Tavo praeitis, tavo dabartis – kas neduoda gyventi ramiai, kas neleidžia užmigti, lyjant lietui? Kodėl dairaisi į žvaigždes, kodėl gaudai praeivių žvilgsnius? Papasakok Lietui savo istoriją, o jis nuneš ją mažomis srovelėmis į tūkstančių žmonių širdis...
Norite, kad čia atsirastų Jūsų meilės istorija?
Siųskite ją paprastu paštu:
Radijo stotis "Lietus"
Laisvės pr. 60, II aukštas
05120 Vilnius
Taip as prisimenu,pirma tavo bucini
Jis toks greitas it kulka tik malonus
Viens po kito,ziurek mes jau isrinkti vienas kitam
Einam i tamsu kambari,tamsus buciniai
O stai as jau apsikabines tave vaikstau
Dar nezinau ar pasiuliti tau draugyste
As suprantu,kad kitu progu jau nebus
Vakaras ir as glaudziuosi prie taves
Sakau,kad pasiulima kvaila tau turiu
Ji lovoje istaria:Na...
Viskas prasidejo vasara.As isvaziavau i Vokietija pas savo drauge.Ji mane supazindino su savo draugais.Ir vienas is ju mane sazavejo.Tai buvo vaikinas,kurio as ieskojau ir kuris vel atvere duris i mano sirdi.Jis buvo mielas,svelnus,supratingas,grazus.Jis turejo kazka tokio del ko as tirpau budama su juo.Kadangi mokejau vokieciu kalba galejau su juo bendrauti laisvai.Niekada nepamirsiu dienu kurias mes taip nuostabiai leidome.O labiausiai prisiminsiu viena vakara..:)Mes is pradziu nuvaziavome maudytis,poto...
Koks gražus vakaras, žvaigždutės spindi danguje, o mano mažoje širdelėje liepsnoja meilė. Aš jį pažinojau jau metus. Jis man truputį patiko. Vakarais ir naktimis galvodavau apie jį, taip norėjau užkariauti jo mažą, virpančią širdelę. Štai vieną ramų ir žvaigždėtą vakarą jis pakvietė mane į kavinę. Tada manaiu, kad mano širdis iš džiaugsmo iššoks iš krūtinės. Kai grįžtant jis mane prispaudė prie savęs, galvojau, kad ištirpsiu, kaip ledas delne. Pabučiavo mane taip meiliai, tiesiog neapsakomai nuostabiai....
Galvojau, kad tu mane mylėjai, dabar matau, kad tik žaidei. Pavėjui mano meilė ėjo, užgijo tavo pažadai. Žinok, nebegrįš praėjusios dienelės, žvaigždėtos naktys, pasaka graži. Tau kitos akys, kitos lūpos šypsosis, bet pasakyk, kodėl tu toks esi? Kodėl tik žodžiai, kam gi tiek kalbėta, kam buvo tiek nemigo naktų? Sakyk, sakyki, kam apgaudinėjai? Ar tau geriau, kai aš dabar kenčiu? Bet tu atleisk, jei tik gali, atleiski. Galbūt esu ir aš kalta, kad tavęs nepamiršau. Ir paskutinis žodis: "Būk laimingas."
Atleisk,...