Tavo praeitis, tavo dabartis – kas neduoda gyventi ramiai, kas neleidžia užmigti, lyjant lietui? Kodėl dairaisi į žvaigždes, kodėl gaudai praeivių žvilgsnius? Papasakok Lietui savo istoriją, o jis nuneš ją mažomis srovelėmis į tūkstančių žmonių širdis...
Norite, kad čia atsirastų Jūsų meilės istorija?
Siųskite ją paprastu paštu:
Radijo stotis "Lietus"
Laisvės pr. 60, II aukštas
05120 Vilnius
Rytas.Rodos niekuo neišsiskiriantis iš kitų,bet kitoks.Širdelė spurda,viduje skraido drūgeliai,sieloje tokia neapsakoma ramybė.Kaip gera ,pro atvirą langą įkvėpti ryto gaivos,tas saldus alyvų kvapas taip svaigina,vien dėl tokios akimirkos verta gyventi.Laikas tarsi sustojo,giliai įkvėpiu vėsaus tyro oro,saujom semiu pirmuosius saulės spindulius.Ak,tik dabar supratau kodėl aš taip myliu gegužę...Visur ,kur tik pažvelgsi žaliuoja pievos,darželiai,medžiai ir laukai pilni žiedų.Argi gali būti kas gražiau?Tokiomis akimirkomis suprantu,koks nuostabus mus supantis pasaulis,be skausmo,neapykantos,pagiežos,vien tik šviesa ir šiluma.
Garuojančios kavos puodukas rankoje,šypsena veide-geriausia dienos pradžia.Ir kodėl aš anksčiau to nepastebėdavau?Kodėl niekad nejutau palaimos žvelgdama i tolį,i beribę dangaus žydrynę?Žinau...įsimylėjau.Ir kodėl būtent dabar,butent gegužę,tą mėnesį ,kuris man visą gyvenimą buvo pats nuostabiausias?
... Nepamenu, kuriuo metų laiku tai buvo... O buvo taip :) Vaikinui patiko mergina iš žemesnės klasės. Jis su ja bendravo labai šiltai, ji jam atsakė tuo pačiu. Bet buvo viena "kliūtis" tarp jų. Ta "kliūtis" - panelė turėjo vaikiną... Vieną dieną, tas vaikinas, kuriam patiko mergina iš žemesnės klasės pasakė: "pasirink, ar aš, ar lieki su savo vaikinu".