diena tiesiog sedau ir pabandziau tau parasyti pati nuosirdziausia savo gyveninme laiska... Zinau, kad ji skaitei... taip pat zinau, kad ta laiska tu vis dar tebeturi, o nuotraukos nesudeginai, kaip man sakei... laikai ja gyliai spintoje, kad mergina nerastu...
Ar prisimeni kaip mes susipazinom? tu isdygai ezero vidury tiesiog is niekur! taip smarkiai mane isgasdinai, jog galvojau, kad paskesiu.. ta akimirka, kai zvelgiau i tavo besisypsanti veida, isivaizdavau... Atsiuntė:  Dia

2009-02-21 Raganiui
Ir viskas prasidėjo nuo tos gražios vasaros... Nuo lietaus kuris lijo ne iš dangaus, bet iš indų. Kai pajutau širdy apsigyvenusį naują jausmą, pamaniau, kad tai tik laikina, kad viskas praeis, bet deja suklydau...Tas jausmas vis augo ir augo, kol galiausiai mus suvedė taip, jog dabar negalim vienas be kito. O buvo visko ir ašarų ir negandų ir juoko ir pykčio... Tiek daug įveikią nepasiduokim dabar.
Noriu, kad žinotum ir niekuomet nepamirštum keletą dalykų. Žinok, kad myliu tave ne už tai, kad gražiai... Atsiuntė:  Inesa

2009-02-21 Mano brangiausiam
o viskas buvo nuostabu.... pamenu kaip tu lyg angelas i mane ziuredavai ir sypsodavais.... kaip tavo nuostabus plaukai liesdavo mano skruostus kai mane buciavai... o dieve kaip ziaurei... as pamenu tavo dideles akis... kiekviena vakara pazedama i dangu ... bet zinai as jau nesuprantu kas pasidare.... noriu, kad tu zinotum kaip jauciaus kai susipjaustei rankas...
pamenu ta vakara kaip vakar... rasiau, kad kazkada bus ne taip kaip dabar, o tu man parasei... : su kiekviena tavo sms mano ranka vis... Atsiuntė:  Jūratė

2009-02-21 Laiškas Tau
3val 42min.. kaip tokį laika pavadintume? Naktis? Ankstus rytas?? Galeciau pasakyti tik tiek jog man tai bemiege naktis... tokia naktis kuriu kogero siomis dienomis dar bus daug.. nei vienos asaros nieko tik daug skaudžiu prisiminimu, kuriuos pakeicia graziu akimirku lavina..
2008metai balandzio11diena. musu daug, prisimenu daug besisypsanciu veidu, daug graziu zodziu, tai buvo Musu bendros kompanijos draugo gimtadienis. Sia diena mes pirma karta pasibuciavome, niekada negalvojau kad tarp musu... Atsiuntė:  Edita

2009-02-21 Meilės laiškas
Mano širdyje tiek daug minčių, kurias trokštu išsakyti, bet nerandu tinkamų žodžių...Na, bet rašysiu kaip gausis, nes tiesiog noriu tau išlieti savo širdį, trokštu, kad tu suprastum, nors nežinau ar tavo mėlynos akys (ek, tos tavo mėlynos akutės... Jos man švietė visą laiką) skaitys tai, ką rašau. Tik širdis gali išsakyti mano tą neapsakomą skausmą. Suprantu, kad daugiau nebebus to, kas buvo.. Daugiau niekas manęs nelauks...Niekada daugiau man nepasakysi "Myliu Tave,Saulyte", niekada neapkabinsi,... Atsiuntė:  Viktorija

2009-02-21 Musu meiles sokis, kuri soku viena...
          Musu meiles sokis, kuri soku viena...
   Papasakosiu Jums istorija, kuri prasidejo pries 7 metus.Dabar jau galiu apie tai kalbeti... Tai - mano meiles
istorija, viska isgyvenau, patyriau savo sirdimi, gal geriau buciau nepatyrusi, taciau, kad ir kaip bebutu...buvau laiminga...
  Viskas prasidejo viena silta liepos nakti...As kaip ir daugeli naktu issiruosiau prie juros, sirdije kazkas kirbejo ir tik jura galejo nuraminti mane...Sededama ir zvelkdama i kaip niekad ramia jura isgirdau... Atsiuntė:  Martyna

2009-02-21 Viskam savas laikas
Sveiki. Kas vakara pasiklausau graudziu, uz sirdies griebianciu istoriju. Laikas ir man papasakoti savaja.
Viskas prasidejo netiketai ir nelauktai. Gyvenimas iskrete nelabai miela poksta - auginau dukras viena, nes mano gyvenimo zmogus pasirinko kita kelia: nesutapo musu poziuriai i gyvenima. Buvau paskendusi darbuose ir rupesciuose del dukru. Gyvenime sutikta vyriskoji lytis iteige man, kad normaliu vyru isvis nerasi ne su ziburiu. Tikrai, buvau nusivylusi jau viskuo: tik darba laikiau savo antraja... Atsiuntė:  Jolita

2009-02-21 Mūsų meilės istorija
Buvo gražus Rugpjūčio vakaras,dirbome ūkio datrbus, kai netikėtai priėjo mergina gera, jau seniai pažystama draugė ir pasakė:
- gal gali sužinot kieno šis numeris. o aš kaip visai nieko negalvodama paėmiau jį ir įsivedžiau i telefona, ir tada kiek laiko praejus atsimenu tai bivo Rugpjūčio 28d. 14val ir gal 38 ar 30min. aš paskambinau tuo numeriu, ir ten kažkur atsiliepė gražus vyriškas balsas. Šiek tiek nustebau bet juk ir buvo galima kažko panašaus tikėtis, mes prakalbėjome gal penkes minutes ir... Atsiuntė:  Jolita

2009-02-21 Taip buvo lemta
Taip buvo lemta...

Ruduo.Už lango vis kaskart išvystu tą taip gerai žinomą vaizdą,vaizdą,kuriį pamačiusi prisimenu tave.Lietaus maži lašiukai, besikabarojantys ant mano kambario lango,šlapi rudeniai lapai,nepaliekantys batų ramybėje ir tas drėgnas šaltis,priverčiantis kiekvieną žmogų ieškotis kažko artimo,tos savo antrosios pusės,kad būtų šilčiau.
Ieško.Ieškojau ir aš.Nevalingai,bet taip atsitiko.Tikriausiai pasiilgau šilumos.O gal reikėjo jau žmogaus.Nežinau.Tačiau tada pasirodei tu.Toks gražus,stilingas.Pasirodei... Atsiuntė:  Vaida

2009-02-21 Būna...
galbut kartais sunku save isreiksti veiksmais,vis nutrukstanciomis mintimis,poelgiais,taciau visu sunkiausia tai padaryti jausmuose...kai zinai,jog tas jausmas patirtas visiems zmonems...gal del to nebera tos baimes.bet kodel negali buti taip kaip noretusi?to klausiu saves vis dazniau.juk mylime vienas kita taip kaip mylejo...gal tai visiskai nesvarbu,bet uztai tu man esi ypatingai brangus.vis prisimenu tas akimirkas kartu...veide tuoj pasirodo sypsena.ta vienatve su tavimi tokia maloni,kaip niekad.akimirkos,kai... Atsiuntė:  K.G

2009-02-21 NELIKO NIEKO
Paskutiniai zodziai...Ir zvilgsnis, ir buciniai... Ir meile paskutine.. Viskas baigesi.. I mano sirdi verziasi pyktis ir abejingumas...Vel likau viena... Tokia liudna ir iskaudinta.. O juk norejau tiek nedaug... neliko nieko... Nei asaru, nei svajoniu..Jos tirpsta su saules spinduliais, jos dingsta su lietaus lasais.. Kam dar svajoti, kam dar kazko noreti, jei nei svajones, nei norai nesipildo...Lieka tik skausmas ir apgavystes jausmas... Juk as zinojau, kad taip bus, bet vis vien mylejau ir del... Atsiuntė:  Gintarė

2009-02-21 Tu visada būsi mano širdyje
  Tu visada būsi mano širdyje
  Praėjo daugiau,kaip metai,nuo paskutinio mūsų susitikimo..bet vistiek praėjęs laikas man nepadėjo ištrinti to jausmo,kuris,rodos,amžinai išliks mano širdyje.Tu visdar man esi be galo brangus žmogus...žmogus,kurio neturėjau prarasti.Aš nemokėjau tavęs saugoti ir tau parodyti,koks svarbus man esi ir kaip tave myliu.Man beliko tik ilgesys,laukimas,prisiminimai apie tave ir žiaurus žinojimas,jog gyvenimas daugiau nebesuteiks galimybės pamatyti tavo akis ir ištaisyti tas... Atsiuntė:  Skirmantė

2009-02-21 Kelias pas Tave
Tik vienas kelias veda pas tave,
Ir tuščias traukinio vagonas.

Lyg klykianti žuvėdra širdyje,

Ten toli pasiliko mano peronas.

Man vėjas tavo vardą pranešė pro šalį,

Lyg svajonę tuščią ir nekaltą,

Aš supratau, ką ta meilė gali,

Amžiais išlaikyti jausmą šventą.

Kaip duoklę ji dalina liūdesio bangas,

Ir trupinėlį džiaugsmo tiek prašyto,

Lyg ašarų lietum pripildęs vienišas gatves,

Ant tavo vardo išrašyto.

Pievos, gėlės ir laukai,

Visur man tavo vardą atkartoja,

Lyg... Atsiuntė:  Viktorija

2009-02-21 Tik jie ir ruduo.
Saulė pasislėpė už debesų. Žibintai apšvietė visą parko taką, nubarstytą auksiniais, dar tebekvėpuojančiais lapais. O Ji  bėgo. Bėgo taip, kad po jos legvų žingsių sušnarėdavo visi žemė palietę lapai. Nesirinkdama, Ji čiupdavo bent kurį ir prisekdavo prie lapų puokštės. Su šypsena ir lengvomis mintimis, kas žingsnį Jos laukdavo Jis. Žavėdamasis, jos mėlynų akių šviesa, spindinčia ugnies paletėje. O Ji dainavo, dainavo sukdamasi tarp lapų gausybės ir neaiškios tylos. Surinkusi visą glėbį lapų, Ji... Atsiuntė:  Justina

2009-02-21 Pati brangiausia
Pamilau tave is pirmo karto ir supratau tada: tu viena diena busi mano meile.. stengausi labai ir tai pasiekiau,  tapai tu mano meile, ta meile kuri buna tik viena karta gyvenime..Pamilai ir tu mane, mylejom vienas kita taip stiprei kad nereikejo nieko mums daugiau.. Bet laikuj began atitolau nuo taves, o tau reikejo: silumos, svelnumo ,meiles..  Daug kartu man saakei kad prarandu tave, nesupratau buvau kvailys.. Ir viena diena nutiko tai ko niekada nesitikejau..Palikai MANE..Nedaug dar laiko tepraejo,... Atsiuntė:  Donatas

2009-02-14 Rudeninės mintys
Einu gatve, ir vos slenku...
tiek daug minciu aplinkui sukas:
Laisves aleja, miesto sodas,
muzikinis teatras, mazas sodelis, kalantos paminklas
ir kaip niekad tiek daug zmoniu,
ir kur jie eina, juk sekmadienis?!
pazvelk i kaire, visi zingsniuoja,
pazvelk i desne, ir vel ten marsiruoja...
po kojom lapai susnarejo,
mintis viena.
ir vel ruduo atejo...
atejo nelauktai visai, atsalo oras
ak, kaip negerai...
dairaus aplinkui, kiek daug poru laimingu,
merginos isikibe i paranke,
kitur... Atsiuntė:  Lina

2009-02-14 Myliukui
Kartais savo širdyje tikrai jaučiu ledą, ir akyse stovi ledkalnis panasus į tą, kuris pribaigė galingąjį Titaniką. Ir ta šalta situacija tikrai nera malonesnė nei tos, kai drebu iš meilės be atsako... Dabar aš drebu iš meilės tau, Tomai, tu man paslaptis, o gal uždraus tas vaisius. Nežinau, kas man tave uždraudė: draugė- ne, ne ji sprendžia mano širdies reikalus, atstumas, irgi ne juk jis ne kliūtis, jis menkas trukdis, kurį galima aplenkti. Tai, kas man tave uždraudė, kogero tai, kad aš nepajėgiau... Atsiuntė:  Modesta

2009-02-14 Šarūnui
Kodėl meilė tokia kančia. Atrodo, kad meilė- tai laimė, bet kas būna kai vienas myli, o kitas nieko nejaučia? Taip atsitiko ir man. Aš tave myliu, o tu nieko nejauti. Aš nebegaliu, nebenoriu gyventi, nes nors kaip bebandyčiau tave pamiršti, tu vis grįžti sapnuose, aš kenčiu, o tu net negali paguost, kad galėčiau, bent kartais tave pamiršti, taip aš žinau, jaučiu kaip vis labiau nebenoriu gyventi, taip aš taip ir jaučiuosi kaip ant bedugnės krašto... O kaip norėčiau būti tavo glėbyje, jausti tavo... Atsiuntė:  Viktorija

2009-02-14 Romui
Sie meiles zodziai skirti Romui :))Tam zmoguciui , kuris nesenai atsirado mano gyvenime:))
Nes anksciau tikejau, kad gal taip ir reikia,lemta ,kad laukiant nieks neateitu,iktai laikrodis tiksetu sekundes, minutes, valandas....ir nuo vejo virpetu langu stiklai....ir liudet, kad tave visada palieka viena...su skilusia sirdim i dvi dalis...
Bet dabar mano gyvenimas tapo grazesnis, ryskesnem spalvom nusidabino...
Man gera kai jis mane liecia savo rankom, buciuoja.....kunu nubega drebuliukas ...Taip... Atsiuntė:  Jolanta

2009-02-14 Dar ne viską pasakiau
As dar ne viska pasakiau
Dar noriu pasakyt kad myliu.
Pasauli visa sumaisiau.
Ir audros del taves vel tyli.
Man nakti pakeite diena
Ir saules sviesa dovanojo
Tada kai tu buvai salia.
Sirdis dainavo ir svajojo.
Tau nese siluma delnai
Tau meile lupos suzydejo.
Sypsojos musu angelai
Ir laime nese, negailejo.
Tau silta zodi surinkau
Ir kristolo rasa apliejau.
Tau sirdi savo palikau
Kurioj mums pasaka sudejau.
Svytejo meile akyse
Kai as saves tau negailejau.
Jauciau tave as savyje
Ir... Atsiuntė:  Ernesta

2009-02-14 Suklydau

                              SUKLYDAU
Kaip ir dauguma siuolaikinio jaunimo mes susipazinom internetu. Pazinciu svetaineje ONE.LT pamaciau jos nuotrauka,ji iskart patrauke mano demesi.Pamaciau,kad ji yra pas viena mano drauga "drauguose".Iskart griebiau telefona ir skambinau jam,klausti kas ji tokia is kur ja pazysti ir t.t. Na jis pasake,kad ji daznai buna sokiuose.... Labai ja susidomejau,ji nebuvo tiesiog eiline grazi mergina,nes internete ten daug ju galima pamatyti,bet tiesiog pajauciau jau... Atsiuntė:  Andrius

2009-02-14 Brangiausias žmogutis....
Brangiausias zmogutis....

Tai ka visu pirma pasakysiu,kad ir kas nebutu,zinotum jog MYLIU TAVE ir man TAVES reikia ir tikrai laukiu TAVES visada, bet kuria minute, bet kuria sekunde...As ir nei vieno zmogaus taip nemylejau nesiilgejau ir nelaukiau, kaip taves...Isvis as manau nei karto nemylejau ir nezinojau, kas tai per jausmas... Kitus jausmus tokius kaip susizavejima, potrauki vadinau meile... Bet po kazkurio laiko, man jie atsibosdavo ir nebereiksdavo nieko...Na kas buvo tas prazuvo. Svarbiausia... Atsiuntė:  Justutė

2009-02-14 Atleisk...
Atleisk...
Atleisk,kad negaliu Taves pamirst.Atleisk,kad istisai apie tave galvoju,kad buciuodama kita as vis dar jauciu tavo lupas...Atleisk,kad uzmiegu ir prabundu kartodama Tavo varda...Kad kas nakt sapnuose as vis dar tebeieskau taves...Atleisk,kad uzmerkus akis as matau tavo sypsena,kad tyloje girdziu tavo juoka...Atleisk,kad vis dar jauciu,kaip svelniai mane glamoneji,lieti mano lupas...Kad vis dar uzuodziu tavo kvapa...Atleisk uz tai,kad viskas prie ko Tu prisilieti man tampa be galo brangu,kad... Atsiuntė:  Ineta

2009-02-07 Kęstui
Kęstai,
Jei Dievas sekundei pamirštu tai, kad esu skudurinė lėlė ir padovanotu man daugiau
malonių akimirku ir gyvenimo su Tavimi-greičiausiai nepasakyčiau tau visko ką
galvoju.Daugiau galvočiau apie tai ką kalbu ir darau.Vertinčiau viską ne pagal tai
kokia daigtų vertė,o pagal tai,ką jie reiškia.Mažiau miegočiau.Daugiau svajočiau
suvokdama,kad kiekviena minute be Tavęs,tai šešiasdešimties laimės sekundžių
praradimas.Aš vaikščiočiau,kai Tu nuo to susilaikytum,aš atsibusčiau dar tada,kai... Atsiuntė:  Ieva

2009-02-07 Tu vertas...
Mes kuriam savo laime uzdraustoj visatoj, mes statom savo pili ant svetimu pamatu, bet vistiek statom zinodami kad teks ja nugriauti, zinodami kad musu laime bus trumpa ir labai skausminga. Vistiek stumiame save i praraja, pasmerkdami vienas kita kancioms. Ir kam as tada i tave taip ziurejau, kam norejau prisiminti tavo veida visada. Juk zinojau kad man esi uzdraustas vaisius bet tu toks grazus ir kaip taves nepaliesti, kaip nemyleti... Tada bijojau tave pamilti, dabar bijau tave pamirsti. Taves... Atsiuntė:  Ernesta

2009-02-07 ...tai buvo trapu ir laikina
Klausiausi daug Jusu meiles istoriju ir daugelis ju buvo su liudna pabaiga...Atrodo salia meiles keliauja zodis liudesys, asaros, sielvartas...Kodel zmones budami laimingi nepasakoja apie savo meile...gal bijo prabilti, kad ji nesibaigtu...??? Bet taip sunku juk tyleti kai myli ir esi laiminga, bent jau man...kai as myliu, as džiaugiuosi ir noriu visam pasauliui susukti "As myliu ji"...kodel taip yra, nori zmogus nuosirdziai myleti ir buti mylimas, taciau ta laime ir meile, kuria atrodo laikai jau... Atsiuntė:  Gintarė

2009-01-31 Paulius ir Agnė


Tu vėl viena, o aplink tyla. Tik jo atodūsį tu dar girdi...
Nusvyra rankos, daužosi širdis ir supranti, kad jo jau nebeturi...
Apglėbus tylą - garsiai sušunki, kad be jo gyvent nebegali...
Bėgi tu į tolimą nežinią, kažką surasti, pamatyti...
Tačiau ir vėl tu suklumpi, nes jo tu jau nebeturi...

Ir ji pasakė : " Neatleisiu Tau..." Visi prisimena šiuos žodžius dar ir šiandien, nes ji visada tai kartoja.
O viskas prasidėjo viena šaltą, bet gražų sausio devintosios rytą. Atrodo, dar tik neseniai... Atsiuntė:  Vitalija

2009-01-31 Mylimajai
Mano Meile ar žinai, kaip tave myliu? Nejuda nė vienas lapas, jokio vėjo. Ar apsirikau? Netekau pusiausvyros, suklupau, aptemo protas, susitrenkiau kelį, užgavau sau širdį...
    Įsimylėjau akimirksniu... ir tą jausmą iki šiol branginu. Apie tave galvoju nuolat: kai lupu apelsiną, varstausi batus, kai vėjas neša lapus, vairuoju mašiną, kai saulė priverčia prisimerkti. Tu drebini žemę man po kojom. Vėl kuriu, vėl mano fantazija gyva. Apie tave galvojant, keistai užima kvapą, nusmelkia širdį, užlieja... Atsiuntė:  Audrius

2009-01-31 TU vienintelis
tada nustojau gyventi...nebetykejau net pirma snaige ant mano blakstienos ir vis klausiau-kodel? Tamsiomis naktimis krisdavau kiap nutrukes liftas.As nezinau. Smarkei rekiau, tik kad niekas negirdetu.Bandziau tai slepti nuo taves, saves ir dar tukstancio kitu... kurie tiesiog skaite is mano akiu nevilty.As nustojau laukti dienos,ryto, nakties ir vakaro, nes kiekviena karta atsimerkus budavo nebepakeliama.....nematyti...taves...
Tuomet tik egzistavau...istirpusiuose sniego duobutese aplink medzius... Atsiuntė:  Deimantė

2009-01-31 Nauja pradžia
Dabar guliu ir žiūriu į vieną tašką...Prisipažinsiu senai buvau tokia liūdna ir išsiblaškiusi.Ir netikiu,kad dėl to kaltas artėjantis niūrus ir šaltas ruduo.Mintyse vis kartoju jo vardą, o gal taip tik save bandau įtikinti,kad tai tik baisus košmaras.Bet niekada neužmiršiu jo ištartų žodžių "TU MELAGĖ"...Bet žinau,kad tai netiesa.Nes aš jį myliu kaip nieką kitą šiame beprasmiškame pasaulyje....Naktys,dienos rytai ir vakarai tai lyg amžinybė be jo....Ir toks paprastas paprasčiausias dalykas sėdėti... Atsiuntė:  Aušra

2009-01-31 Mano mėnuliui
Mano mėnuliui,

Ta netikėta naktis suvedė mus ir pakeitė mūsų likimus Nuo to laiko mes kartu, nuo tos nakties kai ištarėm "labas", nors visko būta ir skaudžių išsiskyrimų, ašarų, pykčio, pavydo, ambicijų, tačiau iki šiol išliko skardus juokas, šiluma, rūpestis,ir svarbiausia jausmai. Su kiekviena diena jie stiprėja ir auga. Galiu drąsiai pasakyti - myliu tave, mėnuli,mano. Nesu aš angelas, tačiau ir ne blogiausias velnias, prisipažinsiu nevisada moku ir sugebu suprasti tave, pasakyti būtent tai... Atsiuntė:  Odeta

2009-01-31 Juodos tylos šviesa
Čia meilės istorija. Meilės Gyvenimui. Puikiai suprantu, kad ji visiškai kitokia nei visos kitos, kurias Jūs gaunate, tačiau būčiau labai laiminga ir dėkinga, jei ji būtų perskaityta... Ir kartoju: čia istorija apie Meilę Gyvenimui... Ačiū iš anksto ;)



Juodos tylos šviesa



   Pilki medžiai, pilka žolė, pilkas kambarys. Pilkas mano pasaulis. Viskas pilka! Tik tyla neaiškios spalvos. Tikriausiai ji juoda.

   Mano lūpos vėpčioja, bet negirdžiu savęs. Kalbu, juokiuosi, bet negirdžiu... Atsiuntė:  Rosita

2009-01-31 vistiek MYLIU..
Buvo paskutinė vasaros diena,žiūrėjau į žvaigždėtą dangų ir riedėjo ašaros,kodėl?todėl kas baigėsi vasara ar todėl kad visą vasarą Tavęs nemačiau?hm..nežinau..prieš 10dienų buvo svarbiausia mano šventė..sukako 18metų,o Tu manęs nesugebėjai pasveikinti..visa tą dieną tik ir laukiau Tavo žinutės arba skambučio..deja taip ir nesulaukiau..Visa vakarą verkiau..niekada negalvojau kad gali pamiršti..Labai Tavimi nusivyliau..atrodo visai nesenai buvo viskas gerai mūsų santykiuose,ir taip staigiai viskas... Atsiuntė:  Ingrida

2009-01-31 ...Edvinui...
Edvinui nuo Viktorijos

....ir visą gyvenimą save kaltinsiu-kodėl aš taip padariau..

Mano širdis vis plaka  greičiau vien apie jį pagalvojus.
Pagalvojus ne kartais..
O visada..
Sapnuose regiu tik jį...
Mintyse girdžiu tik jo balsą...
Regiu jo miela šypseną...
Ir taip sunku žinoti,
Kad mes jau niekada nebebusim kartu..
Ištariau jam - Sudie..
Bet kodėl?
Kas aptemdė mano protą?
Kodėl mes žmonės tokie -
Visada suprantame tik praradus...
Mes nustojom bendrauti...
Po jam mano ištartų... Atsiuntė:  Viktorija

2009-01-31 Laiškas Tau,
Laiškas Tau,
Maža saulytė šviečia ryškiai kaip kad ir kasryt...
Atrodo, širdžiai miela, bet tik ne šįsyk..
Skaudu..
Kai graužia iš vidaus ir kirminas baisus,
It vilkė noriu staugt,
It liūtė draskytis po miškus...
Nebegaliu...
Man per sunku...
Žinau, kad vis dar myliu ir todėl kenčiu...
Ta meilė - ji akla,
Ta meilė - be atsako, todėl žvarbi it žiemos gūdi pūga...
Sunkus tai jausmas, kai paguodos net nėra,
Kai tavo širdyje dar gruodas,
O visus įėjimus užpustė ledinė žiema...
Pamilau... Atsiuntė:  Vaida

2009-01-31 "Brigitai..."
"Brigitai" - Tomas

Ar kada nors pagalvojai, kas yra skaudžiausia? Pasakyti kažką ir po to gailėtis? Arba nieko nepasakyti ir gailėtis? Sunkiausia yra pasakyti tuos dalykus, kurie yra svarbiausi, kurie vis dar jaudina širdį, o jiems pasipriešinti nebegali - gal todėl ir rašau šį atsakymą...
Kai mes buvom pora bijojau tavęs netekti, mano širdis pati nusprendė ko jai reikia, o ko ne. Savo širdžiai neįsakysi ką jai daryti, nes ji daro tai pati savaime, kai to mažiausiai tikiesi arba netgi kai to... Atsiuntė:  Tomas

2009-01-31 ...aš vis dar myliu...
As vis dar ji myliu

O as vis dar ji myliu...nors praejo beveik metai kai mes nesam kartu...Per juos ivyko daug ir visko...buvo i kitu simpatiju, lyg ir labai stipriu, bet prireike tik vieno musu susitikimo po tiek laiko, kad tai ka jauciau jam vel isiliepsnojo manyje...meile kaip ugnis, kuria pakurscius ji suliepsnoja dar stipriau, kaip ir man... o maniau taip nebus... pati zaidziu su likimu, juk as ta vakara pasiuliau jam susitikti, nors  gerai zinojau, kad jis turi dar dvi kitas, ja ir ... ir... Atsiuntė:  Tina

2009-01-31 Pabaiga....
Pabaiga
Aš noriu verkti, kai tavęs nėra šalia. Aš noriu rėkti, kad buvau tokia kvaila.. Žaidei tu su manim, davei kažką, kad po to galėtumei atimti. Taip neteisinga ir negražu. Kodėl taip man įvyko? Kodėl po visko aš galbūt tavim dar tikiu? Ne, nebetikiu senai, ištirpo tavo pažadai. Sugriovei pilį jų, prasmego tai kas buvo, tarp smėlio nuolaužų. Girdi, to nebebus! Net jei dangus nugrius, jei žemė versis tris kartus - to niekad nebebus. Turėjai, bet nereikėjo. Norėsi - nebebus. Praėjo tavo laikas.... Atsiuntė:  Vaida

2009-01-24 Mintys Tau
Mintys TAU.



.kiekvieną minutę širdy spurda mintis - ar jis galvoja apie mane, kodėl jis galvoja apie mane? Kuo gi aš skiriuosi nuo kitų? Kaip jis sugebėjo manyje pažadinti niekada nepatirtus jausmus? Bijau pati savęs, bijau to, ką jaučiu, bijau, kad, jei nenumalšinsiu šito troškulio - išprotėsiu. Jaučiuosi keistai ir kvailai, kad šitaip stipriai įsimylėjau. Bet - tai tiesa, nuo kurios niekur nepabėgsiu, kurią turiu pripažinti, kurią turėsiu išgyventi. Išgyventi viena, nes beveik nėra galimybės... Atsiuntė:  Vitalija

2009-01-24 Palieka...
Palieka...

Prieš metus buvau kitokia, gal ir šypsojausi aš daug daugiau, tačiau... dabar jau viskas yra kitaip ir yra taip kaip jau yra.
Taip aš pirmą kartą pamilau žmogų be kurio man taip liūdna dabar. Tada viskas atrodė idealu. Susidraugavome gan greitai, jau po pirmo susitikimo atrodė, kad mes esame, dievaži, kiek laiko pažįstami. Buvo gera turėti draugą su kuriuo laikas prabėgdavo nejučia. Su juo jausdavausi pati laimingiausia. Aš jam patikau, jis man taip pat. Jis man kalbėjo daug, o aš... Atsiuntė:  Vaida

2009-01-24 Aš nepasiduosiu
Meilė... man tas žodis tapo kasdienybė, lyg plaučiau indus, ar šluočiau kambarį.
Tas žodis tiesiog prarado savo galią, tyrumą. Svaiginančios akimirkos - nusėtos
dulkėmis it senos knygos lentynoje senolių kambary- tokios užmirštos ir niekam
nebeįdomios. Ateites krikštole matyti tik tamsi bekraštė erdvė. Iš to kas liko -
tik nežmoniškas galvos skausmas. Viskas baigta. Tarytum bučiau iš anksto tam pasiruošusi,
nes nei viena ašara nenuriedėjo skruostu...
Atsimenu laikus, kai kentėjau ir karčias... Atsiuntė:  Lina

2008-06-20 Rankraštis


Norėčiau jums kaip knygą nuo pradžios atskleisti.
Save ir visa perskaityti ištisai
Bet mano knygos puslapiai taip išsisklaidę:
Jos galo ir pradžios neberandu patsai.

Negaila jos. Ji nuobodi kaip visos knygos,
Gyvenimo rašytos žmogiškon širdin,
Ir ką paaiškis tie periodai nelygūs,
Ta jų gaida, kaskart vis krintanti žemyn.

Bet kas gi aš esu?... Jūs norite žinoti.
- Turbūt kažkas keistų troškimų lydinys, -
Ne vienas, į mane pažvelgęs, pasakys.

Taip! Trokštu - nes esu gyvenimo besotis... Atsiuntė:  Evaldas

2008-06-14 Išėjo...
Pamacius tavo akis,pasijutau kaip danguje.Jos buvo tokios rudos,ir su tokia didele meile ziurejo i mane,man jos pasirode tokios kupinos silumos,kad norejau jog i mane ziuretum visa amzinybe.Isimylejom,,,taip buvo gera kas vekara buti salia taves,buti prsiglaudusiai prie tavo tvirtu peciu,buvom laimyngi,,,taciau atejo ta diena,kai turejome issiskirti,nezinojau kada vel tave pamatysiu,ir isvis,ar pamatysiu...Sis klausimas mane kamavo dar ilgai.Issiskyrem,,,ir paskutinis bucinys buvo toks...jog galejau... Atsiuntė:  Irena Bardauskaitė

2008-06-14 ...o buvo taip....
Likimo dovana...
... O tai buvo likimo dovana... jis man dovanojo tavo akis, tavo šypseną ir tavo jausmus — tavo meile... meile, meilę kuri atrodė tokia kilni, tokia švelni, tokia...kuri nieko nereikalauja, tik duoda... Aš buvau laiminga, aš buvau beprotiškai laiminga, kai galėjau mylėti ir jaustis mylima... atrodė tas jausmas lydės visą gyvenimą ir visas liūdesys, visi neramumai liko praeityje, juk šalia manęs buvo tik nuostabūs žmonės: tu ir geriausia draugė, draugė iš didžiosios raidės...
Dienos... Atsiuntė:  Daiva K.

2008-06-14 .....Viskas.....
....Viskas prasideda taip,kaip dera prasidėti.

Viskas baigiasi taip, kaip ir turi pasibaigti.....





Prisimenu dienas, kai tave aš pažinau.

Kai pirmąkart nedrąsiai apkabinau.

Juokeisi nuoširdžiai kaip vaikas,

Nepastebėjau kaip prabėgo mūsų laikas.



Tavo artumas, alsavimas ir bučiniai,

Lyg gyvatė širdin kando taip giliai.

Už ką? Savęs aš klausiu, o atsakymo neatrandu.

Bet ar kentėdama vis lauksiu? ir nežinau ar lauksi tu.



Kodėl tada užteko tik akių kontakto,

O... Atsiuntė:  Viktorija

2008-06-14 Katinui, kuris mėgo vaikščioti vienas...
Katinui, kuris mėgo vaikščioti vienas...

Šiandien šeštadienis. .  Dar prieš gerą pusmetį laikdavau savaitgalių. Nes juose būdavai tu. Rašau ir akyse kaupiasi ašaros (kur ten kaupiasi, jau verkiu..). Jau ne kartą prisiekiau sau, kad neverksiu, bet nieko negaliu sau padaryt. Ilgiuosi tavęs belekaip.. Žinau, kad beprasmiška, bet širdis nesugeba tavęs pamiršt. Buvai geriausias mano draugas. Bet kaip pats sakei, gyvenimas nestovi vietoj, viskas keičiasi. Pasikeitėm ir mes. Kaip aš bijojau šito laiko,... Atsiuntė:  Kris

2008-06-14 Nebėra mūsų
Kodėl turėčiau kurti eilėraštį tau, jei vis tiek jo neskaitysi. Kodėl turėčiau jame išlieti savo širdį, jei tau nerūpėjo, kaip ją įskaudinai. Kodėl eilėraštis turėtų būti tau, jei net nepaskambinai. Kodėl turėčiau rašyti, kad man skaudu, jei neatsakei nei į vieną mano žinutę. Ir kodėl išvis aš rašau tau eilėraštį, kodėl prisimenu tave? Todėl, kad buvai mano gyvenimo dalis. Teisingai - BUVAI. Bet nebesi. Taip, kaip leidai man išeiti, taip aš išstumiu tave iš savo širdies.
Galvojai, kad man skaudu?... Atsiuntė:  Laima

2008-04-26 Nerijui

Naktis...Tyla...Siela įsiklauso...gyvenu dėl Tavęs...mano širdis tik Tau priklauso...kasdien matyt Tave, to užtektų man...dėl Tavęs iškeisčiau rojų...ir keliaučiau pragaran...Naktis...Tyla...Siela įsiklauso...gyvenu dėl Tavęs...mano širdis tik Tau priklauso...kasdien matyt Tave, to užtektų man...dėl Tavęs iškeisčiau rojų...ir keliaučiau pragaran...mano mitys sustojo vos tave aš pamačiau...neiškarto bet išlėto...visvien aš supratau, kad Tu tas žmogus...kuris sušildys mano širdį...kuris supras mane... Atsiuntė:  Agnutė

2008-04-19 Sudaužyta širdis
si istori turetu buti skiriama konkreciam zmogui kurio vardas yra saulius.tikuosi sauliau tu girdi siuos zodzius ir gal jau dabar sugebesi suprasti mano jausmus bei kancias.
                     SUDAUZYTA SIRDIS
Daznai visi mes svajojame buti mylimi isgirsti suprasti.Ir kai atrodo viskas pildos ta laime visai sale apciuopema rankomis...tik staiga viskas suduzta svajones virsta skaudzia realybe tikejimu viltimi.....
  Aklai ir vel aklai tavim patikejau bet kaip ir visda buvau tik iskaudinta pazeminta... Atsiuntė:  Agnė

2008-04-19 Teisė mylėti

Teisė mylėti....

   Buvau jaunutė pirmo kurso studentė, o jis subrendęs vedęs vyras. Netikėtai mūsų keliai susitiko ir jau ilgai neišsiskyrė.
Tiesiog pamiršom visą pasaulį, nematėm, kas dedas aplinkui. Buvom tik mes abu. Vogiau svetimą meilę, bet jos gavau su kaupu... Negaliu pasakyti, kad man to užteko, tačiau aš buvau laiminga.
  Kaip paukščiai skraidėme danguje - niekada nepavargstantys, visada išsiilgę. Meilės buvo tiek daug, kad nieko kito, rodos, nereikėjo. Sunkiausios buvo tos laukimo... Atsiuntė:  Vaidulė

2008-04-19 Jos meilė Jam
Prasidėjo viskas nuo vienos paprastos trumposios sms žinutės.. Jis jai rašė klausinėdamas ką ji veikia, kaip sekasi, ka mėgsta ir pan..

Žinučių daugėjo, o jis vis nenorėjo jai prisipažinti kas esąs, jiedu mokėsi toje pačioje mokykloje, tad ji numanė kas jis ir pradėjo spėlioti.. Jai bespeliojant jis pasakė kurioje klasėje mokosi, o vėliau aišku ir savo vardą, tačiau visa kita jai taip ir liko paslaptyje.. Sms žinutės ji gaudavo vis rečiau, bet vieną dieną ji nutarė išsiaiškinti kiek tik galima... Atsiuntė:  Laimė

2008-04-19 Meilės vardan


Meilės vardan.

Nežinau, ar įmanoma rasti tokius žodžius, kurie galėtu tiksliai išreikšti žmogaus jausmus, tiksliai apibudinti jo būsena. Abejoju... Nes dažnai kalbant apie tai, viskas atrodo per blanku, ne taip tikslu. Protu, atrodo, visiškai suvokiama, o širdis nenori to suprasti, nenori susitaikyti ir priprasti prie tavęs nebuvimo šalia. Sakai, kad prie visko yra priprantama. Taip, beabėjo, žmogus juk prie visko pripranta, prie skausmo ir prie liūdesio taip pat, bet kokia tai kaina... Iš... Atsiuntė:  Jelena

2008-04-19 Laiškas
Laiškas, kuris niekada nebus išsiųstas...
Nors šis laiškas niekada nepasieks tavo rankų, bet juo noriu pasakyti visus žodžius skirtus tau, parodyti meilę, ilgesį. Noriu baltame lape parašyti apie jausmus, kurie niekada nesulauks atsako, apie svajones, kurios niekada neišsipildys.
Norėčiau surėkti visam pasauliui, kaip tave myliu, koks esi man brangus. Tačiau žinau, kad niekas nuo to nepasikeis, todėl turbūt ir laikau savy tuos žodžius, kurie kartais atrodo gali sudeginti mane.
Vakaras, kai buvome... Atsiuntė:  Vilma

2008-04-19 Mintimis į bedugnę
Mintimis į Bedugnę...



Manau ,jau supratote ,kad nepasakosiu apie gražią meilę.Kokia ji nuostabi ar ideali...Ne to nebus,bent šykart..Visa tai ką papasakosiu tai vien dėl to ,kad nebegaliu visa to laikyti savyje...Nebegaliu...




Lietaus lašai...skubantis žmonės..Ausyse skambanti "Leona Lewis -I Always Love You" daina ...Tą kart pirma karta pasijutau išsiskirianti iš minios...Visi skubėjo ,lėkė..Bet tą kart man lietus padėjo..padėjo paslėpti ašaras akyse..Gal dėl to ir ėjau lengvais.lėtais... Atsiuntė:  :)

2008-04-19 Giedriui nuo Erikos
Tą šiltą vasaros dieną  Tavo šypsena mane atvėsino...Dabar raminu save, kad tas gilus akių žvilgsnis buvo nuoširdus, kad Tavo žodžiai, kurie suteikdavo man sparnus, buvo tikri. Tikėti tuo man tiesiog yra būtina. Mano akyse - kiekvienas Tavo veido bruožas, Tavo šypsena. Girdžiu tik Tavo balsą, o lūpose tik Tavo vardas. Vardas, kurį išgirdus, mane užlieja begalinis ilgesys, skausmas, neišsipildžiusios svajonės, kurių buvo tiek daug ir kurios atrodo jau niekada neišsipildys.
Dabar vis klausiu savęs,... Atsiuntė:  Erika

2008-04-05 Aš ne aš
Greitai bėga laikas...jau prabėgo 8 metai.prieš tiek metų mes susituokėme.O tada viskas buvo taip gražu...Mylejau tave besalygiškai, nes tu buvai pirmoji ir vienintelė mano meilė.Tekėti labai bijojau, bet žinojau kad su atsakymu ,ne, prarasiu tave visam laikui. Tai mane gazdino dar labiau nei santuoka. tiesa man tada buvo 18metŲ...o tau 28eri...tu labai norėjei santuokas tada įsivaizdavau, kad mane labai mylėjai.Na taip man atrodė.
Dabar atrodo kitaip...tau tiesog buvo patogu...aš buvau jauna gyvenimo...

2008-04-05 Mano vienintėlis žmogus

Mano vienintelis žmogau

    Dabar liko tik ašaros ir į šukes subyrejusi širdis. Aš į pasaulį negaliu žiūrėti tiesiai, sutikdama gyvenimo kliūtis. Dabar aš į viską žiūriu per skausmo prizmę, kuri iškreipia mane supantį pasaulį. Tai vis per Jį. Kam tada reikejo sakyti tuos žodžius, kurie man atrodė tarsi plaukiantys iš širdies gelmių, jie mane glostė savo švelnumu, nelyginant mylimo žmogaus švelnių rankų. Jis mane lepino ir mylėjo, kaip greitai visa tai išblėso - o kaip skaudu man prisiminti! Dabar... Atsiuntė:  Irma

2008-04-05 Mano varliukui
Varliukas

Gyvenimas - nėra man labai palankus. Taip mylėjau ir tebemyliu savo buvusį vaikiną. Aš jį vadindavau Varliuku, jis mane Varlyte.. Mes draugavom, aš tai pasiūliau. Pradžioje buvo tiesiog tobula, skambučiai vakarais, meilės prisipažinimai, žvilgsniai. Bet mokykloje mes nerodėme savo meilės. Susitikę buvom tik kartą, nors mokykloje jį matydavau tūkstančius kartų... Bet staiga, tarp mūsų atsirado geriausia mano draugė, kuriai aš pasakodavau apie savo Varliuką apie mus.. Ir ji mane išdavė..... Atsiuntė:  Ragana

2008-04-05 Jam
                                                                                          J - A - M








  Dykuma... Didžiulė, beribė, karščiu alsuojanti smėlio jūra, vis labiau ir labiau kankinama deginančios saulės ir spindulių... Žmogus... Keliaujantis per ją pavargęs ir išsekęs, atrodytų,  beprarandąs viltį ir norą gyventi... Išsekintas jo kūnas, sunkiai judantis ir neklausantis jo paties norų ir minčių padėti jam... Ir staiga žmogus pamato karščio nualintuose smėlynuose oazę...

... Atsiuntė:  Sandra

2008-04-05 Atsiveikinimo laiškas Jam
Atejai i mano gyvenima,  kaj nieko nelaukiau,nesitikejau ir pasilikai mano mintyse ir sirdyje.
PATIKEJAU  tavimi,tavo jausmais, tavo zodziais graziais.
Atradom vienas kita, nors ir buvom patyre ka reiskia tureti ir prarasti...
Myleti TAVE buvo lengva, todel tik  tau vienam padovanojau visa save..
Kai maniau, kad radau savo laime, sirdis nurimo ir manes nebekankino abejones.
viskas po truputi pradejo irti,bet atsisakiau suvokti, kas vyksta ,
nors sveikas protas liepe sirdziai nusiraminti.
NIEKADA... Atsiuntė:  Gretutė

2008-04-05 Tiesiog....istorija
buvau maza mergaite nemokejau liudeti pykti ar neapkesti... bet viena diena parase man kazkoks numeris ir pasiule draugauti as nezinojau kokia draugyste tu siulei man tada tai nebuvosvarbu . mes susirasinedavome kalbedavome telefonu . karta paskambinau jam ir pasakiau kad myliu tave, as pati nesupratau kodel taip pasakiau  ir padejau rageli as isigandau nezinojau ka jis pagalvojo. jis man skambino o as bijojau atsiliepti . staiga gavau is jo zinute ... ten parasyta buvo
as taipat tave myliu mazute.... Atsiuntė:  Lina

2008-03-22 Ašara
Ašara

    Buvo gražu. Žvaigždės ir mėnulis spindėjo tamsiame nakties danguje. Mėnulis stebėjo juos, susėdusius ant suoliuko šalia fontano, kuris net ir naktį tryško vandenimis, o krentančios žvaigždės slapčia pildė jaunuolių galvose vos gimstančias svajas...
    Jiedu sėdėjo vienas priešais kitą, susikibę rankomis. Jis žaidė jos dailiais pianistės pirštais ir vis stengėsi kažką pasakyti. Ji, pakerėta nakties grožio, nenuleido akių nuo jo, kerinčiai atrodančio mėnulio šviesoje...
    Tyla. Girdėti tik... Atsiuntė:  Simona K.

2008-03-22 Praradau
Kai tu atsiradai man buvo begalo gera.Jauciausi pirma kart kazkam reikalinga.Zinojau,kad atsitikus nelaimei tu man visada padesi,taip ir buvo,bet neilgai.Laikui einant viskas keitesi,keiciausi ir tu ir as.Tai buvau skaudu,Pradejai rodyti ne tokia meile kokia buvo seniau,maziau skyriai demesio,nes man sakydavai kad neturi laiko.
Pradejau jaustis atstumta ir nemylima.O juk as tau viska pasakodovau,viska sakydavau kas man blogai,tu man buvai viskas.Zinau,kad gal per daug banalu tai pasakoti,bet tada... Atsiuntė:  Justytė

2008-03-22 Juk Tu buvai...
mano gyvenimas taip jis grazus,nuostabus,spalvotas...ne!!!
reikia pagaliau sugrizti i realybe...apie savo gyvenima nieko negaliu papasakoti...visada bandau buti geros nuotaikos,bet ja tuoj sugadina kas nors...
jau pavargau buti tokia...pavargau bijoti jausmu...slepti juos...as moku tik rekti...bet ir rekti bijau...pagaliau...kas as zmogus ar ne?!gal esu ir zmogus tik seniai uzmirses ka reiskia gyventi...
nenoriu buti tarsi lavonas be taves...kai tu salia as as buvau linksma,laiminga,o dabar juk... Atsiuntė:  Monika

2008-03-22 Ramūnas
Iseit...bet tai labai painu ir lengva ir begalo sudetinga.uztenka mirksnio ir gyvybes sviesa is akiu dings.neisiziebs ji niekada ,nes nieks neturi tokiu galiu ,kad antrakart galetu ja iziebt...lyg bombai susprogus branduoliniai.negaliu daugiau i save ziuret,jaust skausma kune ,sieloj...o ,kad galeciau isokt i nuokalnen besivercianti automobili,justi greiti ,ir manjau niekas nepades ,as tuo tikeciau ,bet belieka tiktai stebeti...nors ne ,pasirodo ,kad as turiusirdi ,draugu ,turiu seima ,tiek zmoniu... Atsiuntė:  Lolita

2008-03-22 Kada myli tik Tu viena
...Tu neesi šalia...ir šitie žodžiai niekada Tavęs nepasieks...Bet aš rašau Tau...Kad mano širdyje nebeliktų to skausmo kurį man suteikei Tu...Mano širdis ir vėl liudna, o ašaros jau rieda iš pavargusių akių...Kas man?Kartoju vis sau...Kas man kodel niekada negaliu šypsotis?... O mano akis temdo juodos ašaros...Tu nemyli manęs...nemyli manęs taip kaip aš to noriu...Tokia Tavo meilė mane skaudina...Meilė... Aš tikėjau ja... Maniau ji graži, bet ne... Gyvenimas mane privertė susimąstyti ir atverti... Atsiuntė:  Jovita

2008-03-22 Per vėlai suprasta klaida
Per velai suprasta klaida



     As isimylejau...Isimylejau pirma karta...Nors man penkiolika,bet as jauciu ta nuostabu,svaiginanti jausma,kuris uzvalde mano mintis,prota ir siela.Ir kaip dazniausiai buna ,ta pirmoji paauglystes meile nevykusi,sukelianti daugiausia skausmu ir nusivilimu.Taigi ir manoji,tiksliau mudvieju su m ano buvusio vaikinu tokia meile ir buvo.                                                                                                                             ... Atsiuntė:  Justė

2008-03-22 Į nežinią tvirtu žingsniu


Einu rudens lapais apsnigtu taku. Jie man groja liūdną, ilgesingą muziką. Kiekvieno žingsnio prisilietimas prie jų, tarsi gitaros stygų suvirpėjimas. Tik čia visos "stygos" išgauna vienodą garsą, tačiau tuo pat metu ir visiškai skirtingą. Bet aš jų negirdžiu. Nes girdžiu vien tik tuštumą.
Visai netikėtai atsirandu prie upės. Ta pati upė, tas pats krantas. Tik vanduo jau kitas. Tas, kuris katik buvo čia, dabar jau yra ten. Kažkur, kitur..Bet aš to nematau. Nes matau vien tik tuštumą. O tuštuma... Atsiuntė:  Renata

2008-03-22 Kokia sunki meilės kaina...
Nebėr manęs tik tas, ko aš nenoriu.... Su neapykanta, pagieža mes žengiam į rytojų... Gal dalelę savęs tu atrasi iš naujo, o gal kažkas tau padės atsistot ant kojų? Nebetikiu savim, klupiu prieš svetimą altorių... Nebematau savęs, nebeužuodžiu kvapo, nebejaučiu to jausmo...o štai ir lapai krenta ant manęs. Šalta. Lyja lietus, dargana.  Nepažįstamas balsas sako, kad viskas dar tik prieš akis, o jau dabar nebegaliu, jau dabar trūksta oro. Negaliu. Per sunku gyventi. Viskas ką jaučiau padovanojau tau,... Atsiuntė:  Gabriela

2008-03-22 Suklydai
Kaikurie nesugeba issaugoti tai ka turi,
Nesugeba issaugoti kas jiems brangu...
Visi suklysta...
Bet ne taip kaip tu suklydai...

Tu nemokejai issugoti tai kas buvo brangu
nezinau, gal tau tai ir nebrangu...
bet tikra meile reikia saugoti...
Nes ji greitai pabega...

Gal tu pagal teisybe nemylejai
Gal buvau tik zaisliukas tavo rankose..
gal tik statulele tavo kambari..
O gal niekam tikes daiktas,kad galetum bet kada ismest..?

Bet as ne zaisliukas, ne statulele ir ne daiktas
As esu...

2008-03-22 Tai tik jausmai,mintys.mano.. sirdies dalis
Tai tik jausmai,mintys.mano.. sirdies dalis..

Tu lik ta bedugne,lik ta neišsipildžiusi svajonė...žiuriu į tave iš toli laukdama kada ir vėl užliesi mane šilta banga...Tu lik ta nerimstanti jūra,į kuria taip noris įsiliet,paskest,atrasti dugne šviesą...tu ta nesuprasta tylos lemtis,saulės mintis...tu gyvenimo dilema-gyvent ar skest,ar dar ieškot danguje,ko galbūt nėra...aš pasinersiu į tave,aš pasiduosiu tau,jei dar kada man leisi pabučiuot tą žvaigždę,paliesti tavo veidą,matyti tavo akis,pajusti... Atsiuntė:  Rimantė

2007-08-28 Noriu mylėt
   Vėlus vakaras... Tyla... Dar karts nuo karto sukapsi lietaus lašeliai
į langą. Aš viena. Už lango sklaidosi niūrūs debesys, atnešę
lietų. Pasirodo dailusis mėnulis, pilnatis. Kambaryje plevena
žvakių liepsnelės. Susimąstau. Kas darosi mano galvoje? Sumaištis.
Prisiminimai, prisiminimai apie tave, kurie nepalieka manęs. Atrodo
gyvenimas lekia, vos spėji paskui jį...Bet tu paskui mane, kodėl
nepaleidi manęs?
   Susitikome gana neįprastoje vietoje - bažnyčioje. Pajuokavom,
persimetėm keliais... Atsiuntė:  Ginta

2007-08-16 Aš ir Jis
Viskas prasidėjo 2006 Gegužės 27 diena... Tiesiog internete.  Mielas vaikinas pasirodė, tad nusprendėm pasikeisti numeriais. Diena iš dienos vakarus praleisdavom prie telefono ragelių tol , kol kuris nors iš mūsų užmerkdavo akytes...Nusprendėm susitikti ir jau kitą  dieną ėjom į pasimatymą... Susitikom mes ne restorane, ne kavinėje ar kur prie jūros, o tiesiog gatvėje.. Paspaudus Jam ranką, Širdy pajutau tai, ka iki pat šioliai jaučiu. Taip ir leidome dieneles vienas kito glėbyje. Jis man buvo draugė,... Atsiuntė:  Ingrida

2007-08-10 Svajonės išsipildys
Aš tą vasarą buvau viena, neieškojau ir net nenorėjau jokių santykių. Mano vyro idealas visad buvo Vin Diesel... Ir vieną vakarą, kai šienavom pas močiutę kaime, suskambo mano sesers telefonas ir ji padavė ragelį man. Ten išgirdau jos draugo balsą "labas Saulute, esu ne vienas, o noriu atvykt pas tavo sesę, galiu draugą pasiimt, kad tau būtų ką veikt?" na, kadangi aš buvau viena, geros širdies panelė, sutikau pasiaukoti dėl sesers... Ir ką, aš jau susiruošiau į pirtelę, kai kaip tik tuo metu atvyko... Atsiuntė:  Raimonda

2007-08-03 Sugrizk
Palikai mane vieną rugsėjo dieną.Verkiau 3 dienas iš eilės.Ir dabar, pagalvojus apie tave dažnai pradedu verkti.kaip maža mergaitė. Nes ašaras manąsias sukūrei, tu, mažiuk. Pasiilgau tavęs.. Man svarbiausia, kad tu sugriztum pas mane. Myliu tave ligi šiol ir mylėsiu amžinai, nes esi pirmas žmogutis, pavergęs mano širdį. Kai pamatau tave, noriu pribėgti, apkabinti, pabučiuoti, pakuždėti į ausį, kaip tave myliu, bet nedrįstu, nes priklausai dabar kitai. Pavydžiu jai labai.
Būdama su tavim pamiršdavau... Atsiuntė:  Juste

2007-07-26 Žaisliukas
Lietaus lašai, krintantys ant mano lango stiklo tokie pat šilti, kaip ir ašaros krintančios ant mano skruostu... šlapios, nuo tušo pajuodusios ir patinusios akys, man prabanga... sau tai leidžiu labai retai... tik išgėrusi kokią taurę vyno ir prisiminusi tave..
O viskas buvo taip gražu... nors turbūt gražu buvo tik man... tau tai buvo žaidimas, tikiuosi kad tau buvo linksma mane skaudinti, tikiuosi patiko...
vos pradėjom bendrauti, tave pašaukė armija... kantriai visus metus laukiau tavęs, maniau... Atsiuntė:  Ugnė

2007-07-26 Kodėl taip elgiamės?
Kodėl mes kartais elgiamės taip, tarytum patys prieštaraudami sau? Vieną dieną galime prisiekinėti meilėje, o kitą jau bėgame neatsisukdami. Kas mus verčia taip elgtis? Spontaniškumas? O gal kvailumas? Jeigu sugebame ištarti žodį "myliu", ar mes ištikrųjų mylime? Ar tik meluojame patys sau, nes visi aplinkui tik ir kalba apie tą meilę, ir vien bandos jausmo vedami, mes norime to paties, ką turi kiti?
Praeidamas viengungis mato žmones - poras, kurie vaikšto susikabinę rankomis, kalba vienas kitam... Atsiuntė:  Lina

2007-07-25 Meiles istorija
Buvo niekuo neišsiskirianti žiemos diena- šlapdriba, o taip norėjosi balto, puraus sniego, kuris ir tapo pagrindiniu veiksniu mano istorijoje...



Ėmė snigti ir su pirmuoju sniegu atėjo jis - Domas. Domas nenukrito iš dangaus,kaip sniegas, bet tiesiog sningant pasiūlė pasišildyti kavinėje. Tai buvo pirmas kartu praleistas vakaras.

Net nepajutau, kaip Domas įsiliejo į mano gyvenimą, jis man tapo reikalingas, brangus ir be galo mylimas žmogus. Nusprendžiau supažindinti tėvus su juo, nes mes... Atsiuntė:  Edita

2007-07-25 Žodžiai tau
Mėlynas dangus ir rožinės svajonės,
Ypatingas žvilgsnis, nešinas vilionės...
Lietaus lašai apgaubia kūnus, bet mums tai nesvarbu...
Iriuos aš tavo lūpom, kaip mažas vaikas trokšdamas svajų...
Užbūrė mūsų širdis bučiniai žvaigždžių....

Mėnulio pilnatis ir nakties paslaptis,
Ypatingas jausmas, pripildantis širdis..
Lydėjo mus vos tik susitikus..
Ėjai tu pas mane kasdien, kasnakt...
Su saule, su vėju mūs jausmai vis stiprėjo...
Ir, rodės neišnyks, niekados...
Ulbėjo mūs širdys kasdienos...
... Atsiuntė:  Irena

2007-06-08 Meiles istorija tęsiasi
Nusprendžiau papasakoti mūsų meilės istoriją.Meilės istoriją pilną meilės,draugystės,supratingumo,užuojautos ir dėmesio...Šis pasakojimas nebus graudi meilės istorija su nelaiminga pabaiga.
  Kažkodėl žmonės įpratę pasakoti savąsias meilės istorijas tik tada,kai viskas baigiasi labai graudžiai.O ši istorija dar nesibaigė,ji dar tęsiasi...
  Kažkas yra pasakęs,kad meilė gali išsivystiti iš draugystės.Aš tais žodžiais netikėjau,kol to nepajutau savo kailiu...
  Viskas prasidėjo nuo to,kai pradėjome... Atsiuntė:  Monika

2007-05-14 smėlis ir asfaltas
Gyvenime mano... meile mano... mano vizija, iliuzija, tikėjime... kodėl...?
Parašyta viena neatsargi sms, vėliau susižavėjimas, dar vėliau meilė, didžiulė meilė griaunanti taisykles, sienas... leidžianti kvėpuoti, mąstyti, gyventi... Bet, tavo šeima... mano šeima... mes susikūrėm mažą gyvenimą, pasaulį, kuriame buvai tu, aš ir mūsų meilė - gili gili, spalvota, kvepianti...
Mes nelietėm tavo šeimos, nelietėm mano šeimos, gyvenom dvigubus gyvenimus. Giliai širdyje įstrigę tavo žodžiai "Mieloji,...

2007-05-14 Meile mano

Prisimenu ta nuostabų žvaigždėtą vakarą, kai mes buvome kartu. Aš sėdėjau šalia tavęs, o tu šalia manęs. Mes žiūrėjome vienas į kitą. Kvėpavome vienas kitam i veidą. Alsavome aistra. Buvo nuostabu. Tu taip lėtai palietei mano kūną, tą akimirką aš lyg sustingau, pasidariau lyg akmuo. Tavo švelni ranka lietė mano įkaitusį kūną, lietė nugarą. Tavo ranka bėgiojo man po visą odą. Vėliau tu palietei mano koją. Ją glostei labai švelniai, lyg bijodamas, kad galiu sudužti kaip krištolas į smulkius nesurenkamus... Atsiuntė:  Gintarė

2007-05-02 Nepamiršiu
    Sėdžiu viena kambaryje ir galvoju... Kad ir kaip toli aš būčiau nuo Tavęs ar Tu nuo manęs-aš niekada Tavęs nepamiršiu ir visada Tave mylėsiu...
    Antrasis sakinys skamba taip banaliai, tarsi iš kokios nors ‚muilo operos‘. Bet juk jos ir kuriamos remiantis realiu gyvenimu!  Mano mažas gyvenimėlis - kaip ta ‚muilo opera‘...
    Mūsų meilė prasidėjo ne ypatingai gražiai. Bet laiką atgal atsukti vistiek norėčiau... mums tuomet abiem buvo po aštuoniolika. Aš savo namuose, sode skyniausi raudonuosius serbentus(juk... Atsiuntė:  Risija

2007-04-19 Mylėti - tai iš naujo gimti
Mylėti, tai iš naujo gimti...Mylėti, tai žiūrėti dviem širdim ta pačia kryptimi..bet kartais meilė skaudina,virkdo..Mano meilė Tau yra tyra..Nuoširdi...Neišgalvota..Betmyliu tik aš,myli tik mano širdelė..Tu žinai, kad aš tave myliu labiau už savo gyvenimą...Tu buvai mano pirmas bučinys, kurį prisimenu kas kart išvydusi tave...Tu esi mano pirmoji meilė..Be taves man viskas kas gražu ir spalvota atrodo niūru ir tamsu..O aš vis myliu..Myliu tave beprotiškai..Sunku myleti tave..jaučiu, kad be taves man... Atsiuntė:  Ieva

2007-04-10 Kodėl?

- Sudie...
- Bet tu juk grįši?
- Kam? Gal tam, kad dar labiau skaudėtų?
Mano skruostu tyliai nukrito ašara, tiesiai jam ant rankos. Bet jis nusisuko ir nuėjo. Aš nulenkusi galvą dar ilgai stovėjau, medžiai man dainavo ,praskrisdami paukščiai priminė, kad artėja žiema. Dideli, sunkūs lašai krito ir krito, dužo ant juodo asfalto. Skausmas gniaužė kvapą, o aš vis verkiau... bet tą akimirką, kai mano ašara nukrito jam ant rankos, jis nežymiai suspaudė savo kumštį. Ta ašara nuriedėjo jo ranka ir... Atsiuntė:  Enrika

2007-04-09 Tam ,kurio galbūt jau niekad neregėsiu...


          Jis patraukė mano dėmesį tą varžybų dieną, kai  pataikė i krepšį nuo tritaškio linijos. Komandos draugai plojo ir sveikino jį, tačiau aš tik sėdėjau...įsmeigusi žvilgsnį. Keista, kad visus jo komandos draugus aš seniai pažinojau, o jis manęs nedomino...iki tos dienos.
          Net pati nesupratau kas mane taip traukė prie jo. Juk jo visai nepažinojau. Esu skaičiusi knygoje ,kad meilė yra tada ,kai pamačiusi žmogų jauti ,kaip tave užlieja kažkas švelnaus ,ir atrodo tik norisi bėgti... Atsiuntė:  Svajonė

2007-04-06 Svajonė, virtusi realybe

Niekada negalėsiu pamiršti to pirmo karto kai pamačiau tave.... parduotuvėje stovėdama tiesiog netekau amo... tu toks gražus, tu nuostabus - mintyse kartojau tai. Niekaip neišėjei man iš minčių, vis grįždavau į tą akimirką kai pamačiau tave. Tu atrodei tobulas, tiesiog pasakų princas, kurio aš niekada nesitikėjau gauti. Štai vieną karštą vasaros dieną pakviesta važiuoti prie ežero, tam pačiam draugų rate sutinku tave - savo svajonių vaikinuką. Visą vakarą, kol buvome netoliese aš tave tiesiog valgiau... Atsiuntė:  Luka

2007-04-03 Laikas galėjo sustoti

     Kartais vanduo bėga taip greitai, o kartais taip palengva, nes upelis ne visada sraunus. Vanduo taip kaip ir laikas skuba, bet karts nuo karto sustingsta nors akimirkai. Vanduo bėga bėga, kol nevirsta ledu, o laikas bėga, kol atsiranda kas jį sustabdo.
       Kai sutikau tave, net nepagalvojau, kad galiu pamilti, juk tai buvo neįmanoma, nes aš draugavau su tavo draugu. Kartais mes ateidavome pas tave, tu atvažiuodavai su juo pas mane, bet aš nenorėjau suprasti, kad tave pamilau. Tu buvai... Atsiuntė:  Saulytė

2007-04-03 Vis dar skauda širdis

Tu buvai.
Et, ta jaunystė. Prabėgo jau penkiolika metų, o tave prisiminus vis dar sakauda širdis.
Buvau jauna ir naivi. Kai septynioliktas gegužis skleidė savo gražiausius žiedus, netikėtai sulaukiau nepažįstamojo skambučio. Vardų įvairovė ir kalbos apie šį bei tą, kol vieną dieną supratau, jog laukiu tų pokalbių, skambučių. Ir visai nesvarbu, kad vardas, kuriuo tave vadinau, buvo netikras. Man tu buvai Sigis.
Skambučiai dažnėjo, o širdy kirbėjo nenumaldomas noras tave pamatyti. Rūpėjo išvysti... Atsiuntė:  Vilija

2007-03-23 Tavo laukinė gėlelė
Šv. Valentino diena. Dar viena Meilės diena, per kurią žmonės vieni kitiems kalba apie meilę, sako, kad visas pasaulis sugriūtų, jei...
Bet...Aš ir vėl negaliu šito tau pasakyti. Ir vėl sėdžiu viena, palinkusi prie balto popieriaus lapo ir su  melancholiškomis mintimis apie tave, mano meile, žydryne dangaus!..
Rodos visą savo meilę tau jau išsakiau tiek žinutėmis, tiek ir akimis, kurios, patikėk, niekada nemeluoja..Ir tu daug pasakei...bet tavo žodžiai atsitrenkė tarytum į šaltus akmenis, nes manoji... Atsiuntė:  Edita

2007-03-22 Noriu, kad žinotum...
Sandra, esi mano gyvenimo meilė ir svajonė....Tolima svajonė...Mes esam skirtingi, aš gyvenu svajone apie tave ir nedrįstu tau pasakyti kaip labai tave myliu, nes bijau būti atstumtas, bijau, kad iš manęs bus atimta svajonė... Bet vistiek noriu, kad tu žinotum, jog kažkur yra žmogutis, kuris tave myli. Taqi, ką  jaučiu tau, žodžiais apsakyti neįmanoma. Neįtikėtina, kad tokioje mažoje širdyje tiek daug telpa jaumų: pykčio, skausmo, meilės.
Aš noriu jausti tave šalia savęs kiekvieną valandą ir net... Atsiuntė:  Erikas

2007-03-21 Nelaiminga meilė Andriui
Turėjau patį geriausią draugą vardu Andrius...mes buvome patys geriausi draugai...Laikui bėgant mes susitikdavome,bendraudavome vis dažniau....ir taip praleisdavome dienas kartu...netrukus jį pamilau,jis mane taip pat...jis po kurio laiko pasiūle man savo draugystę,bet...bet aš būdama kvailelė nepriėmiau tos meilės...sakiau reik dar palaukti, bet juk be proto jį tada mylėjau...troškau jo bučinių, glamonių..troškau jo švelnaus ir raminamo žvilgsnio:),bet po to įvykio, kai nesutikau būti Andriaus panele,... Atsiuntė:  Aurelija

2006-09-02 Mano Gyvenimo Moteris
Meilė - tai kažkas Dieviško, kažkas neištiriamo, kažkoks paslaptingas ir trokštamas jausmas. Daugelis žmonių ja net netiki, nes kažkada yra nusivylę ir  praradę viltį ją rasti. Bet juk Meilė būna skirtinga... Galima mylėti mamą, brolį, šunį, tėvynę.... Bet iš visų geidžiamiausių yra meilė savo moteriai - savo gyvenimo draugei.
Mano gyvenime moters paieška vis dar tęsiasi.... ieškau, bet nerandu... kiti pasakys, kad nemoku ieškot ar per daug geros noriu....
Žinoma, visus mano keliamus reikalavimus... Atsiuntė:  Mindaugas

2006-09-02 Ledinės širdies išpažintis
Žvelgiu dabar į dangų ir galvoju, kokia buvau laiminga, kai tu buvai šalia...Kai visada žinojau į ką galiu kreiptis pagalbos....Tavęs jau nebeliko...Padaręs lemtingą klaidą išėjai...Išėjai į ten, iš kur jau niekas nebesugrįžta...Palikai čia viską...Svarbiausia palikai savo žmoną ir savo sūnelį, kurio tu taip troškai...

Aš tau buvau niekas...Beveik...
Niekada nepamiršiu tos dienos, kai priglaudei pas save...Niekada! Tu buvai man viskas...Žinojau, kad aš niekada negalėsiu būti su tavim, nors man...

2006-09-02 Spindulėliui
Kazkada mes buvome geriausi draugai. Buvome neiskiriami, taciau tada tave praradau…Tu issikraustei gyventi  toliau. Nors ir zadejai mane aplankyti, taciau  mazdaug  septynerius metus taves nemaciau. Ir staiga sulaukiu zinutes “labas”. Stai, tu mane susiradai po sitiek metu. Buvau tokia laiminga. Tai nutiko mazdaug pries metus. Taip jaudinausi kai turejome susitikti. Atpazinau tave is sypsenos…(Jos niekad nepamirsiu.) Atrode, kad vel grizo tie laikai, kai kartu... Atsiuntė:  Ieva

2006-09-02 Pianino muzika
Rankos tyliai spaudo pianino klavišus.Kambaryje aidi tylus ir lėtas Dvariono valsas.Prie pat veido juntu jazminus,kurių kvapas nukelia į paslaptinga minčių pasaulį,kuriame kolkas vyrauji Tu...Mūsų meilė buvo nuostabi...Ir aš buvai isitikinusi,kad ji tokia bus visuomet...Maniau,jog myli mane taip,kaip myliu aš Tave...ir staiga viena diena visas pasaulis apsivertė aukštyn kojom...Griuvo pasakų tiltai,iro visos bendrai kurtos svajonių pilys...Meilė skilo į daugybę mažulyčių stikloo šukelių...Tuomet... Atsiuntė:  Ieva

2006-09-02 Naktis prie užtvankos
Kaip aš anksčiau galėjau būt tokia akla? Kodėl aš negirdėjau savo
širdies balso? Aš gyvenau tokį beprasmį gyvenimą... kol nepasirodei
tu. Man patiko visai kitas. Nepasiekiamas, nes jis ieško idealios, o
aš tokia nesu. Bet man užteko vienos nakties, kad pažinčiau tave. O
juk buvo paprastas draugų susibūrimas gamtoje. Bet tuo pačiu ir
nepaprastas. Nes ten buvai tu. Aprodei apylinkes. Nusivedei prie
užtvankos, o ten taip gražu... Naktis... Danguje daug žvaigždžių...
Mėnuliukas kybojo...... Atsiuntė:  Indrė

2006-09-02 Leisk išnykti
Leisk isnykti ruke
Leis pranykti amziams
Leisk nebemyleti taves
Lpalikti viska praeiti...
Viskas kas bloga
Viskas kas gera
Viskas kas beprasmiska
Viskas buvo ie nebegrys
Jau niekada nebegrysiu atgal
Jau niekada man taip neskaudes sirdies
jau niekada nieko nebemylesiu kaip tave myliu
Jau niekada nebetikesiu pazadais...
Kartais prarasdavau vilti tave isvysti
Budavo net tokiu akimirku kad netikedavau jau net sirdies plakimu
Praradus vilti tave isvysti vergdavai nei sekundei nesustodama
As... Atsiuntė:  Sima

2006-09-02 Nepasiekiamam, bet labai reikalingam
Aš atsikėliau ryte iš sapno...Į nekintantį šaltį, atsistojau šaltomis pėdomis, pamiršdama viską..., kas buvo vakar, atsimindama, kad aš esu ten..., kur niekada nebūsiu ten..., kur TU...Nes TU -  paukštis...TU gali kilti aukštyn...TU turi sparnus...gali būti danguje...Juk visi paukščiai ten skraido...Sparnai TAU yra viskas...be jų sugriūtų TAVO pasaulis...TU gali pakilti į žvaigždes...nes TAVO namai...ten...aukštai...TU -  žvaigždė...o aš -  paprasta žemės gyventoja...bet gal...gal gali paversti mane... Atsiuntė:  Jurgita

2006-09-02 Mano svajonė
Vakaras buvo toks ilgas ir nuobodus.Uz lango lijo dideliais lasais.Lietus barbeno i palange lyg praeidamas praeivis.Man norejosi vis paklausti:kas ten?Taciau neisdrysau.As tylejau.Nezinau kas mane sulaike.Vis lijo.Liudna ir siaubingai nuobodu.Galvoje tik vienintele mintis,gal kas ateis.Tyla.Skambutis i duris.Nedrasiais zingsniais prieinu prie ju ir atidarau.A…Tai tu.Be nuostabos pakvieciu uzeiti ir truputi apdziuti.Sirdis nerimsta.Gal nereikejo taves kviesti?...Ne,vienatve man taip pat nepatinka.As... Atsiuntė:  Rasa

2006-09-02 Laiškas visiems
Kartais gyvenimas labai neteisingai dalina meilę.nesąžiningai, ne po lygiai.nesuprantu, kodėl, vieniems viskas, kitiems nieko? Kodėl? Vieni myli ir sulaukia atsako į savo meilę, o kiti tik myli.beviltiškai.
     Norėčiau patirti tą jausmą, kai susilieja dvi sielos, kai gali sakyti MES, o ne AŠ.kai viską gali daryti dviese: džiaugtis gyvenimu, juoktis, liūdėti, verkti, keliauti ir nuobodžiauti.svarbu, kad dviese. kartu pabusti ryte ir džiaugtis naujai išaušusia diena.stebėti kambaryje žaidžiančius...

2006-09-02 Žvaigždutei, kuri žavi
Sodu zydincioj tyloj,
Menesienos nutviekstoj,
Vel ir vel
As pagalvoju apie Ja.

Tarp zvaigzduciu, tarp saltu
Ant tamsaus dangaus skliautu
Ji tokia ryski, karsta
Ir as degu.

Apipiltas tos sviesos,
Josios sielos artumos,
Stengiuosi paliesti
As ta dangu.

Jis toksai gilus, klaidus,
Paslaptingas, idomus,
Kad man norisi
Istiesti savo ranka.

O Ji ziuri i mane
Tyliai sako gal: - Eime...
Ir geidziu paliesti
As jos delna.

Lyg as buciau netolies,
Gal arti prie Jos sirdies,
Tik... Atsiuntė:  Draugas, kuriam padovanojai graziausius sapnus.

2006-09-02 Amžinai tavo
Mūsų pirmą susitikimo diena pamenu lyg ji būtų buvusi vakar... Aš atejau pas tave... Tu mane pasitikai šilta šypsena... Nuo tos dienos as dievinu tavo švelnia šypsenėlia, kurią matau kai būnu šalia... kai būnu šalia matau tavas mėlynas akis... Jaučiu tavo šilumą... Bet ne dėl to aš tau rašau... Rašau tau paskutinius žodžius, kuriuos skaitysi, kai manęs nebus šalia... Kai aš skęsiu ašarų jūroje... Kai širdį persmelks ilgesys... Kai liesis iš sudužusios širdies upeliai kraujo... Kai trauksiu iš širdies,... Atsiuntė:  Lina

2006-09-02 Laiškas tau...
Rašau... Tikriausiai Tau... Ir apie Tave... Žinau, šio laiško Tavo adresu niekada neišsiųsiu, bet kad ir kaip kvaila, kažkur, giliai širdyje, tikiu... kad šie žodžiai Tave pasieks... tikiu, kad nors tada suprasi, kaip man reikėjo Tavęs, ir koks brangus Tu man buvai... Suprasi, kad Tu buvai man daugiau nei paprastas žmogutis... Tikiu... Galbūt... Kadanors...
Net nežinau, ką Tau pasakyti... Nors atrodo jog tiek daug žodžių yra širdyje skirtų vienam Tau... Tau...Vieninteliam... Aš net nebežinau, dar... Atsiuntė:  Daivulius

2006-09-02 Meilė gyva
Galbūt šiandien prisiminimai jau kankina mažiau, galbūt mažiau tave myliu, bet vis tiek mano meilė beprotiška. Tiek kartų nuvilta, žudyta, paniekinta ji vis tiek gyva.
Norėčiau ir aš ją  nužudyti bet ji ...vistiek gyva, kaip ir tu ....
    Kiek kartų aš buvau jai iškasus kapą kurį užverčiau akmenimis, bet vos tik pradėdavau pamiršti tave kaip pati vėl iškeldavau visus prisiminimus į gyvenimą...ir jie nedėkingieji draskydavo man širdį.
    Jie smigdavo aštriomis šukėmis, kaip ir tavo žodžiai, kad pasirinkai... Atsiuntė:  Aistė

2006-09-02 Meilė
Štai ir vėl atėjo eilinis pavasaris. Gamta bunda, žemė atgyja, oras prisipildo nuostabių gamtos kvapų... Visa tai kiekvienam žmogučiui širdyje įžiebia naujų jausmų, atgimimo kibirkštėlę. Taip norisi ką nors karštai priglausti prie širdies, pajusti tą artumą, tą neapsakomai nuostabų jausmą kai dviese jautiesi kaip viena esybė... Deja aš vienas... Dar prieš tris ar keturis metus nebūčiau patikėjęs, jei kokia būrėja būtų man išpranašavusi, kad aš taip jausiuosi. Taip, gyvenimas pilnas netikėtumų. Juk... Atsiuntė:  Valdas

2006-09-02 Mirksinti spinksulė
Mirksinti spinksulė duzgenti musė ir tolstantys vaiku balsai  
dar karta giliai ikvepiu oro ir rašau virpančiais pirštais istorija kuri dėl mylimo žmogaus kaip ir visas mano gyvenimas jau labai senai tiktai dėl jos ir skirtas tiktai jai...  
Tu pasakytum melagis as atsakyčiau jog niekada nemelavau tik beprotiškai beprotiškai bijojau jos netekti  
Tu paklaustum kodėl tada manes nėra šale aš tylėčiau nors jau nebegaliu,taip skauda,ne ne dėl saves dėl jos...
trenkt durimis ir palikt dabartini... Atsiuntė:  Darius Noreika

2006-09-02 Gyvenimas ar melas
Prisiminimai uzplusta sirdi-prisimenu kai atradau tave,
Tai buvo tarsi atvaizdas,kazkas nerealaus,Sirdy spurdejo jausmas apie viska ko dar nezinojau,mintyse sukosi tik viena mintis kaip greiciau priglust prie tavo lupu,jau ta akimirka as tarsi buvau isimilejes tave o dienos bego mes susitikdavom leistdavom kartu laika man budavo labai gera,Viena vakara kai ejome zibintu apsviesta gatve aplink nebuvo ne vieno zmogaus tik ji ir as pasiuliau jei drausgyste aisku juoko formoje ji sipsodamasi atsake... Atsiuntė:  Arūnas

2006-09-02 Laiškas mylimajam
Vieną dieną, kai buvau viena, aš daug ką mąsčiau. Sedėdama tarp keturių sienų ir mieste, kuriame nėra tavęs. Jis man atrodo toks didelis ir nemielas m. Tada, taip norėjau būti tavo gleby ir svajoti kartu su tavimi. Todėl tokie gyvenimo smūgiai ir likimas priverčia susimąstyti apie gyvenimą ir meilę. Tada pradėdi suprasti kas tai yra ir viską labai branginti.
   Tame dideliame ir svetimame mieste aš jaučiuosi vieniša, nes nėra tavęs šalia. Dažnai galvoju apie tave. Kaip sisitiksime? Kaip kalbėsime,... Atsiuntė:  Jurgita

2006-09-02 Laiškas į niekur
kazkaip didele nuostalgija...nuostalgija tau ir praejusiem
laikams..viska suprantu kad negrys niekas, negrysi tu..
jauciu nuostalgija tam saugumo jausmu, kuri jauciau su tavim nors ir
nebuvau laiminga..bent ish dalies nelaiminga...
nemokejom mes vienas kito vertinti ir saugot..gal todel ir nebeesam
kartu..man tik skaudu, nes sugebejom taip greit prarast tai ka taip
ilgai kurem, kuo tikejom ir kas buvo svarbu...kritom labaj
zemaj..gal perzemai kad atsistotume, kad galetume toliau but kartu..
zinau...

2006-09-02 Mielas drauge,kuris virtai Angelu
Laikas eina,o širdyje išlieka tik prisiminimai,nublanke nuotraukos iš tų laikų kai mes buvom kartu.Liko ir tas beribis dangus,po kuriuo mes visdar egzistuojam tik dabar Tu toli...
  Gimėm ir augom kartu.Buvom lyg dvyniaia,kurie gali išsiskirti tik nakčiai.Buvom ir tebeesam du mažyciai Angeliukai,nuolat galvojantys vienas apie kitą.Tu buvai ir esi dalelė manęs,mano širdutės,jausmu ir minciu dalelė.Daznai prisimenu Tavo akis,kuriose visdar matau žydrus vandenynus,Tavo veida,tokį šiltą ir neapsakomai... Atsiuntė:  Roberta Taraškevičiūtė

2006-05-23 Tau...
Užtroškusios mintys,
Sudegę sparnai...
Žiūrėk tu bejausmi,
Ką man padarei...
Apakusios akys,
Sustojus širdis...
Tu tik pagalvok,
Ar jie dar užgis?
Sustingusios rankos,
Nagai kruvini...
Galvoji, kad šitie jausmai netikri?
Gėlės nuskintos,
Sodas išmintas...
Tu visdar begėdi many gyveni...
Pabirusios šukės,
Veidai iškreipti...
Beproti, kaip širdis daužyti gali?
Tave aš vadinsiu visokiais vardais,
Bet mano jausmai tau vistiek nesikeis...
Juk peikti tave,
Aš visaip išgaliu,
Sakyki... Atsiuntė:  Sandra

2006-05-23 Skiriu šį laiškuti savo meilei Vytukui T.
Kaip norėčiau sugauti krentančią žvaigždę
Ir pasakyti vienintelį norą
Kad noriu būti su Tavimi
Ir nuo šalčio bučiuoti drebančias Tavo rankas.

Kaip norėčiau būti šitoje žvaigždėtoje naktyje su Tavimi
Jausti Tavo kūną šalia
Ir kartoti vienintelius tris žodžius:
AŠ TAVE MYLIU?
Kuriuos poto nusineš vėjas
Kartu su vėju praeis ir naktis
Liks tik prisiminimas ir noras
Kuris nežinia kada įsipildys.
Atsiuntė:  Jurgita

2006-05-23 Atsibundu ryte


Atsibundu ryte, bet nerandu tavo kūno,
Atrodo, kad tavęs čia net nebuvo
Nors kambary tavo kvapą vis dar užuodžiu
Ausyse dar skamba paskutiniai tavo žodžiai.

Šoku iš lovos ir lekiu prie lango,
Tikiuosi tave išvysiu, bet veltui
Tavęs jau seniai čia nebėra,
O kodėl, kodėl, palikai tu mane?

Nežinau kur tavęs man ieškoti,
Kur tu esi? - iš kur man žinoti
Telefonas išjungtas, namie nėra,
O mano širdyje siautėja audra.

Prieš akis diena ir ji be tavęs,
Kaip visa tai man reikės iškęst?
Su... Atsiuntė:  Simona

2006-03-27 Mano gyvenimo dalelė
Perdien išsiblaškęs ,kaip alkanas vilkas aš šiandien gęstančią saulę mintimis palydžiu. Ir siela manoji ,lyg jūra brangioji kažko nurimt nenori nes matau aš ir vėl vakarą tylų ir su skausmu žiūriu ,kaip slepiasi už girių tolių. Nors saulė ir nukrito , kaip deimantas ryto aš pradedu rašyt iš savo sielos drumzlių apie tai kas mąnąją širdy žeidžia.Jau kelintą kartą aš maniau ,kad iš mano širdies tu išnykai. Deje tu ,kaip žvaigždė nakty ,tai pasirodai tai išnyksti. Tu manyje kaip daina vaikystės. Tokia... Atsiuntė:  Vilius

2006-03-27 Dariui
Zinau, kad tai paskutinis kartas, kai Tave maciau, noriu atsisveikinti su Tavim siuo laisku. Nors niekada nebuvai ir nebusi mano , taip kaip as noreciau, galiu pasakyti, kad Tu busi mano pats graziausias ir silciausias prisiminimas. Tu tikriausiai esi man pirmas, kuris iziebei tokia aistra manyje ir privertej mane visa virpeti Savo glebyje, virpejau net nuo Tavo prisilietimo. Noriu pasitraukti is Tavo gyvenimo, dabar, kai esu pats laimingiausias zmogus. Aciu, kad buvai.toks tolimas ir kartu artimas... Atsiuntė:  Asta

2006-03-27 Kartais nežinai...
KARTAIS NEZINAI, KA TAU GALI PADOVANOTI LIKIMAS... KAI JAU ESI NEVILTIES RIBOJE, PASIRODO, KAD GYVENIMAS YRA PUIKUS IR NEI UZ KA NENORI JO KEIST... TACIAU, TAI NE VISADA TAIP YRA... BET ANKSCIAU AR VELIAU BUNA IR MUSU KIEME ŠVENTES....
GYVENAU, NES REIKEJO GYVENTI, O SAVO GYVENIMA VADINAU TIK EGZISTAVIMU. NETUREJAU LAIMES SEIMOJE, NETUREJAU DRAUGIU, NETUREJAU MEILES... MYLEJAU, BET NEBUVAU MYLIMA... MAN BUVO SKAUDU ZIURET I DRAUGES MYLINCIAS IR MYLIMAS... SIRDIS PLYSO.
PASITAIKE PROGA, ISIGIJAU... Atsiuntė:  Gražina

2006-03-27 Sugrazink ,Viespatie, tas akimirkas...
Tai buvo mano pirmoji vasara uzsienyje... Isvaziavau dirbti - o gal prasiblaskyti nuo gyvenimo sunkumu (rasau ir kunas virpa). Draugavau su zmogum dvejus metus ir pavargau... Tada buvo birzelio vidurys. Pradėjau dirbti Danijoje. Dirbom sunkiai, taciau likdavo laisvo laiko per akis. Pas seimininko padejeja atvaziuodavo draugai - rusai. Seniau bijojau bendraut ar bent prisiliest prie uzsienieciu, kaimo mergaite nieko nemacius, augus tarp pievu ir kalnu, bijojau svetimu zmoniu... Tai matyt likimo isdaiga,... Atsiuntė:  Jolita

2006-03-27 Negyvas prisipažinimas
Taip taip...ir vel as...Na ir kas,kad mane jau isvarei is savo gyvenimo?Na ir kas,kad sakei,jog manes nekenti?As zinau,kad tu juokavai...ne?Tai kodel dar visai neseniai sakei,kad mane myli?Kodel sakei,kad busim kartu amzinai?Ar tai buvo tusti zodziai?Ne!Nekalbek taip...Negi tikrai paleidai tuos zodzius,lyg balta balandi skristi pavejuj?Neskaudink manes sitaip...Ka as tau padariau?Negi viskas tik del to,kad sakiau,jog tave myliu?...Tik del to?Ar zinai ka tu padarei?Ar zinai,kad katik,per kelias sekundes,sugadinai... Atsiuntė:  Santa

2006-03-27 Egidukui
..Jau metai,kaip pazistam viens kita, metai
Per juos buvo visko: ir juodo, ir balto..
Nelinkus as prisiminti blogo,
tik visa kas gera, kas sviesu ir balta..

Mane kaskart jaudina tavo skambutis, tavo zodziai..
Bet turbut jau daugiau niekad -
Nebegalesiu liesti tavo veido, tavo ranku, tavo kuno
Bandymai viska grazinti buvo beprasmiai..

Trys ilgi menesiai laukimo ir "saldzios Tiesos"..
Tiesos, kuri niekad nevirs realybe...
Mire meile, jos jau niekad nebeprikels niekas,
Nebeprikels ir... Atsiuntė:  Renata

2005-12-13 Nuolatos mylinti
Vakaras.
Jis šaltas ir toks niūrus. O dar prieš kelias dienas jis buvo toks
malonus ir šiltas. Tu buvai šalia. Aš glaudžiausi prie tavęs ir tu man
kartojai kad taip bus visada. Aš tuo tikėjau ir žinojau, kad mes būsime
kartu. Kitaip būti negalėjo. Tu nuolatos kartodavai kad myli tik mane ir
kad pasaulyje nėra tokios jėgos kuri atimtu tave iš manęs ar mane iš
tavęs.
Deja tu klydai. . .
Aš tikiuosi kad tokie žmonės kaip tu keliauja į Dangų, į Rojų, į Edeną.
Aš žinau, kad tą vakarą tu skubėjai... Atsiuntė:  Inga

2005-12-13 Sutema
Sėdžiu prie žvakės.Aplink tamsu.Tyliai skamba muzika.Ir štai
pradėjo groti dainą.Tą dainą,per kurią mes susipažinom.Tą
pačią,kurią išgirdus suspaudžia širdį tarsi replėmis.Ir per kurią
nesulaikau ašarų.Ta daina primena tave.Prieš akis iškyla tavo
veidas.Prieš save vėl matau tavo mėlynas akis.Tas akis,kurios mane
ir suviliojo.Tas akis,dėl kurių aš tarsi išprotėjau,pamečiau galvą.O
juk aš netikėjau meile.Man meilė buvo tokia banali.Už kiekvieno
kampo girdėjau tariant"aš tave myliu".Tie... Atsiuntė:  Indrė

2005-12-13 Aš mylėsiu
Man ne 16, bet ....kaip pamačiau jį mėnulio šviesoje, aš ištirpau. Jaučiau palaimą, malonumą. Nuo ko? Nuo žvilgsnio jo...jis pervėrė mane. Tada man rodės taip aistringai ir karštai. Bet aš klydau...Mes tik....draugai. Jis ne mano, jis kitos. Kitos, kurią myli, apie kurią svajoja. O ką aš myliu ir apie ka svajoju? Dėl ko žvaigždėtą naktį, žiūrėdama į dangu vis verkiu? Dėl Jo...Dėl žmogaus, kuris man tik Draugas. Dėl žmogaus, kuris, kaip aš jaučiu, yra antroji mano gyvenimo pusė. Ta puselė, kurios...

2005-12-13 Laiškas atstumtai meilei
Aš visada Tavęs lauksiu. Kaip ir tada, kai laukėm vienas kito... Uždegiau lange šviesą ir stovėjau, veltui bandydama ką nors įžiūrėti. Tai buvo ženklas, kad myliu Tave. Žinojau, kad esi ten. Nemačiau Tavęs, bet žinojau. Visada žinojau. Tą naktį, nuo į sieną mestos cigaretės, pažirusios kibirkštys buvo gražiausia ką iki šiol esu mačius. Tik tada dar nežinojau, kad mūsų meilė taip pažirs ir užges...
      Aš visada Tavęs lauksiu ir visada Tave mylėsiu. Deja per vėlai tą supratau. Pati sudaužiau mūsų... Atsiuntė:  Jolita

2005-12-13 MELAS
Smaugianti naktis.
Jis taip arti kaip niekad ir taip toli kaip visada... Žodžiai. Jo žodžiai atsiplešia nuo lūpų ir ritasi į bedugnę. Dūžta ... o šukės lediniu krištolu sminga į mano širdį. Aš sulaikiau kvėpavimą, kad jis neišgirstų mano atodusio. Bet, sėlinantis mėnulio šešėlis nušvietė skausmo sukaustytas mano akis.
Ir dar paskutinį kartą, lyg prijaukintas paukštis, aš nusileidau pasisemti saldaus melo iš jo delnų. Kaip ilgai jis mane svaigino... Per ilgai! Niekas nebeišvaduos melo grandinėmis... Atsiuntė:  Laura Juozapaityte

2005-12-13 Mano gyvenimas - tai tu
Išmokau juoktis širdžiai verkent,išmokau ašaras nuslėpti nuo kitų.Kiekvieną vakarą ar rytą aš visada svajoju kurgi tu.Kiekvieną dieną saulei patekėjus vien mintimis apie tave aš gyvenu.Kiekvieną kartą pabučiuot tave norėčiau,deja tavęs pasiekti negaliu.Sakyk kodėl taip atsitiko,kad mes dabar jau esam ne kartu ir apkabint tave karštai norėčiau,nors minutėlę su tavim pabūt kartu.Tu supranti,kad aš tavęs ilgiuosi ir tik tave aš vieną teturiu,todėl gyvenimo mums keikti nereikėtų,nes jo dalis yra ir aš... Atsiuntė:  Jurgita

2005-12-13 Myliu ir mylėsiu
Zmogui gyvenime, rodos, reikia visai neduag: maisto, vandens, pramogu, siltos patalynes, nemigo naktu, draugu, artimuju meiles bei silumos...Be viso to nebutu imanoma egzistuoti, taciau viso to neuztenka, kad pasakytom, jog gyveni...
GYVENTI - REISKIA MYLETI...Begti basakojam lijan lietui ir istaskant kiekviena bala, griuti i pieva ir skaiciuoti drugelius, vidury misko klykti mylimo zmogaus varda, nakti bandyti suskaiciuoti danguje spindincias zvaigzdes, ryte, tyliai osiant jurai, laukti sauletekio,... Atsiuntė:  Agnė

2005-12-13 Išsiskyrimo sekundės
Kartais gyvenime pavargsti ne tik sypsotis, juoktis, verkti,
liudeti, jaustis laimingu, bet...tiesiog - pavargsti
gyventi...nes...neturi del ko gyventi...Nera nieko - kas priverstu
gyventi, ka priverstu sirdi plakti, kas priverstu tiketi ar
svajoti...
Ir kodel Tu pasirodeo mano gyvenime...?Kodel as tave pamilau...?Kad
ir taip skausmingai...bet nuosirdziai...Negaliu Taves israuti is
sirdies...Per giliai esi...As tik bandau visus apgauti,kad Tave
pamirsau...Noriu kad...
Krenta asaros,... Atsiuntė:  Alytiškė

2005-11-18 Mylėjau tave tau nežinant
Tu buvai mano pirmoji rimta studentiska meile. Menu kiek buvo vilties,
laukimo, nemigo naktu, o ypac viena: asaros, asaros, o sirdyje didziulë
tustuma. Bet drasos pasakyti, kad brangus, neuzteko. Ir liko taip, kaip
siose eilutese:

            As mylejau tave tau nezinant,

            Tau nezinant tave as myliu...

            Prabego nemazai metu. Ir vel netiketai susitikom. As vel laisva,
o tu ne visai. Isiverzei i mano jau nusistovejusi, ramu gyvenima kaip
viesulas, neleidai... Atsiuntė:  Juratė

2005-11-17 Tavo amžinai

     Prieš pora savaičių  mano širdelę sujaukė— vienas PAUKŠTELIS. Nors abu turim kitas puses, mūsų abipusio susižavėjimo pavydi visi aplinkiniai. Kur mes buvom prieš 4 metus, kai abu dar buvom laisvi?
     Bet tas nuostabus jausmas truks neilgai. Po poros dienu mano paukštelis išskrenda...Palieka man tik jautrią. ašarą ir sužeistą. širdelelę. Žinau, jis grįš, bet tik po metų ar daugiau, žinau, kad tas liūdesys ir skausmas su laiku praeis, bet... Graudu žiūrėti į jo liūdnas akis, kai tenka atsisveikinti.... Atsiuntė:  Tavo amžinai

2005-10-20 Sapnas, sapnuojamas plačiai užmerktomis akimis
  Sulaukiau tamsiausios nakties, ir kai, išvaikęs debesis, vėjas nuskaidrino tyrą žvaigždžių spindesį bekraščiame danguje, labai atsargiai lyg tai daryčiau vogčiomis tramdydama jaudulį ištiesiau lyg sparnus rankas ir nuraškiau dangaus skliaute pakibusį mėnulio ragą. Tai dariau atsargiai, kad tik neužkliudyčiau nė vienos žvaigždelės, jos juk taip netvirtai pridaigstytos prie juodos aksomo skaros. O jei kokia ir įkris į plaukus, švelniai paimsiu ir mesiu į vėjo gūsį lyg balandėlę - lai neša jis atgal... Atsiuntė:  Laura

2005-10-14 Palik mane
Uždegu prie lovos stovinčią, vanile kvepiančia žvakę ir klausau
tylos. Ach, kaip gera džiaugtis vienatve. Pirmą kart taip malonu
klausyti spengiančios tylos, pabūti vienai su savo mintimis ir
svajonėmis. Kaip gera paskęsti tyloj. Viskas baigta. Pagaliau. Nuo
klevo krenta spalvoti lapai, vakaro miglos lašeliai ir mano
liūdesys. Jis krenta ant žemės, susigeria ir išnyksta. Rodos tu
tyčia ją bučiuoji, ja po mano kambario langais. Ir pats nematai, kad
kerštaudamas man, keršiji pats sau:... Atsiuntė:  Miglė

2005-10-12 Visada mylėsiu
O meilė, kas ji yra aš nežinau. Norisi ir man ją pajust, bet jau pajutau, nes myliu tą, kurios niekada neturejau pamilti. Myliu Indrę, savo klasiokę, bet ji turi draugą. Man yra sunku, norisi pasikeisti ir gyventi kitaip, bet negaliu, nes gyvenu taip kaip gyvenu , o gyvenimas mano vienišas, be draugų, be artimųjų palaikymo, ir be žmogaus kurį myliu. O gaila, kad ši meilė nebus abipusė, ji bus skaudi man, nes ją juk reikės pamiršti. Nieko aš negaliu pakeisti, nors bandau su ja mažiau bendrauti. Sunku... Atsiuntė:  Mantas

2005-10-11 Ašarų nereikia

Man ašarų nereikia
Nereikia ir tavęs -
Tave aš pamiršau
Ir savo meilę tau paskandinau.

Man ašarų nereikia
Neverksiu dėl tavęs
Mane yra kas guostų
Ir ašarą nubrauktų.

Man kitos akys, kitos lūpos šypsos
Kitos rankos plaukus glosto
Jos gražūs žodžiai ir gera širdis
Tave iš atminties ištrins.

Žinau, kad būsiu vienas jai
Ne taip, kaip tau - vos ne trecias.
Ji man kaip saulė danguje,
O tu esi tuščia vieta.






              

Atsiuntė:  Ruslanas

2005-09-14 Viso, mylimasis


Ar tave nuvyliau? Turečiau jaustis kalta?..nes mačiau pabaigą,prieš mums pradedant. Taip,aš mačiau, kad buvai apakintas ir žinojau, kad laimėjau. Taigi pasiėmiau, kas mano amžina teise. Nusinešiau tavo sielą į naktį. Tai gali būti pasibaigę, bet tuo nesibaigs. Aš čia dėl tavęs, jei tik tau rūpėtų. Palietei mano širdį, mano sielą. Pakeitei mano gyvenimą ir visus mano tikslus. Meilė akla ir tai žinojau, kai mano širdis buvo apakinta tavęs. Bučiavau tavo lūpas ir laikiau tavo ranką. Dalijausi tavo... Atsiuntė:  Elvyra

2005-08-22 Visada su tavimi
Hm...net nežinau kodėl vėl prisėdau rašyti, kaip kadaise, kai mano
jausmai veržte verždavosi iš mano širdutės. Tikriausia dėl tos
dainos...

Nežinau...gal tiesiog seniai bemąsčiau ką iš tiesų aš dabar jaučiu,
ko noriu, apie ką tikrai svajoju. Tiesą pasakius nenorečiau galvoti
apie viską kas buvo. Atrodo, kad tai jau praeitis, ir nebėra nei
prasmės, nei noro varstyti jau senokai užtrenktas duris. Bet dabar
turbūt ta akimirka , kai tą padaryti reikia.

Kartais reikia būti nuoširdžiai... Atsiuntė:  G

2005-08-22 "Ruduo"
Lauke pilna iwairiaspalwiu lapu:geltonu,raudonu,netgi zaliu.Jie atrodo liudnai,labai liudnai,nes jau niekada nebesisups ant medziu,niekada nematys kristolino menulio pilnaties,negirdes lakstingalu suokiant pawasario swajingais wakarais.Niekada.
I lango stikla be paliowos barbena lietus.Klausausi jo,ir i mano sirdi sugrizta prisiminimai.Kodel?Kodel mes negalime buti kartu,juk wiskas tas pat:tokie pat spalwoti medziu lapai,nukloje zeme,toks pat auksinis ruduo,kaip tada,kaip pries keturis metus.Tik... Atsiuntė:  Sudaužyta širdis

2005-06-30 Sudie mazuti...
Jo netekau tavo dėka, o tavęs, nors ir neturėjau, dėl kito, kuriam tikrai esu reikalinga ir kuris tikrai mane myli.
Jau mėnuo praėjo, o tu su manim nebendrauji... Skaudu parašyt sms žinutę ir nesulaukt atsakymo. Bandau dar ir dar, o tu vis tyli. Supratau dabar, kad tu manęs taip nemyli, kaip sakei. Jei būtum mane taip stipriai mylėjęs, būtum ją palikęs ir liktum su manim. Sakei: ,,Jos nemyliu. Myliu tave, tu esi tai, ko man reikia." Aš patikėjau, leidau sau tave pamilti, nors ir žinojau, kad kartu... Atsiuntė:  Grazulka

2005-06-17 Gyvensiu
Leidau sau tave pamilti, nors žinojau, kad ši meilės istorija nesibaigs laimingai. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau teks tave pamiršti, galbūt net lieti ašaras ir gailėtis savęs. Tiesiog tu man visam laikui tapai vyro idealu, todėl negalėjau tau nieko nejausti.  Pamilau tave už tai, kad tik tu mokėjai mane suprasti, nuoširdžiai patarti, apginti, nes pati to niekada nesugebėjau. Tau vieninteliam užtekdavo kantrybės klausytis manęs, nes man būdavo sunku kalbėti apie save. Buvau užguita pilka pelytė,...

2005-06-11 Tikroji meilė
Buvo išleistuvių vakaras. Salėje triukšmavo ir linksminosi jaunimas, grojo muzika, sukosi poros. Aš stovėjau ir galvojau "o vis tik kaip sunku palikti mokykla". Aš stovėjau ir dairiausi. Ir staiga besidairydamas pamačiau gražią liekna mergaite, kuri stovėjo nugara i mane. Aš mačiau kaip virpa jos kūnas. Man pasirodė, kad ji verkia, ir aš...neapsirikau. Priėjęs arčiau, paliečiau jos petį, ji atsisuko, ir aš pamačiau giliai mėlynas akis, pasruvusias ašaromis. Ja pažinojau tik iš matymo. Tai buvo mergina...

2005-06-08 Tu mano stebuklas
Zvelgiu i juoda,zvaigzdemis nusagstyta dangu,vis su kiekviena dienele noriu tau tai parasyti,pasisakyti,prisiminti,issilieti.Ilgai galvojau,kodel rasau,ir kodel tai noriu padaryti...nes tu esi,o vardant taves,tai net nereikia ir paaiskinamu zodeliu...
Piesiu vaizduoteje ta diena,kuri bus ypatinga,saules,silumos,energijos kupina... kiek tau visko buvo isreiksta,pateikta tau...(na tikiu,vel ir vel atgyjimo ,to tavojo krmkrm atgyjimo mano atzvilgiu-tie mielus zodeliai,kuriu jau seniai begirdejau ir... Atsiuntė:  Milisandra

2005-06-08 Liksi amžinai
Gal ta diena tau nieko nereiskia ,bet tu amzinai liksi mano sirdyje.Glbut tu manai kad as vaikas,nemoku mylet:bet tu ziauriai klysti . As pamilau tavo akis,lūpas visą tave.žinau tu pagalvosi  kam man ji raso juk man tai visai neįdomu,bentjau prasau perskaityk,irnesijuok is mano jausmų ka tau rasau tai yra tyra ir is širdies gilumų.Pries tave nublankrta visas pasaulis net ir mano megstamos raudonos rozes.tai maldauju perskaity. JEI pasakytai man kiad nustociau tave mylet pasleptau rta meile gilai... Atsiuntė:  Raimonda

2005-05-26 Tyriausias jausmas
Aš turėjau parašyti tau šį trumpą laišką, kad pasakyčiau, kaip aš rūpinuosi tavimi. Aš mačiau tave kalbantį su draugais...laukiau tavęs visą dieną, tikėdamasi, kad panorėsi pabūti su manimi...aš daviau tau saulėlydį, kad jis užbaigtų tavo dieną ir vėsų vakaro dvelkimą, kad tu pailsėtum...laukiau...tu neatėjai...tai mane įskaudino, tačiau tebemyliu tave ir mylėsiu amžinai..
Mačiau tave miegantį praeitą naktį ir norėdama paliesti tavo kaktą išliejau mėnulio šviesą ant tavo veido.Vėl laukiau, norėjau... Atsiuntė:  Aurelija

2005-05-25 Mažas drugelis
Ta beribė tuštuma, kurią jaučiu savo širdyje, užtemdė man akis. Tu išėjai... Ir kartu su savimi išsinešei mano gyvenimo džiaugsmą. Liko tik skausmas, ašaros ir nuolat mintyse skambantis žodis "kodė?".
Ta nežinia, kurioje dabar esu, verčia mane susimąstyti. Aplink tokia klaiki tyla, kad net spengia ausyse. Ar verta buvo aukoti tas dienas, tas nemigo naktis tau? Su kiekvienu žingsniu suprantu, jog visa tai buvo veltui... Veltui tikėjau savo pačios sukurtomis iliuzijomis. Ir vis dėlto kaip gaila. Tau... Atsiuntė:  Regina

2005-04-06 Mylėjau... Myliu... Mylėsiu...
"kas taves nenuzudo - tas sustiprina"
Ir vel kartoju sau siuos zodzius..paklausite kodel? Nes jie man padeda. Padeda atsitiesti po dar vieno nusivylimo ir vel kazko tiketis...Juk toks ir yra tas gyvenimas: nusivylimu ir atradinu ratas. Ir regis ne vienas neturi teises pasitraukti is sito rato..klaiku.
Taciau juk danguje tiek daug zvaigzdiu.. ir kartais atrodo kad menulis tiesiog globoja tave..ramina ir teikia vilties. Man patinka naktis..patinka kartais tyliai sedeti ant palanges ir stebeti dangu..
Noreciau... Atsiuntė:  Daiva

2005-04-06 Nebeta...
Tikriausiai kaip ir visos mokinukės, kažkada buvau paika, linksma, vėjavaikė mergaičiukė. Mokiausi dešimtoje klasėje, džiaugiausi   kiekviena gyvenimo akimirka ir stengiausi nepraleisti nė menkiausio šanso būti laiminga. Buvau tokia naivi, tokia nerūpestinga, tokia......patenkinta gyvenimu. Galėjau be sąžinės priekaištų visiems jiems juokaut: " Man visi patinkat..... Ir kiekvienas Jūsų man brangiausias!"

Bet...vieną savo nerūpestingo mokyklinio gyvenimo dieną, eidama mokyklos koridorium staiga... Atsiuntė:  Stiklinė

2005-04-06 Kodėl esi vis dar čia?
Kodėl? Galima paklausti dar kartą? Kodėl ? po velniais kodėl dar nedingai
iš mano gyvenimo? Pakylu išpilta prakaito... kodėl  dar naktimis , sapnais
primeni man save? Dar vienas sunkus sapnas... kodėl nesugebi kaip rytinis
rūkas saulei nušvitus išnykti ir nepalikti nei pėdsako mano  gražiame ir
laimingame mažame pasaulyje? Kodėl kaip košmaras įsibrauni į mano sapnus ir
priverti prisiminti tave? Tu tyli. Neatsakai. Nes tavęs nėra šalia. Ir
nebus.  Ne , nejaugi aš ir vėl kalbuosi su savimi?...... Atsiuntė:  Simona

2005-04-06 Balto angelo mirtis
Rytą, auštant, jis ėjo per šlapią rasotą pievą. Kažkur tolumoje matėsi nuo
žemės kylantis rūkas. Viskas skendėjo ramybėje. Po kojom jis matė daugybę
gėlių. Jos visos dar tik pradėjo skleistis. Dėmesį patraukė mažutė balta
pakalnutė. Ant jos žiedo jau buvo susikaupę rasos lašelių ir mažyčiai
vabalėliai godžiai gėrė šį paslaptingą gyvybės gėrimą. Netoliese sujudėjo
žemė. Iš jos iškišo galvą mažutis kurmis ir uostinėdamas orą žvelgė į saulę.
O kaip jis norėjo išvysti viską kas jį supa! Ikvėpęs... Atsiuntė:  Artiz

2005-04-06 Paliktoji...
Tik-tak, tik-tak, tik-tak rodos vis garsiau ir garsiau tiksi baltas
laikrodukas ant mano rankos, tarsi norėdamas pranešti: baig-ta, baig-ta,
baig-ta. O aš vis sėdžiu ant akmens ir žiūriu tolyn, į horizontą už ežero, į
besileidžiančią saulę. Su kiekvienu "tik" ir "tak" skinu po ramunės lapelį
nuo savo puokštės. Nebežinau, kiek laiko čia sėdžiu, bet jaučiu, kaip laikas
bėga ir bėga, o man jau nebesvarbu. Iš gražiosios, pačios nuostabiausios
puokštės liko tik gėlių stiebeliai ir baltas šilkinis... Atsiuntė:  Eglė

2005-04-06 Mylimasis
Kai nera laimes, meiles, jos meldziame, kai ji ateina skraidome
neisdrisdami patiketi stebuklu, kai apsigyvena, priprantame tureti, kai
iseina liudime, kad nesuspejome pasidziaugti... Trumpos tos laimes ir meiles
akimirkos. Issipildzius tam ko begalo troskome, debesys nusileidzia, ir gali
jais vaikscioti kojomis nesiekdama zemes. Bet praeina diena kita ir
nuslugsta net galingiausi jausmai. Pripranti prie didziules laimes, meiles
jie tampa kasdieniniai kaip minksta lova wakare ar rupestingas... Atsiuntė:  Erika

2005-04-06 Aš sėju netvarką ir chaosą...
Tik vėjas ir vėjas. Gyvenimo vėjas. Jis šėlsta, drasko medžių lapus,
kaip mano dienas. O jos vis lekia, skrenda kaip bejėgiai pienės pūkeliai
vetrų glėbyje. Blaškosi, kaip mana širdis audros verpetuose, tokia gležna,
pažeidžiama...
  > Tai gyvenimas be Jos, bet tai tik gyvenimas. Jis tarytum bangų žaidimas,
tai glosto krantą, tai jį daužo. Vieną akimirką švelniai myluoja, o kitą -
sugriauna jau pradėtą statyti pasakų pilį. Toks turbut jau skirtas kelias.
Tikriausiai gėlė nebūtų tokia...

2005-04-06 Aš sergu...
Kas gi čia ?!

Aš sergu sunkia liga,
Nuo kurios vaistų nėra.
Nori juokis, nori ne,
Verkti tegaliu, deja.

Suprantu, kas per liga,
Kartais net džiaugiuosi ja,
Bet galiausiai net sapne
Nėr nuo jos ramybės, ne...

O pasveikt, kiek suprantu,
Nepadėsi net ir tu!
Ak, ir ka aš čia kalbu ?!
Priežastis ligos - tai tu.

Mintys vien apie tave
Dieną visą, net nakčia,
Nori juokis, nori ne,
Proto nerasta jau čia.

Apie ką aš čia kalbu -
Supranti turbūt ir tu,
Sergam juk abu kartu,
Tad...

2005-04-06 Didžąjai meilei
Neįsivaizduoji, kaip dabar man sunku...
  Aš neverkiu, bet mano širdis verkia..
  ne...ji neverkia...
  ji tiesiog plyšta iš skausmo...
  Ir aš nežinau kodėl?
  Kodėl?
  Pasakyk man...Kodėl?
  Prašau Tavęs labai...
  pasakyk...kodėl?
  Nes aš mirsiu be Tavęs..
  nežinau, ką Tu man padarei,
  bet dabar be Tavęs aš negaliu!!!
  Supranti?...negaliu!!!
  Ne... Tu nesupranti
  nežinai, kokia sūri ašara dabar
  rieda mano skruostu..
  Ir aš negaliu...
  ...negaliu jos sulaikyti,
  nes... Atsiuntė:  Neringutė

2005-04-06 Vaikino istorija
Meiles istorija
  Žinau, kad tai tik žodžiai bus, tai tik mano mintys iš širdies. Bet tai
šauksmas ,prašymas, nuoširdus atsiprašymas , kurį  skaitant trūksta tavo
akių, mano žvilgsnio į tave , prisilietimo prie tavo rankų, šilto
apkabinimo, žodžio,sklindančio iš mano lūpų,ATLEISK,PO šio laiško taip ir
norėčiau padaryti Aš pavargau laukti pavargau kentėti. Mano jausmai, juos
visiškai užpylė tarsi kraujas kuris pripyldytas skausmo, pykčio kančių ir
ašarų sūrių,Kam visą tai??? Juk žodis... Atsiuntė:  Mindaugas

2005-04-06 Meilės istorija Arūnui
Pamenu tą dieną kai mes susitikome. Kaip susitikome tą pirmą kartą, ka
jautėme viens kitam tada. tačiau mūsų niekas tada nesiejo nei meilės
jausmai, nei draugiški jausmai. Bet tik tas, tas vienintelis nekaltas
bučinys, tas trumpas draugiškas bučinukas privertė apie tave galvoti. Maniau
kad tai  draugystės pradžia, bet ne. tai tik draugiška laimės akimirka. Ms
išsiskirstėme ir ėjome ilgą ir kartu trumpa gyvenimo kelia.
  Praejo keli ilgi mėnesiai ir įvyko tai ko galbūt pats likimas norėjo,... Atsiuntė:  Mažoji Ingutė

2005-04-06 Mano gyvenimo meilei
Saulė jau seniai nusileido, tik danguje tviska žvaigždės mėnulio glėby. Tokia nuostabi, nepakartojama naktis. Tik  Tavęs, mano meile, nėra šalia. Tu taip toli ir kartu taip arti. Kodėl Tu toks nepasiekiamas? Toks šaltas ir bejausmis man? Negi taip sunku nors kiek dėmesio skirti ir man? Bent jau atsigręžk ir pažvelk į mane. Sustingusi stovėsiu nors ir šaltyje ar lietuje, jei tik Tu skirsi man nors minutę. Žiūrėčiau į Tave, kaip į nuostabiausią eksponatą, kuris būtų sukurtas tik man.
    Taip sunku... Atsiuntė:  Sandra

2005-04-06 Mano meilės istorija
Kas yra meilė?Aš į šitą klausimą ankčiau negalejau atsakyt.
  Bet vieną kart nežinau kodėl ir kada aš į tave pradėjau žiūrėt
kitaip.Pradėjau tavim domėtis,klausinėdavau draugų apie tave.Nors ankčiau
nelabai atkreipdavau į tave dėmesį man buvai paprasta mokinė mūsų
mokykloje.Galvojau kas man atsitiko ,bet tai buvo meile.Pradejau su tavim
bendrauti mes tapome gana gerais draugais.Bet tau neišdrįsau pasakyte, kad
tave dievinu, myliu ir galiu atiduoti tau viską.Paskui banžiau tau pasakyti... Atsiuntė:  Tadas

2005-01-10 Tave myliu....
Kas yra meilė? Aš į šitą klausimą ankčiau negalejau atsakyt.
Bet vieną kart nežinau kodėl ir kada aš į tave pradėjau žiūrėt kitaip.Pradėjau tavim domėtis,klausinėdavau draugų apie tave.Nors ankčiau nelabai atkreipdavau į tave dėmesį man buvai paprasta mokinė mūsų mokykloje.Galvojau kas man atsitiko ,bet tai buvo meile.Pradejau su tavim bendrauti mes tapome gana gerais draugais.Bet tau neišdrįsau pasakyte, kad tave dievinu, myliu ir galiu atiduoti tau viską.Paskui banžiau tau pasakyti ,bet buvo per... Atsiuntė:  Tadas

2005-01-10 Aš vėl viena
Stai as ir vel sedziu viena si ramu vakara aplink tyla, o mano skruostu rieda asara. Kazin kur si vakara esi tu... Tu tas kuris laikei mano ranka savojoje ir vadinai mielaja. Taip viskas praejo ir liko tik tyla bet as ir vel saves klausiu kodel... kodel man taves taip truksta. Man truksta ranku tavu truksta tavo skambaus balso, kuris pripildo kambari juoko. Trusta to jausmo kai esi salia kai rodos nieko jau negali nutikti ir kasgi gali juk tu salia... O dabar as viena ir man sirdis plysta is liudesio...... Atsiuntė:  Birutė (Šiauliai)

2005-01-10 Gera su tavim
Štai sugalvojau parašyti savo meilės istoriją. Ši istorija neissiskirs iš kitų istorijų, ji rašyta iš visos mano širdies, kartu su ilgesiu ir viltimi jog vėl tave pamatysiu. Čia nebus sudaužytų širdeliu ar ašarėlių.
Ir štai vėl šaltas žiemos vakaras be tavęs. Sedžiu aš jau iprasta diena vienas kambaryje, visiskoje tamsoje, dega tik gatves zibintas, kuris apsviecia dalele manes, esu apsikamses silta antklode ir geriu silta arbata. O mano mintys nesiliauna galvojusios apie tave. O tiu dabar esi uz... Atsiuntė:  Tadas

2005-01-10 Liudna mūsų meilės istorija
As Tave mylesiu,kad ir kas nutiktu.As Tave mylesiu kai busi kvailas,kai paslysi ir nukrisi,kai blogai pasielgsi,kai suklysi,kai elgsies kaip zmogus- as Tave mylesiu,kad ir kas nutiktu.Mes tai pazadejom vienas kitam...Mes taip mylejom ,mes buvom tokie laimingi...visas pasaulis buvo mums po kojom,nes mes turejom vienas kita.

Pasitikejau savimi,kaip tikriausiai niekas kitas sioje zemeje,nes zinojau....Zinojau,kad as tai it tu,kad mano stiprybe dviguba.

Visi zavejosi ir pavydejo to ka mes turejom,o... Atsiuntė:  Vilija

2005-01-10 Kodėl
Kodėl tik kai prarandi negrįžtamai, supranti, kokia vertybią turėjai.... Kodėl jaučiuosi kalta už tai ko nepadariau?....Kodėl taip širdis verkia prisiminus tavo šypseną, kuri niekada man jau nesišypsos..... Kasdien akys prisipildo ašarų tave prisiminus, kasdien suvirpu, vos tik isgirstu tavo vardą, ta troškimą besiveržiantį iš kūno, ta nuostabi akimirka kurios jau niekda nebus. Telik tik šaltas kvapas, menantis neblėstantį prisiminimą....Niekada jau nebus tokio kaip tu! Bet tu žinok,kad visada tavęs... Atsiuntė:  Justė

2005-01-10 Labas spindulėli
Dažnai noriu tau ką nors parašyti, bet vis neprisiruošiu. O kai štai, dabar, pasiėmiau lapą ir tušinuką, rodos, visos mintys dingo :( Bet turbūt labiau už viską dabar noriu tau padėkoti... Ačiū, kad įsileidai mane į savo gyvenimą... Ačiū, kad į mano gyvenimą įnešei džiaugsmo... Ačiū, kad suteikei man progą statyti svajonių pilis, kokių dar niekad nestačiau... Ačiū, kad prisimeni mane ir kad mano telefono ekrane nuolat pasirodydavo tavo vardas... Ačiū, kad mylėjai mane taip, kaip dar niekas manęs... Atsiuntė:  Asta

2005-01-10 Traukinys
Ir vel as traukinyje,ir vel marsrutas klaipeda-siauliai. Baisiausia ne tai, kad ilgas velniskai atstumas, liudniausia tai, kad palikau tave stovinti stotyje viena ir kad pati vaziuoju viena(kodel tu negalejai vaziuoti kartu). Traukinyje zmoniu be galo daug o taip norisi pabuti vienai. Bandau prisiminti kiekviena akimirka praleista su tavimi. pazystu tave beveik trejus metus, bet tos dvi praleistos dienos su tavimi buvo ispudingiausios. zinau, kad ir tau ir man vis darosi sunkiau issiskirti. Po kiekvienos...

2005-01-10 Tu žinai
Tu žinai, ką tau jaučiu,
Tu žinai, jog negaliu
Man tai per daug sunku.
Kai išvystu aš tave,
Trokštu tirpti glėbyje.
Neištversiu negaliu
Nepakeliu minčių.
Tavo figūra puiki,
Nosis dantys dar sveiki,
Tik ant veido tu turi
Du fanarus paaky.
Nesirūpink man tas pats,
Gali kabint panas
Gali tu ginti jas
Ir joms eikvot jėgas.
Juk daug tu jų turi
Kiekvieną kabini,
Bet patinka tau viena
Tamsiaplaukė ir kūda.
Aš pažįstu ją
Geriau negu tave.
Graži jos figūra
Tik eisena keista.
Aš nebūsiu... Atsiuntė:  Eglė

2004-11-27 Nebegaliu
Nebeturiu jėgų kovoti. Esu pašėlusi mergiotė, melsvom lyg rugiagėlės akimis, mylinti pasaulį, kuris supa mane, bet daugiau žengti į priekį vilties žingsniais, kad būsi mano, paprasčiausiai - nebegaliu. Esi puikus žmogutis pripildęs mano mažą, spalvotą pasaulį daugybe miražų, horizonte nutapęs dvi laimingas širdis pulsuojančias aistra ir plačia šypsena, kuri pasirodo išvydus Tavas nuostabias akis.
Buvo gražios dienos, aistringos naktys, Tavo saldūs bučiniai ir toks karštas, bei meilę uždegantis kūnas.... Atsiuntė:  Meilė

2004-11-03 Akaimirka
Ir vėl aš traukinyje ir vėl maršrutas Klaipėda-Šiauliai. Baisiausia ne tai, kad ilgas velniskai atstumas, liūdniausia tai, kad palikau tave stovintį stotyje vieną ir, kad pati važiuoju viena (kodėl tu negalėjai važiuoti kartu). Traukinyje žmonių be galo daug, o taip norisi pabūti vienai. Bandau prisiminti kiekvieną akimirką praleista su tavimi. Pažystu tave beveik trejus metus, bet tos dvi praleistos dienos su tavimi buvo ispudingiausios. Žinau, kad ir tau ir man vis darosi sunkiau išsiskirti. Po...

2004-11-03 Ačiū
        Štai aš ir ne draugas, beveik pažįstamas, bet ne toks iki skausmo, rašau Tau, nes negaliu Tau to pasakyti žiūrėdamas į Tavo gražias akis.
Manęs visi klausineja, ar aš Tave pažįstu, deje niekam neduota pažinti kito. Mes dažnai skaudinam tuos, kuriuos mylim,bet dažnai būna ir atvirkščiai...
Jau daug laiko praėjo nuo to tada, kai pirmą kartą Tave pamačiau, niekas
nepasikeitė, Tu vis tokia kaip anksčiau draugiška, linksma, trykštanti energija... Tu nepatikėsi, bet aš vis dar beviltiškai...

2004-11-03 Karšta meilė, karštu žaibu
Lauke buvo šalta, smarkiai lijo lietus ir griaudėjo baisus griaustinis. Aš prisiglaudžiau prie tavęs ir man niekas nebe baisu, aš jaučiau šilumą, taip, tavo karštą šilumą, tavo širdies plakimą ir man taip gera... Atrodo, jog mes visada būsime kartu vienas šalia kito. Bet taip tik atrodė... Štai vieną prakeiktą dieną tu man pasakei jog palieki mane. Pasakei ir nuėjai savais keliais. O aš likau nežinioje... Vardan ko... Kodėl? Klausiau savęs ištisas dienas ir naktis. Mano geriausi draugai buvo ašaros...

2004-11-03 Skausmas

Skausmas vien tik skausmas mano širdyje.. kodėl man? kodėl mano širdyje? O juk buvo taip gera, beprotiškai gera mums kartu! Iki šiol negaliu suprasti kodėl taip nutiko.. dar vakar man kartojai, kad myli, kad negali be manęs gyventi, o štai ėmei vieną dieną ir išėjai. Išėjai nieko nesakydamas, net neatsigręždamas tolai nuo manęs.. mano akyse kaupėsi ašaros, o tu net nekreipei į tai dėmesio, tiesiog ėjai šalin. Galbūt tavęs už durų laukė kita, geresnė, gražesnė už mane? Gal būt. Juk laikai keičias,... Atsiuntė:  Meilės istorija

2004-11-03 Eikš pas mane
Eikš pas mane

Aš pasiilgau tavęs,
Tavų žalių akių,
Tavo žvilgsnio į mane,
Kai būname kartu.

Pasiilgau tavo rankų
Aš skendžiu liūdesy,
O kaip norėčiau būti
Tavam šiltam glėby.

Žinau, kad aš kalta,
Žinau, aš palikau,
Šita baisi klaida
Atnešė skausmo tau.

Atleisk už viską man,
Žinau.. ir tau skaudu,
Bet būsiu atvira -
Rūpi man tiktai tu!

Gal tu ir netikėsi,
Bet aš tave myliu,
O kai atsikvošėsi
Manęs jau nebebus..

Nepadaryk prašau
Dar vienos klaidos,
Nors žaizdos...

2004-11-03 Supraski...
Tu žinai, ką tau jaučiu,
Tu žinai, jog negaliu
Man tai per daug sunku.
Kai išvystu aš tave,
Trokštu tirpti glėbyje.
Neištversiu negaliu
Nepakeliu minčių.
Tavo figūra puiki,
Nosis dantys dar sveiki,
Tik ant veido tu turi
Du fanarus paaky.
Nesirūpink man tas pats,
Gali kabint panas
Gali tu ginti jas
Ir joms eikvot jėgas.
Juk daug tu jų turi
Kiekvieną kabini,
Bet patinka tau viena
Tamsiaplaukė ir kūda.
Aš pažįstu ją
Geriau negu tave.
Graži jos figūra
Tik eisena keista.
Aš nebūsiu... Atsiuntė:  Meilė

2004-11-03 Aš labai laukiu tavo laiško
     Aš labai laukiu tavo laiško. To laiško, kuris išblaško visas blogas nuotaikas, kuris priverčia mane plačiai šypsotis, kurį perskaičius aš vaikštau tarsi "ant sparnų". Kasdien varstau pašto dėžutės dureles tikėdamasi, ten pamatyti jį. Na kodėl tu taip ilgai nerašai? Pasiilgau tavo šmaikščių juokelių, tavo pasakojimų apie tavo gyvenimą. Juokinga, aš tavęs net nepažįstu, o skaitydama tavo laiškus jaučiu lyg bendraučiau su senu bičiuliu. Su tavimi galiu kalbėti atvirai ir apie viską, ir man taip... Atsiuntė:  Meilės istorija

2004-10-01 Be meilės nemielas pasaulis
Man širdy taip tuščia ir liūdna. Taip begalo skaudu. Nebeliko nieko, kas buvo gražu, kas buvo man miela ir gera. Neliko tos meilės, kuri mane šildė ir guodė, neliko švelnių ir tvirtų tavo rankų, kurios glaudė mane. Neliko tavojo žvilgsnio, kuris vis dar įstrigęs man giliai širdyje. Širdis dabar pilna tik skausmo, nusivylimo, nevilties. Žmogus be meilės juk lyg aklas, gyvenimas jam tampa beprasmis.
Pasitraukei iš mano gyvenimo, bet iš širdies  - ne. Nors gerai žinau, kad mylėjai mane, bet palikt... Atsiuntė:  Diana

2004-09-21 Meilės stebuklas

Stebuklas...Rugpjūčio tylią naktį krenta daug žvaigždžių,  nakties prieglobstyje, šviečiant pilnačiai, visas pasaulis miega. Tik du žmonės, suradę laimę, tyrinėja neatskleistą nakties paslaptį - svajodami, fantazuodami, kuria iliuzijas ir mato krintančią žvaigždę. Jie abu sugalvja tą patį norą ir staiga...
Ruduo...Tie patys du laimingi žmonės iena per auksinę lapų alėją. Staiga jis pakelia gražiausią auksinį rudens lapą ir paduoda jai sakydamas, kad tai auksinių svajonių labirintas, kuris veda... Atsiuntė:  Jurga

2004-09-20 Prarasta meilė
Aš sėdžiu už lango,
Už lango vakaras,
Ne toks kaip buvo prieš metus,
Jis liūdnas, ir be šypsenos,

Aš matau žmones gatvėse,
Vaikšto jie ir džiaugiasi vienas kitu,
Bet, deja, aš nebegaliu tavęs pajimti už rankos,
Ir tyliai ištarti jog be galo myliu,

Aš pamenu mūsų kekvieną draugavimo dieną,
Kuri man buvo lyg pasaka,
Pasaka, kurią kūrėme kartu,
Bet dabar tu kuri naują pasaką su kitu,

Aš matau žvarbų vėją,
Matau už lango krentančius lapus,
Matau žmones besibučiuojančius,
Ir mylinčius... Atsiuntė:  Tadas

2004-09-17 Neišblėstanti meilė
Apsiniaukęs dangus ir vienintėlis tikras, ir nesumeluotas lašas ilgesio. Kartais man atrodo, kad visos mano mintys subėga į vieną didelį liūdesį ir su kiekviena diena vis labiau drasko vienui vieną čia, rudenėjančiame ore, likusią širdį.
Kiek daug mus skiria...tiek padarytų klaidų, ne taip pasakytų žodžių, galų gale laiko, kurio jau seniai neskaičiuoju. Kartais atrodo, jog pats gyvenimas skiria mus, neleisdamas net atsigręžti.
Atrodo nėra nė minutės, kad tas skausmas paliktų mano kūną...gyslomis... Atsiuntė:  Ramunė

2004-09-15 Meilė, kuri suteikė sparnus ir nubloškė žemėn
Tą šaltą žiemos dieną jo šypsena mane sušildė...Dabar raminu save, kad tas gilus akių žvilgsnis buvo nuoširdus, kad jo žodžiai, kurie suteikdavo man sparnus, buvo tikri. Tikėti tuo man tiesiog yra būtina. Mano akyse - kiekvienas jo veido bruožas, jo šypsena. Girdžiu tik jo balsą, o lūpose tik jo vardas. Vardas, kurį išgirdus, mane užlieja begalinis ilgesys, skausmas, neišsipildžiusios svajonės, kurių buvo tiek daug ir kurios atrodo jau niekada neišsipildys.
Dabar vis klausiu savęs, kada tai nutiko,... Atsiuntė:  Loreta

2004-09-10 Nežinomas kelias
Sunku nuspėti man tavo kelią,
Kai išeini ir nieko man nepasakai,
Kai akyse tik pasirodo ašara rasota
Ir veiduose pradingsta šypsena sena.

To kelio lūpos tavo nepasako
Ir kojos neparodo jo krypties.
Kaip man žinoti, kur tas kelias veda
Ir ką tikiesi tuo keliu surast?

Gal tavo akys būna užsimerkę
Ir tau atrodo, kad eini mišku,
Juk kojos  klimpa į duobes įžengę,
O rankos ieško kūnų svetimų.

Tu paklausk manęs,
Nes trokštu tau padėti.
Atmesk akis ir paklausyk savos širdies.
Pamiršk... Atsiuntė:  Rima

2004-09-08 Eilėraštis meilei

TĄ MEILĘ
VAKARO ŠEŠĖLIS ATLYDĖJO.
BEDALĖ, SULYTA IR BE GĖLIŲ.
ĮSTRIGO LAIKRODYJE
SU LAUKINE GEGUTE.
SUSTOJO LAIKAS.
TIK BALANDIS BLAŠKĖS
VAKARO FONE.


TU LAUKEI ŠITOS MEILĖS.
LEDINĖM LŪPOM MALDĄ JAI KALBĖJAI.
DAR JAUNAS TAVO KŪNAS
KAIP STYGA
PRISILIETIMO DANGIŠKO MALDAVO.


TĄ MEILĘ VAKARO ŠEŠĖLIS ATLYDĖJO.
VYNU RAUDONU JOS NEVAIŠINAI.
IR ŠOKYJE SVAIGIAM TU NEGLAUDEI JOS PRIE SAVĘS.
O TAVO RANKOS BUVO TARSI SURAKINTOS.

BEDALEI MEILEI PADAVEI TU LAZDĄ.
LIŪDNU ŠALČIU SUŽIBO... Atsiuntė:  Audra

2004-09-06 Nesibaigianti naktis
Tu nematei manęs. Tu nematei, kaip mano skruostus riedėjo ašaros. Jos buvo tokios didelės ir sūrios, ir taip degino veidą. Taip norėjosi dar daug ką pasakyti. Bet... neištarti žodžiai ištirpo kažkur manyje. Man taip buvo skaudu dėl mūsų išsiskyrimo. Bet gerai žinau - esu pati kalta. Galiausiai akys išdžiūvo, o aplink buvo tik nyki vienuma, kuri mane dar labiau slėgė. Taip norėjau tave matyti, išgirsti bent vieną žodį. Bet... Ir vėl viskas aptemo. Ašarotose akyse regėjau tik paskutinius tavo rašytus... Atsiuntė:  Ilona

2004-09-03 Meilės sparnai
Šioje vasaroje atsimenu mūsų vieną akimirką, kai ant rausvo rugpjūčio jūros kranto esu šalia tavęs.  Abu buvome lyg ant sparnų, tartum per sapną. Žavėjausi jos kerinčiu žvilgsniu, nuostabiu balsu, skendau jos glamonėse. Ji atrodė tarsi liūdna, kažko laukianti, gal būt manosios meilės, kuri suteiktų jai laimės ir palaimos? Mudviejų meilė buvo tarsi smėlio pilis, kurią kartu statėm pajūryje. Nepaisant besibaigiančios vasaros bei nugramzdintos jau seniai į vandenį mūsų smėlio pilies, mudviejų meilė... Atsiuntė:  Gintaras

2004-08-24 Kita meilės pusė
Tikėjau meile, džiaugiausi ja, gyvenimu. Buvau nerūpestinga, naivi. Jis tuo pasinaudojo. Kai jį pamačiau, gyvenimas man dar labiau ėmė patikti. Dėkoju likimui, kad man jį atsiuntė. Jis buvo tarsi angelas. Be galo gražus, o akys, tos akys, jos mane hipnotizavo. Vien į jas pažiūrėjus šiaušdavosi oda, o širdis galėdavo iššokti iš ktūtinės. Kai jo rankos liesdavo mane, atrodė, kad kūną glosto šilkas. Jo glamonės priversdavo virpėti visas kūno ląsteles. Bučiniai degindavo. Bet...Bet visa tai patyriau... Atsiuntė:  Gerda

2004-08-17 Netikėta meilė
Raudoniems saulėlydžiams begęstant, baltų rožių sidabrinės akys žiūri į mane, ir nuskyniau vieną baltą rožę, glaudžiu prie žiedo karštą kaktą. O. Meile mano, ar ne tavo rankos audžia skausmo giją, ar ne tavo rankos drasko man krūtinę?

Ašarom apsiašarojo žiedas...Koks gražus svajingas pavasaris, o mano krūtinę drasko meilė. Šią meilę galiu pamiršti tik mylima kito vaikino, bet ... bet mylinčio vaikinuko nėra šalia manęs. Nors paskutiniai saulės spinduliai bučiuoja, glamonėja, nors esu jų apsupty,... Atsiuntė:  Jurgita

2004-08-12 Mano saulutė
Mano saulute, taip tave vadinu, kadangi tu švietei ir spinduliavai iš toli ir negalėjai neatkreipti į save dėmesio. O gal tą šviesą ir šilumą jaučiau tik aš?
Tas vakaras nieko nežadėjo. Paskutinį vakarą svečiavausi pas seserį. Mes išėjome į parduotuvę. Sesers vyras užėjo, o mes pasilikome lauke. Kaip tik tuo metu išėjai tu. Pradėjome kalbėti. Tu pasiūlei likusią vakaro dalį praleisti kartu. Tavo žavesiui atsispirti buvo neįmanoma. Laikas praleistas su tavimi buvo nepakartojamas. Aš netikėjau, kad... Atsiuntė:  Vitalija

2004-08-11 Amžinybė
Man šiandien liūdna...labai liūdna. Neseniai paskambino draugas ir pranešė, kad autoavarijoje žuvo geras mano bičiulis Linas. Tas gražus vaikinukas, kuriam aš susukau galvą. Jo jau nebėra, sunku tuo net patikėti.Nuolat besišypsantis, linksmas, sportiškas, neapsakomo grožio. Gaila, kad taip atsitiko. Prisimenu paskutines akimirkas praleistas kartu. O juk mes planavome dar kitą savaitgalį susitikti. Prisimenu, kaip Paulius pasakojo, kad su manimi praleistas savaitgalis jam be galo patiko. Jis sugebėjo... Atsiuntė:  Eglė

2004-08-09 Meilė motinai
Gyvenau įprastą gyvenimą - turėjau vyrą, tris vaikus, uošvius. Ko galėtų trūkti? Reikėtų tik džiaugtis, mylėti ir tylėti. Vyras - mano pirmoji meilė, jis taip pat mane karštai myli. Neįsivaizduojame vienas be kito.  Tikiuosi ši mudviejų meilė gyvuos tol, kol mirtis neišskirs, o gal ir ilgiau. Beveik prieš metus į mano gyvenimą įsiveržė dar viena mano meilė. Tai nenusakomo jausmo, kurio neįmanoma žodžiais nusakyti, kurio net nesitikėjau, kad jis mane galės mane užvaldyti. Tas meilės jausmas greitai... Atsiuntė:  Audronė

2004-07-29 Mano brangučiui
Gera man tave mylėti...gera just,kad myli mane...,gera tavęs
laukti,nes žinau kad ir tu lauki manęs..> Dabar kai pagalvoju ir prisimenu ištisus metus laukimo, kai tarnavai, o aš laikiau tavęs čia..atrodė kad tie metai stovi vienoje
vietoje ir nė neketina pajudėti į priekį..bet dabar, kai tavęs
sulaukiau, kai mes vėl kartu, galiu drąsiai pasakyti,kad tie metai
prabėgo greitai, mums padėjo Meilė!! Meilė yra galinga bet kartu ir
trapi..ją reikia saugoti, dalintis tik dviese ir tada jokios... Atsiuntė:  Jolita

2004-07-29 Krepšininkui, sudaužiusiam mano širdį
Nuosavas namas. Pirmojo aukšto kambarys. Ten aš - penkiolikmetė, romantiškų svajų prikimšta galva, trokštanti meilės, švelnumo, JO šilumos. JIS įeina, bet kažkaip ne taip, kaip visuomet, žengia tokiu žingsniu, lyg manęs nė nebūtų. Nors aš šalia, žvelgiu į JĮ. O JO žvilgsnis toks trumpas, bet tiek daug pasakantis: "Tu - niekas, esi man tuščia vieta". JIS žvelgia taip, tarsi manęs nė nematytų. O mano mažas pasaulėlis dūžta į šipulius. Širdis perverta skausmo ir JO abejingumo.
    Pabundu - tai tik sapnas.... Atsiuntė:  Sandra

2004-07-20 Preliudija
Tylu, ant stalostovi žvakė, vaškas nesulaikomai teka. Aš sėdžiu prie stalo ir verkiu, nes galvoju apie tave. Ašarų labai daug ir jos krenta taip tyliai, kad net tyliausią naktį jų niekas neišgirstų. Jomis aš išradau tavo vardą, jis man atrodo gražiausias pasaulyje. Jis greitai pradingsta tamsoj kaip ir mūsų meilė. Aš nežinau, ką tavy radau, tik žinau, kad tavęs nepamiršiu dar ilgai...Pažiūriu pro langą į pilką tuštumą, o danguje vien tik žvaigždės. Aš pamenu viską net kai buvo pačios laimingiausios... Atsiuntė:  Vilija

2004-07-13 Likimas
Laikas greitai prabėgo, būnant su tavimi, meilė, tarsi viesulas, nešė mus, taip toli. Mačiau tave tada, paskutinį kartą, ir nežinau, ar dar kada gyvenime sutiksiu tave.
Tu tik vienas man buvai, tarsi pasaka, o tavo žodžiai taip mylėjo mane, tavo žodžiai sklandė  kaip melodija, ir jei jie buvo tikri - sugrįšk pas mane vėl, prašau.
Juk sakei mylėsi, šildysi mane, nepaliksi manęs niekados.. Aš tikėjau tavimi, patikėjau tau savo paslaptį ir be galo mylėjau ir kas keisčiausia - tebemyliu. Nors dabar... Atsiuntė:  Lina

2004-07-02 Drąsiems - visi keliai atviri
Dabar galiu ramiai apie jį galvoti. Žiūriu į nespėjusias pajuosti raide ant akmens ir akies kampeliu matau "Jį". Žinau, kad ir kaip staigiai atsigręžčiau, jo ten nebus. Man kartais atrodo, kad jis skaito mano mintis ir mano ketinimą pasukti galvą atspėja greičiau ,nei kaklas paklūsta mano norui. Nesvarbu. Po viliaus mirties jis visuomet su manimi. Vilius - kas kita. Kai sirgau plaučių uždegimu Vilius visada sėdėdavo prie manęs ir budėdavo. Tačiau kartą išėjęs iš ligoninės, jis jau nebegrįžo namo.... Atsiuntė:  Irma

2004-06-29 Stebuklų naktis
Šalta...Žiema...Kūčių rytą prabudau kaip visada su viltimi, kad manęs laukia pilna nuotykių diena. Tvarkydana kambarį, radau knygą "Kalėdų stebuklų margumynai". Burtais nesidomėjau, mečiau knygą į šalį, ji nukrito ant žemės. Knyga atsivertė ties 24 psl. Knyga buvo tikrai sena, todėl susidomėjau:"Gal tai mano likimas?" Perskaičiau:"Kalėdų popietę išplovus veidą pienu ir patrynus žiupsneliu ramunėlių nuoviro, vaikinus mergina sužavės savo nepaprastu grožiu". Po pusvalandžio viskas buvo atlikta. Vakare... Atsiuntė:  Jurgita

2004-06-28 Legenda apie gulbes
Buvo išleistuvių vakaras. Netoli pastebėjau merginą,kuri nugara stovėjo į mane ir verkė. Kai ji atsisuko, suprtau, kad tai mergaitė iš gretimos klasės, kuri draugavo su Viktoru. Ji man išsipasakojo. Ji prieš du metus atsikraustė su tėvais į naują butą. Draugų ji neturėjo, tačiau kartą ji susipažino su Viktoru. Jie kartu buvo metus, Viktoras ją įsimylėjo. Tačiau Erika nežinojo, kas yra meilė, ir Viktoras jai papasakojo legendą apie gulbes. Gyveno kartą gulbės, ir viena iš jų mirė. Kita gulbė iš sielvarto... Atsiuntė:  Jovita

2004-06-10 Jos meilės istorija
Tą 2003 metų pabaiga man buvo kažkokia mistinė. Galvojau, kad Naujuosius sutiksiu su vaiku. Bet nuojauta kažką kuždėjo, o gal laukė išsiilgusi širdis...
Atvažiavai į sustojimą, bevažiuojant kažką kalbėjau apie save, vaikus, apie tai, kad šiuo metu esi vienišas.O aš nieko negirdėjau, bet jau žinojau, kad būsim kartu, bent jau tą naktį.
Tik dabar supratau, kad tai buvo mūsų benro pažįstamo pokštas, gal Kalėdų dovana?
Žiauru...
Gal būtų viskas kitaip, jei nebūčiau "kitokia", kaip tu sakydavai "keista".... Atsiuntė:  Virginija

2004-05-31 Viskas širdyje
Tai ypatinga vieta - tarp mokyklos sienų...
Aš skubėdama į pamoką atsitrenkiau į tave...Tai truko vos keletą akimirkų, kol vienas kitam pažvelgėme į akis ir atsiprašėme. Bet per tą trumputę akimirką mūsų akys suliepsnojo...Mano širdis pasiekė  palaimos viršūnę...
Tą dieną tavęs daugiau nemačiau. Nuo tos dienos pradėjau tikėti meile iš pirmo žvilgsnio.
Visa bemiegė naktis, ir laukimas, kada išauš rytojus.
Ir štai išaušo rytojus. Norėjau kuo greičiau į mokyklą.
Diena bėgo, tačiau tavęs vis nemačiau.... Atsiuntė:  Dovilė

2004-05-24 Drąsiems visi keliai atviri
                         Meilės istorija

   Nuo mažų dienų buvau išdidi ir maištinga. Niekuomet nevertinau to, ką turėjau. Pulkas draugų, madingi drabužiai, dideli kišenpinigiai man buvo kasdienybė. Niekada nepagalvojau apie vienišus, neturtingus žmones. Tarp draugų buvau itin populiari - man tereikėdavo būti kartu ir pritariamai mirksėti akutėmis.  Taip ... visada žinojau, kad esu graži, ir kad dauguma berniukų yra mane įsimylėję.
Vieną dieną susipažinau su Algirdu.  Abu kiauras naktis prasėdėdavome,... Atsiuntė:  Rita

2004-05-21 Eilės
Taip as prisimenu,pirma tavo bucini
           Jis toks greitas it kulka tik malonus
           Viens po kito,ziurek mes jau isrinkti vienas kitam
           Einam i tamsu kambari,tamsus buciniai

           O stai as jau apsikabines tave vaikstau
           Dar nezinau ar pasiuliti tau draugyste
           As suprantu,kad kitu progu jau nebus                    
           Vakaras ir as glaudziuosi prie taves

           Sakau,kad pasiulima kvaila tau turiu
           Ji lovoje istaria:Na... Atsiuntė:  Ugnius

2004-05-17 Mano meilė
Viskas prasidejo vasara.As isvaziavau i Vokietija pas savo drauge.Ji mane supazindino su savo draugais.Ir vienas is ju mane sazavejo.Tai buvo vaikinas,kurio as ieskojau ir kuris vel atvere duris i mano sirdi.Jis buvo mielas,svelnus,supratingas,grazus.Jis turejo kazka tokio del ko as tirpau budama su juo.Kadangi mokejau vokieciu kalba galejau su juo bendrauti laisvai.Niekada nepamirsiu dienu kurias mes taip nuostabiai leidome.O labiausiai prisiminsiu viena vakara..:)Mes is pradziu nuvaziavome maudytis,poto... Atsiuntė:  Indrė

2004-05-12 Meilės istorija Antanui
Koks gražus vakaras, žvaigždutės spindi danguje, o mano mažoje širdelėje liepsnoja meilė. Aš jį pažinojau jau metus. Jis man truputį patiko. Vakarais ir naktimis galvodavau apie jį, taip norėjau užkariauti jo mažą, virpančią širdelę. Štai vieną ramų ir žvaigždėtą vakarą jis pakvietė mane į kavinę. Tada manaiu, kad mano širdis iš džiaugsmo iššoks iš krūtinės. Kai grįžtant jis mane prispaudė prie savęs, galvojau, kad ištirpsiu, kaip ledas delne. Pabučiavo mane taip meiliai, tiesiog neapsakomai nuostabiai.... Atsiuntė:  Kristina

2004-04-29 Buvusiam draugui
Galvojau, kad tu mane mylėjai, dabar matau, kad tik žaidei. Pavėjui mano meilė ėjo, užgijo tavo pažadai. Žinok, nebegrįš praėjusios dienelės, žvaigždėtos naktys, pasaka graži. Tau kitos akys, kitos lūpos šypsosis, bet pasakyk, kodėl tu toks esi? Kodėl tik žodžiai, kam gi tiek kalbėta, kam buvo tiek nemigo naktų? Sakyk, sakyki, kam apgaudinėjai? Ar tau geriau, kai aš dabar kenčiu? Bet tu atleisk, jei tik gali, atleiski. Galbūt esu ir aš kalta, kad tavęs nepamiršau. Ir paskutinis žodis: "Būk laimingas."
Atleisk,... Atsiuntė:  Aurika

2001-03-21 Rimos eilės
Ate mano drauge
Sudie aš sakau
Suprask aš palieku
Tave dėl kito

Suprask aš mylėti
Tavęs negaliu
Meluoti sustosiu
Aš tau netinku

Suprask ir atleisk
Išeiti sunku
Palikti vis viena
Tave aš turiu

Nepyk susitaikyk
Šis skausmas praeis
Sakyti kad myliu
Daugiau nebereiks

Išeisiu pas kitą
Išeisiu staiga
Paliksiu aš vieną
Tave su žaizda

Žaizda tau užgis
Nesulaukus nakties
Kai kita tave
Vėl mylės, glamonės.

Palieku tave
Tu lauki nakties
Kad vėlei... Atsiuntė:  Rima Knispelytė

2001-03-21 Ramūno laiškas
Tą vakarą - lemtinga sausio trisdešimta.
Tuomet - devynios trisdešimt popiet,
Klausiausi radijos ausis ištempęs,
Juk skaitoma "Širdžių knyga".
Tą vakarą aš skambinau į "Lietų".
Ten numerį aš savo palikau.
Padiktavau žinutę trumpą,
Gal atsiras tokia kaip aš?
"Širdžių knyga" stora -
Vienišų žmonių gausu.
Tik štai, staiga, lyg žaibas vidury žiemos.
"Gal tu tiki  krentančiom žvaigždėm?"
Tai lyg strėlė iš lanko paleista
Daugiau nei sužeidė mane.
Koks tikslas laukt savos žinutės?
Juk... Atsiuntė:  Ramūnas

2001-03-21 "Meilės istorija"
Pavasaris. Visi medžių ir krūmų pumpurai skuba džiaugtis pirmaisiais saulės spinduliais. Visų širdyse prasiskleidžia seniai pamiršti jausmai. Viskas atgyja. Visi prabunda iš gilios žiemos miegų. Tik jie niekada nebeatmerks savo mėlynų akių. Niekada jie negalės dalintis su visais savo džiaugsmu ir skausmu. Nebesidžiaugs jie saulės spinduliais. Niekada jų rankos nebeapkabins jiems artimų žmonių.

Žydrūnė ir Vaidas draugavo daugiau nei 4 metus. Jų keliai susitiko, kai Žydrūnė su tėveliais atsikėlė... Atsiuntė:  Alina Radionova

2001-03-21 Lolos laiškas buvusiam draugui
Mano buvęs drauge!


Labas. Vėl rašau Tau. Daugybę kartų rašiau Tau, bet laiškai likdavo mano mintyse, slapčiausiose mano širdies kertelėse. Tačiau, šis laiškas, papuoštas ir padabintas lyg perlai mano skaidriomis ašaromis, išvydo dienos šviesą. Tik ar jis bus perskaitytas Tavo akių? Ar šio meilės laiško žodžiai pasibels į tavo širdį? Ar atversi jiems savo širdies duris?

Rašau Tau, kai aplink tylu ir tamsu. Visi miega, net medžiai nesujuda, neišgirsi vėjo ūžaujant už lango. Tik danguje it... Atsiuntė:  Laura

2001-03-21 Draugystė - be galo
Mūsų pažintis buvo labai netikėta. Tai įvyko prieš mano sesers vestuves. Aš vestuvėse turėjau būti pirmoji pamergė, bet neturėjau pabrolio. Tada sesers vyras pasiūlė savo draugą. Mus supažindino savaitę prieš vestuves. Kaip sakant, mes linksmai atšokome vestuves. Po jų išsiskyrėme, lyg būtume visai nepažįstami. Po trijų mėnesių sužinojau, kad jis išėjo į kariuomenę (mus skyrė 600 kilometrų). Po mėnesio Tauragėje buvo vasaros atidarymo šventė. Ir kaip tyčia, jis grįžo namo. Taip išėjo, kad mes vėl... Atsiuntė:  Jurgita Arnašiūtė

2001-03-21 Ramūnas... Laurai
.Vis prisimenu tą ūkanotą sausio pradžią, kai tik per plauką netapau ir aš laimingu žmogumi. Jos vardas Laura. Ji tiesiog nuostabi, aš ja žaviuosi. Kas žino, gal  mes dar būsime kartu. Meldžiuosi, kad taip ir būtų.


Laurai

Stotis. Penkiolika po devynių.
Prieš valandą tau skambinau namo.
Atsiliepė mama, po to ir tu,
Švelniai prikimusiu balsu.
Kalbėjau aš drebėdamas iš jaudulio,
Norėjau susitikti kuo greičiau.
Tu dar bandei kažką man aiškinti,
Bet nebegirdėjau aš jau to,
Tik paskutinius... Atsiuntė:  Ramūnas Šmigelskis

2001-03-21 "Laukinės Gulbės"
Vakaras buvo smagus. Turbūt visiems dvyliktokams patiko. Bet mane neramino tas įvykis, kuris atsitiko gražių išleistuvių vakarą. Aš sėdėjau už stalo ir žiūrėjau į apmaudžiai verkiančią merginą. Tą merginą aš pažinojau - tai Justė iš 12b. Ilgai negalėjau nusėdėti, priėjau prie jos.

- Kas tave nuskriaudė? - smalsiai paklausiau. Ji pakėlė galvą, su akyse pilnomis ašaromis.

- Koks tavo vardas? - paklausė ji.

- Marius, - atsakiau.

- Turbūt manęs nesuprasi, bet man bus lengviau, jei aš kam... Atsiuntė:  Janina Račkauskaitė

2001-03-21 Indrės laiškas Valentinui
Valentinai,

Kad tu žinotum, kokia karšta mano meilė tau. Mane užmigdo ir pažadina svajonės apie tave. Ir tu atrodai, kaip dievaitis ožio kailyje.

Kai kada aš sapnuoju tave turtingą, kaip pieno ožį. Tu žinai, kad mano širdis perverta tavo žvilgsniu, kaip kokteilis šakute. Tu neįsivaizduoji, kaip aš noriu psisiglausti prie tavo karštos krūtinės, kaip tas sušalęs kūnelis, prie šaltos kumelės. Aš įsivaizduoju, kad tavo bučkis toks karštas, kaip puspadis žiemos metu. Jau daugiau nebegaliu rašyti,... Atsiuntė:  Indrė Arbačiauskaitė

2001-03-21 Marius laiškas
Dabar aš rašau savo meilės istoriją. Aš dirbau Vilniuje ir labai ilgai. Po ilgo laiko tarpo pradėjau važinėti į šokius į savo mylimą kaimą. Ir po kurio laiko susiradau simpatišką merginą. Ji buvo blondinė, jos akys buvo žydros. Ir ji man labai patiko, nes tai buvo pirma mano mergina. Aš jai labai dažnai  veždavau visokių vaisių ir gėrybių. Ir mes su ja susitikinėjome labai retai, nes aš neturėjau laiko. Man buvo labai liūdna, kai ji nejautė man dėkingumo, nes ji mane išmainė  į kitą. Mat tas vaikinas... Atsiuntė:  Marius Pilipavičius

2001-03-21 Alvydo laiškas
Norėčiau perspėti visus lengvatikius, kurie viliasi sutikti meilę pagal skelbimus, taip nebūna, nebent meksikiečių serialuose. Skelbiasi tik "pašlijusios" reputacijos merginos, jos slepiasi nurodydamos svetimus adresus, pasirašydamos slapyvardžiais. Tai man pasisekė sužinoti ne kartą ir aš jau pasimokiau. Jos jau apgavusios begalę vaikinų, tiesiog negali be to, joms tai lyg amatas, paprasčiausiai malonu žiūrėti, kaip vaikinas dega iš meilės, o jos atstumia. Reikalauja pinigų, nors visai nematyti,... Atsiuntė:  Alvydas

2001-03-21 Marytės laiškas
Gyvenimas pragaras
Meilė iliuzija
Bernas kaip žagaras

Gal tau papasakoti verta, kas man atsitiko vieną kartą, tas negali astitikti du kartus.
Pamačiau netyčia jį prie vartų, toks gražumas netikėsi tu ir pamerkiau vieną kartą, na ir pakartojau du kartus.
Dėl tokio grožio verta pasikarti
Dėl blakstienų du kartus
Pasimatymą paskyriau žvaigždėmis nusėtą, kai būna vasaros metu
O išėjo net sakyti baisu aš galvojau vesti vieną kartą. Ojis buvo vedęs du kartu.
Atsiuntė:  Marytė

2001-03-21 "Sudužusios pilies princesė"
Taip norėčiau, kad kas nors nuoširdžiai man pasakytų - myliu.

Taip norėčiau, kad kažkas būtų šalia. taip norėčiau kažką apkabinti, prisiglausti.

Aš taip norėčiau mylėti ir būti mylima. Tačiau, galbūt, meilė - tai tik iliuzija, galbūt, jos iš viso nėra, galbūt, kažkas ją išgalvojo, kad būtų kuo tikėti, kad žmonės nesijaustų vieniši.

Meilė - tą stebuklingą žodelį kartoja kiekvienas.

Myliu - kažkada kartojau ir aš. Aš nežinau, ar tai tikrai buvo meilė. Galbūt, tik prisirišimas, susižavėjimas,...

2001-03-21 Jolitos laiškas
Tu čia mano širdyje, mano kilnusis, numylėtasis, įkūnytas ideale. Kai tavęs nėra, mano žodžiai liejasi per kraštus iš meilės, kurią nešioju širdyje, ir kai tu esi, aš būnu tokia nekalbi ir šalta, kad kartais savęs nekenčiu. Ketvirtis valandos su tavimi bjauriausiame žemės kampelyje man brangesni už valandas, praleistas su kitu puikiausioje vietoje. Už vis labiausiai man terūpi viena, mano meilė. Tik viena tobula  būtybė tai man duoda, tai esi tu. Ne kaip blykstelėjęs žaibas kilo ši meilė manyje,... Atsiuntė:  Jolita Molytė


Istorija 1 - 612 iš 612
Pradžia | Ankstesnis | 1 | Sekantis | Paskutinis Puslapiuoti