Tavo praeitis, tavo dabartis – kas neduoda gyventi ramiai, kas neleidžia užmigti, lyjant lietui? Kodėl dairaisi į žvaigždes, kodėl gaudai praeivių žvilgsnius? Papasakok Lietui savo istoriją, o jis nuneš ją mažomis srovelėmis į tūkstančių žmonių širdis...
Norite, kad čia atsirastų Jūsų meilės istorija?
Siųskite ją paprastu paštu:
Radijo stotis "Lietus"
Laisvės pr. 60, II aukštas
05120 Vilnius
Mieliausias Tu mano,
man atrodė, jog Tu manęs nebemyli. Tada, kai nusprendei išeiti, viskas tarsi griuvo, griuvo. Aš nežinojau, ar ką nors padariau negerai, kad taip lengvai pasitraukei iš mano gyvenimo ir palikai didelę tuštumą. Rodos, buvome lyg upeliai, susiliedami vienas su kitu sudarydavę upę... Nežinodama Tavo minčių aš jaučiausi nelyginant be gyvybės, bet norinti gyventi... Man taip labai Tavęs trūko, kad aš pradėjau ieškoti Tavęs visur, net ten, kur Tavęs nėra. Tada dar labiau susipainiojau tame ieškojimo Tavęs kelyje.
Dievas mus moko nesielgti netinkamai, ir kai nors vos prasižengiu, jaučiuosi kalta ne tik prieš kitus, tačiau labiausiai prieš Tave. Juk Tu žinai, kad aš net už kiekvieną savo negerą mintį labai pergyvenu, nors kartais ir stengiuosi, jog taip neatrodytų. Myliu Tave labai. O kai ką nors labai myli, jautiesi atsakingas už abu.
Neturiu kaip paklausti, tačiau nejaugi Tu iš tiesų davei skaityti kitiems mano laiškus. Aš nesu bejausmis žmogus... Ir man labai skauda, jei visi jausmai, kuriuos Tau vienam patikėjau, Tau nieko nereiškia.
Nežinau, kas nutiko....kokia katė perbėgo per mūsų kelią....tiesiog kelios dienos tilos ir jos skambutis....tai ne jo panelė- aš jį pažįstu, bet per ją jis kažką man norėjo pasakyti, tik man vis nedaeina kąJ Tą dieną aš važiavau autobusu, kai pastebėjau, kad man skambina jis...pati pajutau kaip visa išsišiepiau, nors diena buvo apniūkusJ tik vienas „klausau“ ir viskas pasikeitė visam.....iš mano vyro telefono pasigirdo moteriškas balsas....