2012-09-14Jei tik nori.....
Tu - mano dėmesys, kad ir kur bebūčiau, Tu - grožio ir meilės amžinoji versmė į kurią galiu žiūrėti ir semtis palaimos be ribų. Man įdomu viskas : Tavo žodis, Tavo balsas, Tavo jausmas, Tavo judesys, Tavo muzika. Manai aš Tave sudievinu ? Gal būt, Tu to nusipelnei, bet kaip Tu gražiai moki būti paprastai, žmogiškai, švelniai...
Atsiuntė:
Viktorija
2012-09-11Myliu Tave
Pilnavidurė gėlė atrodo gali skleistis tūkstančiais žiedų. Ir aš taip pabandžiau. Kai labai myli, kitą kart atrodo, kad jau visi žiedai padovanoti, bet staiga atrandi dar vieną, tokį susigūžusį iš baimės... ? Prisijaukinu savo baimės žiedą, padainuoju jam svajonių dainą ir jis kartu su švelnios sapnų fėjos apsauga atveria man savo širdį...papasakoja savo istoriją, romantišką ir žiaurią, papasakoja kodėl jis toks užsiskleidęs, tas žiedas, ir kodėl taip saugosi meilės.
Atsiuntė:
Ramunė
2012-09-07Mano stebūklas
...treji nepamirštamos kelionės į tave metai...kelionės per daugybę klystkelių, ašarų vandenynų...kelionės patamsėjusia, lietaus pritvinkusia padange...
Tiek praėjo laiko nuo tos
akimirkos kai tave išvydau, Arūnai...
Atsiuntė:
Dalia
2012-08-30Su meile...
Myliu Tave ir per meilę Tau žvelgiu į pasaulį ir jis tada tampa švelnus ir tyras, jis tampa stebuklingas. O aš maniau, kad stebuklų nebūna. Ačiū Tau. Tu man esi iš didžiosios raidės, man kitaip nesirašo. Tie laiškai trumpi ir jų gal nieks neskaito, bet aš nenustoju juos rašyti net mintyse, nebyliai, rašau dangumi, rašau akimis, rašau širdimi, paukščio trele, rašau saulės spinduliu, rašau vaivorykšte, rašau šypsena, kuri vis dažniau mane aplanko...
Atsiuntė:
Kristina
2012-08-29Mano meile, .....
Ir vel asaros rieda mano veidu.Ir vel mintyse isnyra tavo veidas.Galvojau,kad viskas bus kitaip...Svajojau apie musu bendra gyvenima.Juk tavo pazadai,tie pazadai man teike vilti gyventi.Bet kai tu isejai viskas dingo.Dingo ne tik tavo meile,dingo ir noras gyventi.As nebesu ta maza mergaite kuri kazkada buvau.As nebesu ta naivi mergina,kuri ikejo tavo zodziais.As suaugau,dabar viska matau kitaip,viska suprantu kitaip...
Atsiuntė:
Evelina
2012-08-22Man nieko nereikia...Tik būti šalia Tavęs
Jau treti metai tesiasi mano blaskymasis tarp dvieju sirdziu... Vakar vakare ir siandien ir vel sirdis plysta... sirdis nebeklauso proto... Uzteko tave pamatyt tik akimirka, ir tai, tik viena akimi prabegant pro sali, o dabar jau trecia diena einu is proto...
Atsiuntė:
Rūta
2012-08-16Tu išėjai...
Tu išėjai taip greitai iš mani gyvenimo, kad aš negalėjau suprast kodėl? Ką padariau ne taip?
Lygtai būtų nutikę šiandien prisimenu tą ankstyvą birželio rytą, kai važiodama į darbą. Gavau nuo Tavęs žinutė „Nenusimink, kiekvienas praradimas paskatina kito atradimą“. Tuo metu man atrodė, kad iš skausmo plyš širdys, niekad dar taip neverkiau kaip tada, niekad nejaučiau tokio sielos skausmo. Ta akimirką taip norėjau pasislėpti nuo visu, pasislėpti ten kur manęs niekas nematys ir aš nieko negirdinsiu. Nenorėjau nieko, tik vyliausi sulaukti Tavo žinutės, bet tu man neparašei, deja nesulaukiau.
Atsiuntė:
Rozalina
2012-08-14Tik nepalik !
Kartais pagalvoju....Kodel leidau sau is saves pasisaipyt? Bet, juk mintimis nieko nebepakeisi...Reikejo galvoti anksciau. Suprantu tik tiek, kad mylejau Tave....Mylejau besalygiskai - su visom tavo blogom ir gerom savybem...Akivaizdu, kad myliu ir dabar !
As tikejau, kad ir tu mane pamilsi, kad busi amzinai salia, bet likimas, suprates koks tu man brangus esi, pasieme tave ....
Atsiuntė:
Santa
2012-08-09Prisiminimai
Kai pirmas pumpuras baltos alyvos žiedo
Atskleidęs savo grožį kvapnų
Palies kertelę mūsų sielos
Širdelę neregėta ramuma užlies..
Aš negaliu pamiršt visų svajonių
Tuomet tikėjom-nieks nesutrukdys
Aš nepamiršiu Tavo tyro juoko
Tarsi, švelnių varpelių skambesys
Atsiuntė:
Ugnė
2012-08-06Laiškas
Viena vakara grizusi namo is darbo radau Tavo laiska...:
Brangioji, galbut as ir pridariau daug klaidu savo gyvenime , bet as
jau nieko nebegaliu pakeisti . Belieka su viskuom susitaikyti ir
pakeisti tai ka as galiu pakeisti . Bet..... nepaisant visko, nesvarbu
kas buvo o ko nebuvo, as dabar apie tai negalvoju .. as Tave myliu.
Tai dalykas kuriuo esu isitikines 10000000000000...% savo gyvenime ir
as tuom dziaugiuosi , nes as zinau kas yra meile . Tavo zodziai apie
mus mane zudo... Man buna labai liudna, kad tu net nenori susitikti ir
tiesiog draugiskai pabendrauti...
Atsiuntė:
Emilija
2012-08-02Saulę išlydint...
Šiandien mums duota pasidžiaugti Saule, kurią taip senai matėme bešviečiant danguje. Po ilgų atostogų ji sugrįžo pas mus suteikdama džiugesį ir harmoniją širdyje.
Koks nuostabus vakaras. Saulė skęsta miško tankmėje, palikdama spindulius upei. Daug žmonių, kurie šalimais vaikšto, šnekasi, dalinasi dienos įspūdžiais- visi išlydi saulę nakties miegui, su viltimi, kad rytoj ji vėl nušvies dangų. Tėvai savo mažosioms atžaloms atveria gamtos grožį ir leidžia jiems džiaugtis savo mažu dar menkai suvokiamu pasauliu. Staiga pasigirsta skardus vaiko verksmas ir jis jau švelniai globojamas tėvo rankų. Sustabarėjusį mano žvilgsnį atitraukia staigus ir šaltas vėjas, kurį atginė nerimastingas Nėries vanduo, primindamas mums, kad dar neseniai pasitraukė įšalas nuo žemės, kuria mes kasdien miname staigiais, skubiais žingsniais, užsikrovę savo galvas kartais bereikšmėmis, kitiems sunkiai suvokiamomis mintimis, kurios neretai mus gena i kasdienybės rutiną, priverčiančios pamiršti trapų ir jausmingą, pilna paukščių giesmės, lapų šnarėjimo, upės tekmes, dangaus žydrumo pasaulėlį.
Atsiuntė:
Indrė