Lietaus blogas

2010 03 29

Ką daryt ?

Lietuviai-viena iš nedaugelio tautų, kurios tam tikra dalis pasižymi gana keistu humoro jausmu: jai gėda už lietuvišką populiariąją muziką. Lyg ir nieko nuostabaus, bet savotiškai intriguoja. Ar įsivaizduojam taip darant vokiečius? Italus? Lenkus? Rusus? Sunkiai. Kai Lietuvoje tai daro profesionalūs muzikantai-juos galima užjausti. Jiems skaudu už prie instrumentų praleistas naktis, pradainuotas balso stygas ir už tai uždirbtą pripažinimo špygą, nes vaisius nuraškė vienadieniai surogatai.
Bet kai apie tai bando samprotauti neretai su balsu ir klausa besipykstantys lietuviškieji pasaulio piliečiai, jų žodžiais tariant, žinantys, kas yra “teisinga”  muzika-darosi graudu. Ir tuo pat metu juokinga. Kaip mėgdavo sakyti vienas mokslo žmogus-“jei aš tik mokėčiau groti-tai taip pavaryčiau...”. Sunku pasakyti. Visur egzistuoja savos žaidimo taisyklės. Populiariojoje muzikoje taip pat.  Beje, neretai tenka išgirsti ir dar vieną unikalų verdiktą: lietuvių kalba dainavimui....netinkama. Taškas. Krizės iškamuoto lietuvio dvasinei būsenai išreikšti pilnai pakanka penkių angliškų žodžių a'la "baby, i love you, don’t leave me..." Kongenialu, kaip pasakytų Ostapas Benderis. Tik kažkodėl daugelis mintinai mokėjo Hiperbolės, a.a. V.Kernagio atliekamų dainų tekstus. Ir ten niekas niekam neužkliuvo. Kame kampas? Nepilnavertiškumo kompleksas ar talento stoka? Neteko girdėti, kad koks nors Mamontovas ar Mikutavičius dėtų į šuns dienas lietuvių kalbos skurdumą. Jiems pakanka talento ir idėjų išsakyti save gimtąja kalba. Bet dar viena bėda lietuvaičius ištinka tuomet, kai užsimiršę jie bando lyginti save su pasaulio galingaisiais. Ir šiame kontekste atrodo mažų mažiausiai nesolidžiai. Pradedant incultskampiais ir baigiant apie ledinę saulę ir degantį ledą kliedinčiomis šeduikytėmis. Kiekvienam savo, ar ne? Visokios “eurovizijos”-joks rodiklis. Ten arba esi pirmas, arba tavęs nėra.  Bet mūsų bruožas-lyginti(s) ir niekinti. Spjaudyti(s) ir gaudyti. Rezultatas – š... kvadratu. Egzistuoja išeitis?
Greičiausiai taip. Tik yra kelios mažytės sąlygos, kurių nepatartina ignoruoti: pirma-klausytojų neišauklėsi, ir vietoj bulvių avokadais ir marakujomis jų neprišersi, antra- turgaus pardavėjos ir raudonsksruosčiai kaimo berniokai turi sulaikyti savyje apgaulingą šauksmą lipti į sceną . Gana. Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Priešingu atveju komunizmo apologetas V.I.Leninas gali pasirodyti teisus: kiekviena virėja gali valdyti valstybę. Tik pamirštama, kad tuomet valstybė gali virsti prišnerkšta ir ne pačiais kilniausiais  kvapais alsuojančia virtuve.
Ar mes šito norime?