Tavo praeitis, tavo dabartis – kas neduoda gyventi ramiai, kas neleidžia užmigti, lyjant lietui? Kodėl dairaisi į žvaigždes, kodėl gaudai praeivių žvilgsnius? Papasakok Lietui savo istoriją, o jis nuneš ją mažomis srovelėmis į tūkstančių žmonių širdis...
Norite, kad čia atsirastų Jūsų meilės istorija?
Siųskite ją paprastu paštu:
Radijo stotis "Lietus"
Laisvės pr. 60, II aukštas
05120 Vilnius
Ar kada galėjai pagalvoti, kad viskas taip baigsis? Ar galėjai,mano meile? Kai tądien aš tau pasakiau, jog išvažiuoju į Norvegija, tu pykai ir priekaištavai, kad nepasitariau su tavimi. Suprantu, mano apsisprendimas buvo tau netikėtas,bet juk paaiškinau, kad išvažiuoju ilgiausiai pusei metų. Ir net neturėjau minties, jog reikia skirtis, juk tai nepasaulio pabaiga, grįšiu, ir niekas mūsų neišskirs… Būdama toli nuo tavęs jaučiau kaip sunkei bėga dienos, kaip vis labiau styprėja meilė tau, kaip trokštu būti kartu.
Atrodo lyg šaltas vanduo būtų mane perliejęs einančia gatve, sustojau it stabo ištikta pamačiau tave viskas ėmė drebėti, net nesuprantu kodėl...pamačiau tave po 4 metų, po to kai tu man mirei...Tada man buvo tik 16, naivi mergaitė žiūrinti pro rožinius akinius ... Kiekviena akimirka praleista su tavimi man atrodė ideali, bet... atėjo ta diena kai tu nepasirodei... ir neišdrįsai nieko man pasakyti, tik dideliame lape parašyti "ATLEISK, KITAIP NEGALĖJAU, NELAUK NEGRĮŠIU, BET ATMINK VISADA TAVE MYLĖSIU" Ant voko nei atgalinio adreso, nieko...
Einu į nežinę su dirbtine šypsena, bijodamas, kad Ji tai ištars. Tačiau vos ją pamatau sėdinčią parkę ant suoliuko iškart visas dirbtinumas dingsta, pamirštu visas baimes ir mano sypsena iš kart visrta naturalia. Pasisveikinam ir imam kalbeti įprastus dalykus. Aš toks laimingas laikydamas jos ranką, kad visai pamiršau ko ji mane pasikvietė į tą parką, kuriame pirmą kartą susitikome. Sedėjome per tris suoliukus nuo to, ant kurio sedėjome per pirmą mūsų susitikimą.