2011-12-13Tyliu ir tylėsiu
kodėl tyliu taip ilgai.. kodėl tylėsiu?..
pamilau tave vos pažvelgus y tavo nuotrauka, pamilau nors žinojau jog busi mano mokytojas.
pažvelgiau ir nusijuokiau koks jaunas, o jau mokytojas. na ką, buvai esi ir liksi man tik mokytojas. nors žinoma visada norėjau jog viskas nebūtų tik taip.
Atsiuntė:
Gintarė
2011-12-09Deginančiai Meilei
Gražiausiai pašaukta vardu esu iš Tavo lūpų, gražiausia šypsena nuo Tavo veido... Kai liūdna Tau – liūdna ir man, esu laiminga kai šypsaisi... Bet kažkodėl plėšo skausmas kai šypsais ne man...
Į kitų meilės užuominas atsakau uždengdama akis blakstienomis šitaip bandydama išlaikyti paslaptį, kad širdis jau užimta... Joje tik Tu ir besiblaškantis skausmas meilės be galimo atsako...
Atsiuntė:
Oleandra
2011-12-05Ilgiuosi to, ko neturėjau
Daug graudziu istoriju radau cia ,ir pagalvoju kaip jums sunku,kaip paguosti,kaip uzjausti...... Pasirodo gyvenimas ne tik mane vedzioja meiles labirintais.Taigi ,jums leidus as irgi pravesiu jus mano meiles labirintu.Tikrai nekeisiu ir negrazinsiu istorijos,nes to grozio buvo neperdaugiausiai.Na siulo galas prasidejo armijoje....
Atsiuntė:
Vytautas
2011-12-01Tau mano Branguti.....sudie
Nežinau kodėl Tau rašau... gal dėl to, kad jau atėjo laikas. Laikas Mums paleisti vienas kitą, kiek dar galimą žaisti šį beprotiška žaidimą? Jaučiuosi lyg besisukančiame rate, kuris nesiruošia sustoti ir paleisti Mūsų. Septyni metai – nemanau, kad tai labai trumpas laiko tarpas... laikas suaugti ir pradėti gyventi.
Norėtum sužinot kodėl būtent dabar noriu atsisveikint? Juk Naujieji Metai artėja... pameni kai mes susipažinom kokia buvo kerinti naktis? Šokančios snaigės ore, viskas aplinkui akinamai balta, o ežeras... toks atrodo negyvas, nejudantis, ir tos šypsena kelinčios švieselės danguje.
Atsiuntė:
Kristina
2011-11-24Ugniniai žibintai
Tamsios gatvės, apšviestos ugninių žibintų... Tylūs mano kulniukų kaukšėjimas... Ir tavo ranka į kurią aš stipriai įsistvėrusi. Nebijau su tavimi vaikščioti naktį šaltomis miesto gatvėmis, su tavimi aš jaučiuosi saugi ir rami.. Tokia lengva ir laiminga, kai tave pamatau mano krūtinėje plazdena maži drugeliai. Tūkstantis mažų drugelių ir plati šypsena mano akyse. O tu tylus, niekada nemėgai kalbėti be reikalo, iš tavo lūpų išgirsti žodi „ MYLIU“ didžiausia dovana. Tu šypsaisi, o tavo šypsena tokia nuoširdi, ir aš suprantu eiti šia gatve viduryje nakties tau su manimi, o man su tavimi be galo gera.
Atsiuntė:
Julija
2011-11-21Aš negaliu užmigti kai tu pyksti…
Nuo tos akimirkos kai pirmą kartą tu man parodei dėmesį aš nuolatos galvoju apie tave...o juk kai buvo taip senai...Tas vakaras buvo vienas tų, su tavim praleistų vakarų, kurio niekada nepamiršiu. Tas pirmas bučinys ir pirmą kartą ištartas myliu...tai tikriausiai buvo didžiausia mūsų klaida. O gal klaida buvo tai, kad aš buvau jauna, vėjavaikė tačiau mylinti tave...Man reikėjo dėmesio, meilės...taip tu jos man davei...dėja dar viena klaida tavo išvykimas...Dabar kai pagalvoju juk galėjo viskas būti kitaip, bet to niekada nepakeisim. Bet ir tau išvykus mes radome būdų kaip bendrauti...iš pradžių draugiškai, pašaipiai, po to su didele meile...ir vėl tu grįžai į mano gyvenimą tik gaila trumpam. Taip aš tave atstumiau ir tu galvoji, kad pasišaipiau iš tavęs...deja tu klysti..
Atsiuntė:
J. U.
2011-11-15Pasaka? Pasaka !
Kartais norisi pasakyti tiek daug,o kartais juk tyla iškalbingesnė...Bent jau man.
Mėgstu susirinkti visus patiriamus jausmus, kiekvieną emociją. Išjausti maksimaliai...Tau tai pažystama.
Atsiuntė:
Inga
2011-11-14Myliu Tave, Esmi
Prisimenu mūsų meilės pradžią, tą mažą daigelį, iš kurio mudu
išaugome, ir džiaugiuosi, nes jaučiu, kad visada mudu globojo likimas.
Net tada, kai dar nieko nežinojau apie Tave ir apie mus.
Kartais ilgai galvoju. Prisimenu tarsi visą savo gyvenimą. Man atrodo,
kad viską, ką teko patirti-liūdesį, graužatį, vienatvę ir skausmą-tam,
kad išeičiau iš liūdesio namų ir tyliai, viena, eidama tuo keliu,
pamatyčiau Tave.
Atsiuntė:
Reda
2011-11-14Keli puslapiai iš gyvenimo
Mama , ar tėtis buvo tavo pirmoji meilė?
- Ne atsako pasimetusi mama.
- O mama ar tu bent atsimeni kas ir kokia buvo tavo pirmoji meilė?
- Taip mažyle aš ją puikiai prisimenu, ji iki šiol yra išlikusi mano gyvenimo knygoje pačiose gražiausiuose puslapiuose. Dažnai ją prisimenu, nes ji buvo pirma ir tikra.
- Mama, papasakok man kas nutiko.
- Dabar tai atrodo tik paprasta istorija o tada ji buvo man visas gyvenimas.
Atsiuntė:
Cike
2011-11-09Protas ir meilė
Aš kaip ir visi galvoju apie meilę. Nors teisybę pasakius, apie meilę galvoti turbūt nereikia, ją jausti reikia. Na bet vis vien, protas nori surikiuoti viską pagal taisykles. Jam svarbu, kad viskas būtų teisinga. O man neišeina įsimylėti pagal taisykles. Man viskas ne pagal taisykles. O jaučiu taip, kad sunku būtų įdėti į kokį nors sąvokų stalčių tą jausmą. O be to, jis ir per didelis, kad jį kur nors galima būtų sudėti, įdėti, jį net užčiuopti sunku, nes jis kaip erdvė, jo kaip ir nėra, bet jis yra ir yra beribis. O gal tas jausmas iliuzija?
Atsiuntė:
Vilija
2011-11-07Pienė svajoklė
Uzsimerkiu.Uzsimerkiu ir matau balta pieva , pasipuosusia baltais pieniu pukais, kurie draikosi ore paputus menkesnem vejaliui. Norisi visa savo esybe panirti i juos ir svajoti , svajoti ir skraidyti su jais kartu, savo painiuose svaju labirintuose.Kazkur girdeti kaip svirpia ziogas, ko jis cia triuksmauja kazkoks nenuorama…Jauciu kaip atsigulu ant zemes ir uzuodziu zoles kvapa,jis toks nepakartojamas.Gaivus vejalis plaikstos , siausia mano plaukus ir net nezada baigti selioti, kaip ir mano svajos, jos paselusios kaip ir jis , cia ziurek apie viena , cia apie kitka ;]
Atsiuntė:
Tomas